Mėnuo: 2010 rugsėjo

Ką daryti, jei trūksta pinigų?

Juk būna kartais, jog mėnesio bėgyje pajuntame kišenėje švilpaujančius vėjus, o iki algos kaip tyčia dar tenka palaukti vieną kitą savaitėlę. Atrodytų, galima kelias savaites pagyventi ir be pinigų, tačiau greitai ši mintis nublėsta – juk reikia už kažką pirkti maistą, mokėti už telefono paslaugas ir t.t. Ką daryti?

Pirmas dalykas, kurį turėtumėte padaryti – apmąstyti visas savo išlaidas ir pasistengti jas sumažinti. Jei perkate naują telefoną – galbūt Jums nereikia paties naujausio modelio? Galbūt kasdienį pietavimą restorane galėtų pakeisti pietūs namuose? Visas išlaidas reikia kruopščiai planuoti – tai pakankamai sunku ir reikalauja nemažai pastangų. Pabandykite vieną mėnesį visas savo išlaidas rašytis ant lapo. Mėnesio gale peržvelkite savo išlaidų sąrašą ir nuspręskite, kuriose vietose galite sutaupyti, o galbūt atrasite dalykų, kuriems visai neverta leisti pinigų.

Jei nejaučiate nuolatinio pinigų stygiaus – tuomet problema yra kur kas mažesnė ir ją galima išspręsti žymiai paprasčiau. Čia padėti gali greita ir trumpalaikė paskola. Įmonių teikiančių tokias paskolas šiandien yra iš tiesų nemažai – jas galite rasti netgi užsukę apsipirkti į prekybos centrą.

Tokios paskolos dydis yra mažesnės, negu tos, kurią teikia bankas, tačiau ir gauti šią paskolą yra žymiai paprasčiau ir greičiau. Jums tereikia užsukti į greitų paskolų bendrovę, užpildyti prašymą ir jau netrukus Jūsų banko sąskaitoje atsiras pinigai. Paskola taip pat gali būti suteikiama internetu arba trumpąją SMS žinute.

Tačiau greitos paskolos neturėtų būti išeitimi tuo atveju, jei jaučiate nuolatinį pinigų stygių. Jos yra skirtos trumpalaikiam pinigų poreikiui padengti. Jei situacija sudėtingesnė, kaip jau minėta anksčiau – vertėtų gerai permąstyti savo išlaidas ir pagalvoti, ką galima pakeisti.

Vestuvinės suknelės spalva

Jau seniai praėjo tie laikai, kuomet įmantresnių vestuvinių aksesuarų nebūdavo galima rasti nei su žiburiu, o visos vestuvinės suknelės būdavo konservatyviai baltos spalvos. Šiandien visi salonai, užsiimantys vestuvinių suknelių nuoma, pasiūlys daugybę įvairiausių suknelių variantų – pradedant skirtinga jų forma, baigiant spalva.

Suknelės spalva yra svarbus vestuvių akcentas. Suknelė – privalo atspindėti Jūsų nuotaiką ir būsena, tad visų pirma ji privalo patikti Jums pačiai. Nėra blogos ir netinkamos spalvos suknelei, tačiau kiekviena spalva turi savo reikšmę.

Šiandien populiariausios suknelės yra baltos, geltonos bei raudonos spalvos. Vertėtų trumpai aptarti šių spalvų reikšmes bei psichologinę įtaką.

Tradicinės baltos spalvos suknelė yra pati populiariausia. Nuo neatmenamų laikų vestuvių suknelės būdavo baltos, kadangi balta spalva simbolizuoja nekaltumą bei tyrumą.  Jei nuotaka tekėdavo pirmą kartą be abejonės būdavo pasirenkama būtent baltos spalvos suknelė.

Raudonos spalvos vestuvinę suknelę dažniausiai pasirenka moterys pasižyminčios valdingu ir tvirtu charakteriu, užsispyrimu siekiant tikslo. Nuotaka su šios spalvos suknele atrodo pilna energijos ir gyvybinga – tai tikrai palieka įspūdį visiems.

Geltonos (gelsvos) spalvos suknelė labiausiai tinka jautrioms sieloms tokią suknelę renkasi merginos, vertinančios natūralumą bei ne materialiąsias (dvasines) vertybes. Tai be galo šilta spalva, spinduliuojanti džiaugsmu. Geltona spalva dažnai pasirenkama ir dėl praktinių sumetimų – jei vestuves keliate rudenį ar pavasarį baltą suknelę rinktis yra gana rizikinga – balta paprasčiausiai yra labai tepli spalva. Tuo tarpu mažos dėmelės atsiradusios ant geltonos sukneles net nebus pastebėtos.

