Dizaino ateitis ir perspektyvos

XX amžiaus viduryje dizainas buvo pripažintas kaip geras dalykas, o XXI amžiaus pradžioje jau kalbama apie tai, kad dizainas užima vieną svarbiausių vietų formuojant šiuolaikinę materialiąją kultūrą. Naujojo amžiaus visuomenė tampa vis labiau vartotojiška, dvasinės, moralinės vertybės praranda savo prioritetą. Natūralu, kad vartotojiškos visuomenės skonį, estetines, net etines nuostatas lemia daiktiškoji aplinka, kurią formuoja dizainerių kuriami objektai. Dizaino vaidmuo šioje situacijoje dar labiau sustiprėja, kadangi jis tiesiogiai formuoja naują ne tik gyvenamąją, bet ir žmogaus būties aplinką, tampa reikšminga postindustrinės civilizacijos kultūros dalimi. Kiekvienu laikotarpiu socialinėje visuomenėje naujoms kultūros, meno, daiktų formoms susidaryti didelę įtaką turi naujos technologijos, moksliniai atradimai. Šiandien šis procesas labai dinamiškas, provokuojantis naujas formas, jų įvairovę, taip pat ir naują jų sampratą bei vertinimą. Svarbiausias šiuolaikinės kartos dizainerių tikslas yra kūrybiškai ieškoti originalių sprendimų, remiantis naujomis medžiagomis ir technologijomis, tenkinti visuomenės, gyvenančios naujų komunikacijų, inžinerinių technologijų aplinkoje, poreikius. Novatoriški ir modernūs šiais laikais yra net virtuvės baldai.

Naujovių taikymas – neišvengiama pažangos, visuomenės raidos būtinybė, tačiau šis procesas destruktyviai veikia visas gyvenimo sritis. Ar žmogaus mokslinė kūrybinė veikla, civilizacijos pažanga visada yra pozityvi, ar visos technikos, biologijos technologijų naujovės, moksliniai atradimai teikia žmonijai geresnį gyvenimą, laimę? Į šį klausimą vienareikšmiškai sunku atsakyti. Žinoma, tikriausiai niekas neabejoja mokslininkų geranoriškumu, atsidavimu, atkakliu darbu ieškant, atrandant, išrandant, sukuriant naujas medžiagas, gamybos technologijas, galimybes prasiskverbti į makrokosmoso bei mikropasaulį. Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į klausimą, kaip žmonijos likimą pakreips visi tie atradimai. Suskaldę atomą mokslininkai negalvojo apie problemas dėl nevaldomos jo galios. Sunku pasakyti, kokios pasekmės laukia mūsų civilizacijos dėl sparčios genoinžinerijos, nanotechnologijos raidos ir kitų mokslo stebuklų. Aišku viena – naujojo amžiaus ir technologinių galimybių dėka net virtuvės baldai gali transformuotis į dar neregėtus objektus. Nanotechnologijos moksliniai, technologiniai tyrinėjimai atominiu, molekuliniu, makromolekuliniu lygmeniu atveria naujos civilizacijos erdves. XXI amžiuje šios technologijos jau naudojamos industrijoje, elektronikoje, optikoje, biomedicinoje, farmakologijoje, kosmetikoje, kompiuterijoje ir kitose srityse.

Civilizacijos raidai būdinga nuolatinė įtampa. Kultūrą visą laiką destruktyviai veikia technikos, technologijos naujovės. Išlaikyti pusiausvyrą padeda architektūra ir dizainas: akumuliuoja agresyvias naujoves, perkelia jas į kūrybinę, meninę plotmę. Moksliniai atradimai, naujos technologijos, elektroninės komunikacijos galimybės skatina naujosios kartos dizainerius, provokuoja projektuotojų futuristines idėjas, atveria naujas raiškos galimybes. Tačiau tuo pat metu iškyla kūrėjo atsakomybė visuomenei, pilietiškumas, kurį akcentuoja XXI amžiaus dizainerių avangardas. Įsigilinus į žymiausių XXI amžiaus dizainerių mintis, filosofinius apmąstymus, aiškėja naujosios dizainerių kartos keliami pilietiškumo, atsakomybės klausimai, svarbūs mūsų šiuolaikinei visuomenei. Naujos principinės nuostatos, teorinės idėjos susiformavo ne šiandien ir ne per vienerius, dvejus metus. Nemažai naujų kūrybinių idėjų jau įgyvendinta, jos tęsiamos, tobulinamos.

