Apsilankymas pas nefrologę

nefrologijaApsilankymas pas nefrologe kartais gali išgelbėti gyvybę. Liga, kuria sirgau, ir kurios niekam nelinkėčiau – inkstų uždegimas. Su šia liga teko nemažai pragulėti lovoje, ir tik profesionali nefrologų pagalba padėjo ištverti tą baisią žiemą, kai sirgau. Mano istorija žemiau.

Ligos pradžia

Viskas prasidėjo nekaltai, bet, kaip sakė mano  nefrologe, būtent taip prasideda didžioji dalis panašių į mano istorijų. Buvo šiltas pavasaris, bet visgi ne vasara. Vienas iš tų atvejų, kai tu tvirtai tiki, kad jau pavasaris, dėl to tau yra „negalima“ eiti apsirengus šiltų rūbų, nes tu „žinai“, kad tau jokiu būdu neturėtų būti šalta – juk lauke pavasaris. Iš vaikystės prisimenu, kad būtent pavasarį sirgdavau daugiausiai, mokėdavau persišaldyti akimirksniu. Atrodo, tendencija išliko ta pati, ir kaip seniau, taip ir dabar tenka pakęsti tą patį gyvenimo būdą.

Taigi, išėjau į miestą, į koncertą vienoje iš lauko kavinių Vilniuje. Beje, kaip tik nefrologas Vilniuje man sakė, kad toks atvejis, kaip mano ne vienetinis. Ten taip pat toje lauko terasoje yra persišaldžiusi dar viena pacientė ir vėliau pas gydytoją atėjusi jau verkdama, kad jai reikalinga skubi nefrologų pagalba. Tad su draugėmis nuėjome į koncertą, tikrai neprisirengę per daug. Mano bėda buvo ta, kad aš jau avėjau itin lengvas vasarines basutes. Su jomis nereikėjo daug pasisukinėti, kad imtų šalti pėdos. O vėliau nutiko dar blogiau – prasidėjo lietus. Ne lietus, o baisi liūtis, ir net skėčiai, gaubiantys lauko kavinės staliukus, negelbėjo pasilinksminti susirinkusios žmonių minios. Viskas plaukė, o mano kojos mirkte mirko vandenyje. Tačiau aš net neketinau eiti namo, nes tai buvo mano laisvadienis, ir norėjau per jį linksmintis, kaip pridera. Taigi, grįžau gerai įmirkusi, sušalusi, lauke stichijos sąlygomis prabuvusi gerokai daugiau kaip 6 valandas. Kaip pakomentuotų mano nefrologe – tai tikra savižudybė šlapimo pūslei ir inkstams.

Grįždama jau jutau, kad vis dažniau noriu eiti į tualetą nusišlapinti, tačiau įtarimas nekilo. Atrodė, taip visada būna, kai išgeriu 2 – 3 bokalus alaus. Deja, ir visą naktį teko nuolat keltis nusišlapinti. Šis poreikis ėmė imti viršų ryte, kai pajutau, kad jau keliuosi kone aštuntą kartą, o tualete ne kažką ir tepadarau. Tačiau nuo rytojaus vėl turėjau įnikti į didelius darbus, ir nebeturėti laiko tokiems pasvarstymams, kas čia man galėtų būti. Taigi, dirbau, visur laksčiau, nulėkdavau ir į tualetą, net nepastebėjau, kaip prabėgo diena. Vėliau vakare pajutau skausmą pilvo apačioje ir šonuose, pamaniau, kad dėl ovuliacijos. Ir tik trečią dieną visiems simptomams pastiprėjus aš supratau, kad man turbūt pūslės uždegimas. Deja, reikėjo skubėti į savaitės trukmės seniai suplanuotą kelionę, todėl negalėjau eiti pas gydytoją, nes būtų reikėję laukti eilėje. Mano nefrologe visada sunkiai pasiekiama. Tad tiesiog nusipirkau tablečių su meškauogių ir erškėčių ekstraktu, kuris yra anksčiau padėjęs gydant šlapimo pūslės uždegimą. Deja, kelionės metu uždegimas užuot praėjęs persimetė ir į inkstus. Ir taip aš atsidūriau čia, kur esu, pas savo nefrologe su išties kritine būkle.

Gydymas

Gydymas buvo antibiotikais, taip pat lovos režimu. Pirmiausiai teko gultis į ligoninę, nes kelias paras man į veną buvo įremta adata ir pumpuojami svarbūs skysčiai. Net reikėjo kartą perpilti kraują – mano inkstai nebegalėjo tinkamai išvalyti maniškio. Labai džiaugiuosi, kad pasveikau, ir tikiuosi, kad daugiau niekada nepasikartos tokia istorija, kokia man nutiko, pasimokiau iš savo klaidų, linkiu ir kitiems pasimokyti.