Namų valiutos vertės žinojimas skirtingų užsienio valiutų atžvilgiu padeda investuotojams analizuoti turtą, kurio kaina yra užsienio doleriais. Pavyzdžiui, JAV investuotojui svarbu žinoti dolerio ir euro kursą renkantis Europos investicijas. Jį galite sužinoti bet kurioje valiutos keitykloje Vilniuje. Mažėjantis JAV doleris gali padidinti užsienio investicijų vertę, kaip ir didėjanti JAV dolerio vertė gali pakenkti jūsų užsienio investicijų vertei.
Valiutų kursų tipai
Valiutos kainas galima nustatyti dviem pagrindiniais būdais: kintamu arba fiksuotu kursu. Plaukiojančią palūkanų normą lemia atvira rinka, pasiūla ir paklausa pasaulinėse valiutų rinkose. Todėl, jei valiutos paklausa yra didelė, vertė padidės.
Jei paklausa yra maža, tai sumažins valiutos kainą. Žinoma, keli techniniai ir esminiai veiksniai nulems, ką žmonės suvoks kaip teisingą valiutos kursą, ir atitinkamai pakeis savo pasiūlą ir paklausą.
Žlugus Breton Vudso sistemai 1968–1973 m., daugumos didžiųjų pasaulio ekonomikų valiutoms buvo leista laisvai svyruoti. Todėl dauguma valiutų kursų nėra nustatomi, o juos lemia vykstanti prekybos veikla pasaulio valiutų rinkose.
Kintamasis kursas
Kintamos palūkanų normos nustatomos pagal rinkos pasiūlos ir paklausos jėgas. Nuo valiutos pasiūlos paklausos priklausys tos valiutos vertė kitos valiutos atžvilgiu.
Pavyzdžiui, jei europiečių paklausa JAV dolerių padidės, pasiūlos ir paklausos santykis padidins JAV dolerio kainą euro atžvilgiu.
Yra daugybė geopolitinių ir ekonominių pranešimų, kurie turi įtakos valiutų kursams tarp dviejų šalių, tačiau kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių yra palūkanų normų pokyčiai, nedarbo lygis, infliacijos ataskaitos, bendrojo vidaus produkto skaičiai, gamybos duomenys ir prekės.
Fiksuotas kursas
Fiksuotą arba susietą palūkanų normą nustato vyriausybė per savo centrinį banką. Kursas nustatomas pagal kitą pagrindinę pasaulio valiutą (pvz., JAV dolerį, eurą arba jeną). Siekdama išlaikyti savo valiutos kursą, vyriausybė pirks ir parduos savo valiutą už valiutą, su kuria ji yra susieta.
Trumpalaikiai judesiai kintamo valiutos kurso valiuta atspindi spekuliacijas, gandus, nelaimes ir kasdienę valiutos pasiūlą bei paklausą. Jei pasiūla viršys paklausą, ta valiuta kris, o jei paklausa viršys pasiūlą, ta valiuta kils.
Dėl ekstremalių trumpalaikių veiksmų gali įsikišti centriniai bankai, net ir esant kintamoms palūkanų normoms. Dėl šios priežasties, nors dauguma pagrindinių pasaulio valiutų laikomos plaukiojančiomis, centriniai bankai ir vyriausybės gali įsikišti, jei šalies valiuta tampa per aukšta arba per žema.
Per aukšta arba per žema valiuta gali neigiamai paveikti šalies ekonomiką, paveikti prekybą ir gebėjimą mokėti skolas. Vyriausybė ar centrinis bankas bandys įgyvendinti priemones, kad jų valiuta būtų perkelta į palankesnę kainą.
Išorinė aplinka
Daugiau makro veiksnių taip pat turi įtakos valiutų kursams. „Vienos kainos įstatymas“ diktuoja, kad tarptautinės prekybos pasaulyje prekės kaina vienoje šalyje turi būti lygi kitoje. Tai vadinama pirkimo kainos paritetu (PPP).
Jei kainos pasikeis, palūkanų normos šalyje pasikeis, kitaip valiutų kursas pasikeis. Žinoma, tikrovė ne visada atitinka ekonomikos teoriją, o dėl kelių švelninančių veiksnių vienos kainos dėsnis praktiškai nepasitvirtina. Tačiau palūkanų normos ir santykinės kainos turės įtakos valiutų kursams.
Kitas makro veiksnys yra geopolitinė rizika ir šalies vyriausybės stabilumas. Jei vyriausybė nėra stabili, tos šalies valiuta greičiausiai kris, palyginti su labiau išsivysčiusiomis, stabilesnėmis šalimis.
Vyriausybės palaikymas
Kai kurios šalys gali nuspręsti naudoti susietą valiutos kursą, kurį dirbtinai nustato ir palaiko vyriausybė. Šis kursas dienos metu nesvyruos ir gali būti nustatytas iš naujo tam tikromis datomis, vadinamomis perkainojimo datomis.
Besivystančios rinkos šalių vyriausybės dažnai tai daro siekdamos sukurti savo valiutų vertės stabilumą. Siekdama išlaikyti susietą užsienio valiutos kursą stabilų, šalies vyriausybė turi turėti dideles valiutos, su kuria yra susieta jos valiuta, atsargas, kad galėtų kontroliuoti pasiūlos ir paklausos pokyčius.
D.U.K. apie tarptautinių valiutų kursus
Užsienio valiutų kursus galima rasti įvairiose interneto svetainėse. Šiose svetainėse rodomi skaitiniai kiekvienos valiutos santykiai. Daugelyje šių svetainių taip pat yra valiutos keitikliai, rodantys, kiek tam tikros valiutos prilygsta kitai valiutai. Viena iš populiariausių užsienio valiutos kurso svetainių yra valiutoskeitykla.eu.
Plaukiojančių valiutų kursai yra pagrįsti vienos valiutos pasiūla ir paklausa kitos valiutos atžvilgiu. Dviejų valiutų keitimo kursai keičiasi, kai pasiūla ir paklausa pasikeičia. Fiksuotų valiutų keitimo kursas grindžiamas susiejimu su kita valiuta ir keičiasi, kai keičiasi tos valiutos vertė.
Veiksniai, turintys įtakos užsienio valiutų kursams, yra šalies politinis klimatas, infliacija, valstybės skola, BVP, pasitikėjimas, centrinio banko / vyriausybės intervencija ir prekybos balansas.
Valiutos kainos nustatomos dviem būdais: fiksuotomis ir kintamomis. Fiksuotos normos yra susietos su valiuta, o kintamos normos laisvai kinta atsižvelgiant į rinkos paklausą. Tautos bando manipuliuoti savo valiutomis, kad jos išliktų stiprios ir kad jų valiutos paklausa būtų didelė užsienio valiutų rinkose.
Šaltinis: valiutoskeitykla.eu