Naujoji pasaulinio garso dizainerių karta – Philippe’as Starckas, Rossas Lovegrove’as, Marcas Nevvsonas ir kiti, savo karjerą pradėję devintajame dešimtmetyje, šiandien tapę ir idėjiniais lyderiais, akcentuoja dizainerio vaidmenį ne tik formuojant gyvenamąją aplinką, bet ir ugdant moralines, estetines nuostatas. Dizainerio vaidmuo naujoje civilizacijoje ypač svarbus, nes jo kūryba tampa neatsiejama nuo materialios kultūros ir atlieka svarbų auklėjamąjį vaidmenį. Taigi net tokie paprasti dizaino objektai kaip prieškambario baldai gali turėti daug gilesnę prasmę nei tiesiog buitinę paskirtį.

Apie vaikiško kambario ypatumus

Interjero apipavidalinimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lengvu ir nesudėtingu užsiėmimu, tačiau norint sukurti ergonomišką, saugią ir jaukią aplinką reikia išmanyti begales dalykų. Vieni baldai tinka suaugusiųjų kambariui, o visai kiti – vaikams. Vis labiau populiarėja idėja vaikų poilsio ir žaidimų erdvei paskirti patį geriausią namo ar buto kambarį, nes saulėtoje, šviesioje patalpoje geriau vystosi mažylio regėjimas, judėjimas ir net emocinė pusiausvyra. Pasibaigus dažų ir spalvų deficito laikotarpiui vaikų baldai, žaislai ir net sienos tapo jaukios, spalvotos ir žaismingos. Pasirodo, kad šviesūs ir spalvoti vaizdai lavina mažylių fantaziją, todėl drąsiai nuspalvinkite savo vaikų kambario sienas linksmais mėgiamų animacinių filmukų personažais, besišypsančiais meškučiais, o gal net garvežiais ar lėktuvais. Visos mamos žino ko nori jų mažyliai, tačiau vaikų kambario interjero sprendimus geriau patikėti patyrusiems specialistams, kurie palengvins ne tik tėvelių rūpesčius, bet ir suteiks saugesnį gyvenimą mažiesiems.

Tačiau jei visgi planuojate patys rekonstruoti ir įrengti vaiko kambarį, Jums pravers keletas patarimų. Pirmiausia, venkite aštrių baldų kampų. Užsakinėkite tik tokius baldus, kurie neturi stačių kampų ir atsitrenkus į juos bus mažesnė rizika smarkiai susižaloti. Atminkite, kad vaikų baldai neturi būti aukšti, tamsūs ar sunkiai pasiekiami. Vaikiška lova turi būti su apsauginiais borteliais, kad miegas būtų ramus ne tik mažyliams, bet ir suaugusiems. Kambario sienos gali tapti laisva mažojo menininko išbandymų pradžia. Neleiskite piešti bet kur – geriau tam įrenkite atskirą erdvę. Piešimui paskirkite atskirą kambario sieną, kurią būtų galima nuplauti. Tam yra išrasti net specialūs dažai, kurie neskleidžia kenksmingų medžiagų ir reikalui esant jų paviršius yra lengvai nuvalomas. Vaiko kambario baldai turi būti vaikiški, nebijokite, kad greitai jie bus išaugti, atminkite, kad vaikystė yra tik kartą gyvenime, o atsiminimai iš svajonių kambario su linksmais piešiniais ir spalvotais baldais išliks visam laikui. Jei manote, kad toks kambario įrengimas kainuoja labai brangiai – paskaičiuokite kiek kainuoja gera ir kokybiška virtuvės kambario įranga ir baldai. Svarbiausi faktoriai į ką reikia atsižvelgti renkantis vaikiškus baldus, tai kambario dydis, vaiko poreikiai ir pan. Tačiau pernelyg persistengti derinant slavas ir raštų margumynus taip pat nereikėtų. Svarbu sugebėti atskirti tai kas žaisminga ir tai, kas tampa varginančiai ryšku. Dėl to patariama vengti ryškių, grynų, negesintų spalvų. Jei žavitės raudona, geriau rinkitės švelnesnius šios spalvos atspalvius. Manoma, kad švelni dobilų spalva gerina vaikų atmintį ir padeda vystytis intelektui. Varijuokite žaismingomis detalėmis. Spalvota ir ryški gali būti žaislų dėžė, šviestuvas, o gal nedidelis kilimėlis prie lovos. Tačiau atminkite, kad kas per daug – tas nesveika.