Tiek baltos, tiek raudonos bei geltonos spalvos suknelių, galite ieškoti visuose salonuose, užsiimančiuose suknelių nuoma. Tuo tarpu žalios, violetinės, mėlynos bei kitų netradicinių suknelių pasiūla Lietuvoje dar nėra itin didelė, tad gali tekti pavargti norint išsirinkti visai nestandartinį suknelės variantą.

Kaip atsirado užuolaidos?

Užuolaidos šiandien mums atrodo tokia įprasta buities detalė, jog net nesusimąstome, kaipgi žmogus jas sugalvojo, kokį ilgą raidos kelią jos praėjo, kol įgijo dabartinę puošnią ir dailią išvaizdą. Pirmąjį užuolaidų prototipą būtume galėję sutikti dar gilioje senovėje, vos žmogui pradėjus naudoti ugnį. Užuolaidų paskirtį tuomet atlikdavo žvėrių kailis, kabinamas žmonių gyvenamame urve ant angos. Ar šio kailio paskirtis buvo sulaikyti šilumą, ar šviesą – galime tik paspėlioti, tačiau neabejotina, jog užuolaidos laikui bėgant pakito ir įgijo daugiau paskirčių – šiandien užuolaidas naudojame ir savo privatumui apsaugoti.

Išdirbtus žvėrių kailius kaip langų uždangalą žmonės naudojo ir vėlesniais laikais, ypač tai populiaru buvo Šiaurės Amerikoje, kur dėl atitinkamų klimato sąlygų be tokių užuolaidų išsiversti būtų buvę tiesiog neįmanoma.

Užuolaidos sparčiai populiarėjo pirmiausiai dėl savo funkcionalumo – jos sulaikydavo šilumą ir apsaugodavo nuo kaitrių saulės spindulių, taip pat jų dėka į patalpą priskrisdavo mažiau vabzdžių. Vėlesniais laikais užuolaidos sparčiai išpopuliarėjo ir didžiojoje Europos dalyje.

Viduramžiais, klestint amatininkų dirbtuvėms ir cechams, užuolaidos buvo pradėtos gaminti masiškai. Būtent viduramžiais užuolaidos įgijo dabartinę dekoratyvinę funkciją – puošti langus. Užuolaidos buvo mezgamos ir neriamos, siuvamos iš įvairiausių audinių. Laikui bėgant šis langų puošybos elementas tapo prabangos preke – audiniai buvo tokie brangūs, kad tik aukštesniųjų klasių atstovai išgalėdavo savo langus papuošti užuolaidomis, o kuo aukštesnis buvo žmogaus socialinis statusas, tuo prabangesnės užuolaidos kabėjo jo namuose. Vėliau, prasidėjus pramonės perversmui ir besivystant tekstilės gamybai, audiniai atpigo ir užuolaidos tapo prieinamos daugeliui.

Šiandien senoviniai užuolaidų pavyzdžiai randami etnografiniuose muziejuose. Žinoma, daugelis šių pavyzdžių nėra autentiški, o tik atkurti remiantis to laikmečio kronikomis, iliustracijomis ar kitais istoriniais šaltiniais. Tačiau tai tikrai netrukdo pasigrožėti užuolaidomis kaip tikrais žmogaus išmonės kūriniais.

Didydsis Turas – pavydėtinas keliavimo būdas?

Šiandien tik pasvajoti galėtume apie tokį keliavimo būdą, kokiu keliavo daugelis jaunuolių Renesanso laikais. Tokių kelionių pasiūlymų neteikia kelionių agentūros, tokių kelionių nerastume net internete, tokiai kelionei neprilygsta nei paskutinė minutė (pigiausi akcijų kelionių pasiūlymai) nei kiti šiandien žinomi keliavimo būdai. Tai kas tai per kelionė?

Norėdami patirti tokią kelionę turėtume grįžti ir trumpam vėl pasinerti į Renesanso laikus. Renesansas – tai metas, kuomet nėra vienos konkrečios dominuojančios kelionių srities ar rūšies. Žmonėms įdomu yra viskas. Jei viduramžiais kelionė būtinai privalėjo turėti tikslą (kitu atveju galėjai būti palaikytas valkata ar šiaip be reikalo besibastančiu keliais), tai renesanso metu keliauti galima bet kur ir bet kaip. Suvokiama pažintinės kelionės reikšmė ir galiausiai susiformuoja nuostata, jog kelionė yra pats geriausias būdas pasiruošti tolimesniam gyvenimui, karjerai, ateičiai.

