Galvos svaigimas vienu ar kitu metu yra ištikęs daugumą žmonių. Galva gali lengvai apsvaigti staiga atsistojus nuo kėdės ar pakilus iš lovos ryte, jaučiant silpnumą dėl tam tikros ligos, sergant mažakraujyste ar panašiai. Kaip bebūtų, tai yra simptomas, o ne liga. Tie, kurie teigia, kad jiems dažnai sukasi galva, paprastai būna linkę į tai numoti ranka. Tiesa, kai kada tai gali nereikšti jokio rimto susirgimo, tačiau jei su galvos svaigimu susiduriate kiekvieną dieną, jei pasireiškia jį lydintys pusiausvyros sutrikimai, būtina apsilankyti pas bendrosios praktikos gydytoją. Galbūt jus jums patiems nežinant kamuoja vestibiuliarinio aparato sindromas?
Vestibuliarinis neuronitas
Vestibiuliarinis sindromas ir jį lydintys nepatogumai yra pakankamai dažnas sutrikimas. Medikai viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių laiko vestibuliarinį neuronitą. Tai vestibulinio nervo, kuris smegenims perduoda signalus apie pusiausvyrą iš vidinės ausies, uždegimas arba infekcija. Kodel svaigsta galva? Tai vyksta dėl nesutampančios nervų siunčiamos informacijos. Kai vestibulinis nervas veikia tikslingai, žmogus nepatiria pusiausvyros sutrikimų. Vestibulinis neuronitas neretai būna viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pasekmė. Persirgus šio tipo ligomis, gali išsivystyti vestibulinio nervo sutrikimas. Kai kada nemaloniu šios ligos „priedu“ tampa vėmimas. Žmogus gali prarasti pusiausvyros jausmą ir bent keletą dienų nesikelti iš lovos. Tiesa, šiuo atveju staigus galvos svaigimas ir pykinimas ar vėmimas stipriausiai tęsiasi kelias dienas. Dažniausiai, jei pacientui suteikiamas reikiamas gydymas, jis gali po truputį atsitiesti, nors veikiausiai kelias savaites dar patirs pusiausvyros jausmo sutrikimą. Šiuo metu geriausia ilsėtis ir stengtis neatlikti ypač staigių galvos judesių. Verta atminti, kad vestibulinis neuronitas pats savaime nepažeidžia klausos.
Ką daryti?
Gana dažnai galvos svaigimu skundžiasi moterys. Pastebėta, kad šis simptomas neretai lydi sergančius migrena. Net jei tuo metu, kai „žemė slysta iš po kojų“ nejaučiamas galvos skausmas, svaigimas vis tiek gali užklupti pačiu netikėčiausiu metu. Neturintiems polinkio į migreną žmonėms, kuriems vis dažniau apsvaigsta galva, derėtų pasikonsultuoti ir su ausų bei akių gydytojais. Galvos svaigimo priežastis gali slypėti ir tam tikruose šių organų veiklos sutrikimuose. O kai gydytojo nėra šalia, ka daryti kai svaigsta galva? Žinoma, daugeliui žmonių šiuo „nepatogiu“ metu norisi prisėsti. Tai tikrai nebloga mintis, kadangi stipriai apsvaigus galvai galima visiškai prarasti pusiausvyrą ir susižeisti. Jei atsisėdote ir lengvas galvos svaigimas nedingo, pasistenkite įsižiūrėti į vieną nejudantį tašką. Tai turėtų sustiprinti stabilumo pojūtį. Jei pajutote nerimą ar net paniką, pasistenkite žiūrėdami į nejudantį objektą ramiai, tolygiai kvėpuoti ir skaičiuoti iki dešimties. Tai padės nukreipti mintis nuo nemalonių kūno pojūčių. Jeigu apsvaigus galvai neturite galimybės atsisėsti, vis tiek pasistenkite susikoncentruoti į nejudantį objektą, atsiremti į sieną ar įsikibti į turėklą. Šiuo metu svarbiausia išlaikyti ramybę, nes staiga ištikus galvos svaigimui žmones neretai apima stipri baimė. Dažniausiai panika iššaukia dar stipresnį pusiausvyros praradimo jausmą. Jei esate ne vieni, paprašykite aplinkinių pagalbos – palydėti jus iki saugios vietos, kur galėtumėte prisėsti ir pamažu nurimti. Galvos svaigimas gali būti ir stiprios įtampos, nerimo, panikos sutrikimų simptomas: jei nuolat patiriate stresą, sutrinka kvėpavimas, kuris taip pat gali būti pusiausvyros sutrikimo priežastis. Bet kuriuo atveju, jei galvos svaigimą patiriate dažnai ir jis pradeda kliudyti pilnaverčiam gyvenimui, būtina kreiptis į specialistą. Šeimos gydytojas, įvertinęs simptomus ir jų stiprumą, nukreips pas neurologą, akių, ausų, gerklės ligų gydytoją ar psichiatrą, kuris suteiks reikiamą pagalbą.