Vaiko kambario interjeras svarbus ne tik jo vystymosi raidai, bet ir mąstymui, pastabumui ir kūrybiškumui ir estetiniam suvokimui. Bene pati gražiausia vaikų kambario dekoracija gali būti pačių mažylių sukurti piešiniai, tokiu būdu bus formuojamas vaiko estetinis, neprimestas grožio suvokimas.

Apie dekupažą

Dekupažo procesas, tai tam tikras metodas, kurio pagalba prie medžio yra priklijuojamas popierius taip sukuriant įvairiausius koliažus. Tokie vaikų baldai tikrai gali būti puikus sprendimas norint pagyvinti jūsų numylėtinio kambarį. Be to, pasirinkdami paveikslėlius, kuriais norite išpuošti kambarį galėsite juos sieti su jūsų vaiko pomėgiais: sportu, filmais, gyvūnais. Beje, tam tikros temos pasirinkimas yra patartinas užsiimant dekupažu, dėl to jūsų sukurti koliažai netaps chaotiški. Taigi toliau išvardinsiu pagrindinius žingsnius kaip pradėti dekupuoti.

Mediniai vaikų baldai privalo būti nuvalyti. Naudokite valiklį, nušluostykite visas dulkes ir purvą. Jei tam tikras baldas yra sudėtas ne vien iš medžio, o, pavyzdžiui, ir iš medžiagos patartina tą paviršių uždengti plastikine plėvele iki kol visas procesas bus baigtas.

Nudažykite medinius paviršius. Fono spalvą pasirinkite šviesesnę, taip jinai galės matytis iš po užklijuoto paveikslėlio ir atrodys natūraliau. Be to, paveikslėlių metu padarytos klaidos ne taip aiškiai kris į akis.
Norėdami pasendinti baldus galite nudažytą paviršių dar kartą nutepti tamsesnės spalvos dažais ir tada ant šių užtepti specialaus lako, kuris sutraukia dažus. Šiuo būdu viršutinis sluoksnis suskilinės ir iš apačios pasirodys šviesios spalvos, o baldai įgaus senumo atspalvį.

Po to iškarpykite paveikslėlius, kuriuos norėsite klijuoti ant baldų. Paveikslėlius galite išsirinkti iš knygų, žurnalų, servetėlių, komiksų. Ant baldų šiek tiek natūraliau atrodo plonesnio popieriaus karpiniai. Iškirptus piešinėlius pasidėkite ant paviršių. Sugalvokite kaip turėtų atrodyti jūsų kompozicija.

Priklijuokite paveikslėlius. Labai svarbu, kad pasirinktuose klijuose būtų polivinilo acetato. Klijuokite atsargiai, su pirštu išlyginkite susidariusias raukšles. Nepadauginkite klijų, nes šie gali suformuoti įplyšimus. Po visko, palikite paviršių kelioms valandoms, kad šis išdžiūtų.

Galiausiai paviršius nulakuokite, taip užtvirtinsite paveikslėlius. Tik nepadauginkite lako, visą paviršių denkite tolygiai. Užtepę pirmą sluoksnį palaukite kol šis išdžius. Po to šią procedūrą pakartokite dar porą kartų, kol nebesimatys paveikslėlių iškilimo.