Nors studentai, moksleiviai visais laikais buvo žinomi kaip žmonės, kurių kišenėse dažniausiai švilpauja vėjai – keliavimo atžvilgiu būtent akademiniam jaunimui Renesansas atvėrė visus kelius. Tas pavydėtinas keliavimo būdas, kuris buvo aprašytas pačioje pradžioje – tai Didysis Turas. Didžiojo Turo kelionė nesusijusi nei su religija (tai ne piligriminė kelionė), nei su prekyba, nei su karyba. Trumpai tariant, tai pažintinė, iš dalies ir poilsinė kelionė, trunkanti iki 7 mėnesių.

Baigęs mokslus jaunimas privalėjo išvykti į Didįjį Turą tam, kad susipažintų su gyvenimu, pamatytų pasaulį, kaip reikiant apsišviestų ir taip baigtų savo mokslą. Kelionės tikslą, lankytinus objektus, norimas pamatyti vietas, galerijas – absoliučiai viską – jaunuolis nusistatydavo pats. Ir taip prasidėdavo mėnesių mėnesius trunkanti kelionė po Europą, susipažįstant su meno, architektūros vertybėmis, aplankant žymiausius didmiesčius, daugybę skirtingų kultūrų. Suplanavęs kelionę – visuomet galėjai nukrypti nuo savo maršrutų ir nusprendęs galėjai sustoti pailsėti kelioms savaitėms ir pasimėgauti kad ir Neapolio paplūdimiais.

Šiandien tikrai nei vienas iš mūsų negalėtų leisti sau tokios kelionės, o norėtų turbūt daugelis.

Ką reikėtų žinoti apie baldų valymą?

Ant baldų atsirado dėmių, kurių laiku neišvalėte, o dabar jos įsisenėjo? Atrodytų nieko blogiau būti ir negalėtų – nuotaika sugadinta, baldai taip pat ir išvalyti šias dėmes jau rodosi nebeįmanoma. Neskubėkite pulti į paniką – net ir pačias baisiausias dėmes (kavos, vyno, kraujo…) galima išvalyti. Tik reikia naudoti teisingas priemones bei teisingus metodus.

Prieš pradėdami balinti baldus būtinai atkreipkite dėmesį į tai, kokį valymo būdą rekomenduoja šio baldo gamintojai – kitu atveju baldų valymas nebus efektyvus, galite netgi pažeisti ir sugadinti audinį.

Sutartiniai ženklai, žymintys tinkamą baldų valymo būdą. Audinį charakteristikoje pažymėtą S raide, valyti galima valikliais, pagamintais naftos pagrindu. Taip pat tokius baldus galima valyti cheminiu (tiek sausuoju, tiek giluminiu) būdu. Jei ant audinio charakteristikos rasite raides WS, žinokite, jog jam valyti naudoti galite taip pat vandens ir naftos pagrindu pagamintus valiklius. Tačiau valymo cheminiu būdu reikėtų vengti. Jei charakteristikoje rasite raidę W – tokį audinį valyti galima tik tais valikliais ir putomis, kurie pagaminti vandens pagrindu. Galima ir dar vienas audinio žymėjimo būdas – X, tokiems baldams baldų valymas turėtų būti atliekamas dulkiu siurblio pagalba.

Dulkiu siurbliu rekomenduojama reguliariai valyti visų audinių baldus (išskyrus odinius, kuriuos reikėtų valyti drėgnu skudurėliu). Valant dulkių siurbliu – iš baldų bus išsiurbtos dulkės ir susinešęs purvas.

Biuro interjeras – kriterijai ir reikalavimai

Įrenginėjant naujas ar tvarkant senas biuro patalpas, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių bei kriterijų – biuro interjeras kartais gali lemti netgi efektyvesnį ir kokybiškesnį darbą. Pirmiausias ir svarbiausias kriterijus, žinoma, yra funkcionalumas.

Jei ruošiatės įsigyti naujus biuro baldus, daugiausiai dėmesio skirkite ne jų dizainui ar spalvai, tačiau būtent funkcionalumui bei universalumui. Biuro baldai turi būti lengvai pritaikomi, geriausia – reguliuojamo aukščio. Tokiu atveju kiekvienas darbuotojas individualiai pagal savo poreikius galės prisitaikyti prie darbo vietos. Čia priskiriamas ir dar vienas kriterijus – baldų patogumas. Kuo patogiau jausis darbuotojas, tuo lengviau jis galės atlikti savo darbą.

Praktiškumas – yra antras ir tikrai ne ką mažiau svarbus kriterijus. Šiuo atveju kokybė yra viskas, nes būtent nuo baldų kokybės priklausys baldo praktiškumas ir ilgaamžiškumas. Jei sutaupysite ir įsigysite pačius pigiausius biuro baldus, galite net neabejoti, jog juos netrukus teks pakeisti – jie nusidėvės, nusitrins, taps nepatrauklūs. Visi biuro baldai turi turėti savo paskirtį biure. Jei biure atsiranda baldų, kurie aiškios paskirties neatlieka (kaip pavyzdžiui nereikalingos papildomos spintos) – jie turėtų būti pašalinti, nes tik užima papildomą biuro erdvę.

Taip pat labai svarbus yra teisingas biuro patalpų išplanavimas. Jei biuro patalpos pakankamai mažos – pasistenkite visus biuro baldus sustatyti taip, jog jie netrukdytų praeitį bei laisvai judėti savo darbo vietoje darbuotojams. Nėra nieko blogiau už biurą, kuriame erdvė blogai išplanuota.

Mediena ir jos savybės

Mediena pasižymi kai kuriomis specifinėmis savybėmis. Didžiausią reikšmę turi ypatinga jos spalva ir tankis, bei drėgmės poveikio įtaka.

Šviežiai nupjauta mediena visada būna drėgnesnė, nei leidžia gaminių standartai, todėl gamybos metu mediena yra džiovinama džiovyklose.

Neigiama medienos savybė yra jos nuodžiūvis ir išbrinkis. Medienos drėgniui nukritus žemiau 30 %, mažėja jos linijiniai matmenys ir tūris ir priešingai – medienos matmenys didėja, kai ji sugeria drėgmę, kol drėgnis pasiekia 30 % ribą.

Dar viena neigiama medienos savybė yra jos pleišėjimasis bei deformacija. Džiūvant medienai, drėgmė pirmiausia išgaruoja iš paviršinių jos sluoksnių ir tik vėliau iš vidaus. Dėl nevienodos atskirų sluoksnių tūrio kaitos vidiniai medienos įtempimai viršija jos stiprumo ribą ir mediena supleišėja. Taip pat mediena gali deformuotis netaisyklingai ją džiovinant, t.y. išsiriesti, susivyti.

Taip pat mediena turi nemažiau teigiamų savybių. Ji gerai skyla išilgai pluošto, gerai laiko metalinius tvirtinimus, gali būti lenkiama, patvari nusidėvėjimui. Medienoje labai gerai laikosi medsraigčiai, nes labai geras sukibimo paviršius su ja.

Labiausiai apibendrinanti medienos savybė yra jos tankis. Labiausiai vertinama yra didesnio tankio mediena, nes ji atsparenė trinčiai, lenkimui, skėlimui.

Apsauginių žaliuzių paskirtis

Išgirdę pavadinimą apsauginės žaliuzės, turbūt pirmiausiai pagalvojame apie tai, jog tai žaliuzės, kurios apsaugo namus ar kitas patalpas nuo įsibrovėlių. Taip, apsauginės žaliuzės tikrai atlieka šią funkciją (ir tai atlieka geriau nei kiti langų puošybos elementai) – vagys paprastai nesivargina laužti apsauginių žaliuzių, bijodami, jog sugaiš per daug laiko. Jei renkatės tokias žaliuzės vien tik norėdami apsaugoti namus nuo įsibrovėlių, privalote žinoti, jog jos kaip ir nemažai kitų apsaugos sistemų negarantuoja visiško saugumo. Jei norite apsaugoti namus nuo ilgapirščių, turėtumėte derinti kelias apsaugines sistemas (pvz. signalizaciją ir apsaugines žaliuzes).

Taigi – apsauga nuo nepageidaujamų „svečių“ nėra pagrindinė ir tuo labiau vienintelė apsauginių žaliuzių paskirtis.

Kaip ir kiti langų puošybos elementai (roletai, užuolaidos, romanetės ir pan.) apsauginės žaliuzės skritos apsaugoti patalpas nuo nepageidaujamų pašalinių žvilgsnių. Nuleidus šias žaliuzes, patalpa yra aklinai uždaroma ir niekas iš lauko nebegali stebėti, kas vyksta viduje.

Apsauginės žaliuzės taip pat dažnai pasirenkamos norint sumažinti patalpų šildymo bei vėsinimo kaštus. Žiemos metu į patalpą nuolat skverbiasi šaltas oras iš lauko, o į lauką „išeina“ šiluma iš namų. Apsauginės žaliuzės sulaiko šilumą patalpoje ir neleidžia prasiskverbti šalčiui, taigi šildymo išlaidos automatiškai sumažėja.

Šias žaliuzes tikslingiausia montuoti ant langų, durų bei (jei yra poreikis) ant garažo vartų. Ši lagnų puošybos bei apsaugos detalė yra paprastai yra gaminama iš plieno bei aliuminio.

Mitas ar tiesa tai, jog medvilninė patalynė kenkia odai?

Miegoti medvilninėje patalynėje – tikras malonumas. Tokia patalynė yra ne tik patvaresnė už kitokio audinio (trikotažinę, sintetinę, šilkinę) patalynę, tačiau ji ir ne taip glamžosi, joje miegoti vasaros metu ne per karšta, o žiemos metu nėra šalta.

Tačiau visai neseniai, pasirodė keli mokslininkų straipsniai, teigiantys, jog medvilninė patalynė nėra jau tokia nuostabi kaip atrodo. Vienas JAV dermatologas ištyrinęs medvinės savybes, nusprendė, jog medvilninė patalynė neva kenkia odai. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog medvilnė spartina veido ir kūno odos senėjimą, dėl to žymiai anksčiau ant kūno atsiranda raukšlių. Teigiama, jog oda greičiau sensta todėl, jog odoje esantis kolagenas, kuris saugo odą nuo pirmalaikių raukšlių atsiradimo, trinasi į užvalkalus ir taip išnyksta.

Tačiau visa tai tėra teorinis tyrimas. Praktikoje yra įrodyta, jog sveikiausiai yra miegoti natūralaus plaušo patalynėje, t.y. – būtent medvilninėje. Medvilninė patalynė ypač tinka alergiškiems žmonėms (kadangi natūralus pluoštas alergijos nesukelia). Būtent tokioje patalynėje kūno oda gali laisvai kvėpuoti, o tai ir yra sveikiausia mūsų odai. Medvilninių užvalkalų poveikis odai iš tiesų egzistuoja, tačiau jis kaip ir daugelis kitų veiksnių yra minimalus. Kaip teigia daugelis šio dermotologinio tyrimo skeptikų : rūpinantis odos būkle, žymiai tikslingiau būtų skirti savo dėmesį sveikesniam gyvenimo būdui, kuris tiesiogiai turi įtakos odos būklei.

Istorinės bankininkystės užuomazgos Lietuvoje

Bankininkystė mūsų šalyje formuotis pradėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. Jos plėtra prasidėjo nuo pinigų keitimo. Tai buvo pati primityviausia, tačiau kartu ir pati ankstyviausia bankinė operacija. Pinigų įvairovė bei nevienoda jų vertė  (apyvartoje buvo galima sutikti tiek savų, tiek užsienietiškų pinigų) – pinigų keitimas ir kreditas prasidėjo būtent nuo to. Miestuose virė amatai, dirbtuvės, cechai, klestėjo prekyba. Taigi neišvengiamai miestuose iš rankų į rankas keliavo ir pinigai.

Taigi, bankininkystė mūsų žemėse plėtotis pradėjo XIV – XV amžiuje. Tačiau jos plėtra niekuomet nebuvo tokia kaip Vakarų Europos šalyse. Tai lėmė skirtingos valstybių politinės, ekonominės, socialinės bei kitos aplinkybės.

Didžiausi laurai iš visų kunigaikščių turėtų būti priskirti Vytautui Didžiajam. Būtent jis miestams suteikė Magdeburgo teisę (iš dalies savarankiškumą), suteikė privilegijas žydams, leido jiems keisti bei skolinti pinigus. Būtent su žydais ir atsiranda paskola: kai kurie iš jų praturtėdavo ne vien iš prekybos, bet ir rizikingai ėmęsi sudėtingesnės bankinės operacijos – paskolos suteikimo. Paskolas žydai teikdavo su atitinkamomis palūkanomis bei grąžinimo sąlygomis. Dėl šio verslo žydų daugelis nemėgo, tačiau bet kuriuo atveju – jų veikla paskatino bankinių operacijų plėtrą šalyje.

Bankininkystė plėtojosi itin lėtai dėl to, jog didžioji dalis LDK kunigaikščių neskyrė itin daug dėmesio miestų bei šalies ūkinei veiklai, kuri buvo glaudžiai susijusi su šalies ekonomine būkle bei finansinių sistemų plėtra.