Pagaliau jūsų vaikų baldai atnaujinti ir ne šiaip atnaujinti, o dekupuoti. Taigi naudojant šį metodą ne tik galite sutaupyti, tačiau ir papuošti savo vaiko kambarį pagal jo pomėgius.

Apie krikštynų tradicijas

Krikštynos, tai turbūt pati gražiausia vaikelio šventė, turinti labai didelę reikšmę ir prasmę. Senovėje skubėta vaikus pakrikštyti kuo anksčiau, kad jie kuo greičiau taptų pilnateisiais šio pasaulio nariais. Šiais laikais krikštynos švenčiamos dažniausiai praėjus vieneriems metukams nuo gimimo, kuomet vaikelis jau paaugęs ir sustiprėjęs.
Senais laikais tradicijos buvo labai svarbus dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau dabar viskas šiek tiek pasikeitė. Dabartinė žmonių karta jau nėra tokia tradicijų sekėja ir puoselėtoja kaip dar įpratę vyresnės kartos žmonės. Negalima teigti, kad krikštynų papročių nebėra, tačiau jie modifikuoti ir pritaikyti šiam laikmečiui.

Vis dar išlikusi tradicija, kad vaikelio drabužėliais pasirūpinti turi būsimoji krikštamotė. Ir kuo krikštamotė turtingesnė, tuo vaikelio drabužėliai gražesni. Šventinio torto užsakymas taip pat krikštamotės rūpestis. O po krikštynų šventės bendradarbiams nešamos lauktuvės jau nuo senovės vadinamos kiek keistoku pavadinimu „lėlės koja“. Kai kurios tradicijos jau tapusios archajiškomis ir nesuderinamos su dabartiniu laikmečiu, tačiau visos jos turėjo nulemti vaiko gerą, sotų ir laimingą gyvenimą.

Senovėje bažnyčion krikštatėviai ir vaikelis būdavo vežami atskirai, o jau po ceremonijos kartu. Prieš važiuojant, vaiką tris kartus apnešdavo apie vežimą ir dar prinešdavo prie arklių šiems jį pauostyti, kad užaugęs neva jų nebijotų. Į vystyklų kampą būdavo įvyniojama šiek tiek duonos, druskos, pinigų ir net adata su siūlu. Kai kurios tradicijos susimaišiusios su vestuvių papročiais, kaip šventinio stalo užsėdimas ar kelio užtvėrimas. Taigi išliko vos kelios tradicijos, kurių laikomasi šiandien. Mūsų protėviai jų turėjo žymiai daugiau. Taigi kaip atrodė krikštynos senovėje ir kokios tuomet būdavo krikštynų dovanos?

Kaip teigia tradicijų tyrinėtojai, krikštynos trukdavo net dvi dienas, o ši šventė būdavo pakankamai uždara, nes į ją kviesdavo tik susituokusius giminaičius. Išimtis buvo taikoma tik būsimiems krikštatėviams, kurie nebūtinai turėjo būti susituokę. Tokiu būdu buvo stiprinami šeimos ir giminės ryšiai, o jauniems žmonėms tai buvo tartum perėjimas į suaugusiųjų pasaulį.

Buvo tikima, kad krikštijamas vaikas tarsi supanašės su krikštatėviais, dėl to šioms pareigoms buvo renkamasi labai atsakingai. Buvo manoma, kad atsisakyti tapti krikšto tėvais yra negerai, nes vien kvietimas jais tapti buvo didelės pagarbos ženklas. Dažniausiai krikštatėviai būdavo parenkami iš skirtingų giminių, taigi vienas ir motinos pusės, kitas iš vyro. Kartais tokiu dideliu įsipareigojimu būdavo pagerbiami vestuvėse pirmąja pamerge ir pabroliu buvę žmonės. Tačiau šiukštu krikšto motina negalėjo būti nėščia moteris, nes buvo manoma, kad vaikas gali net numirti.

Taigi, buvimas krikšto tėvais ir seniau, ir dabar yra labai didelis įsipareigojimas, tačiau tuo pačiu tai ir didelio pasitikėjimo ženklas, nes krikšto tėvai tai lyg antrieji tėvai, kurie taip pat prisideda prie vaiko auginimo bei globos. Tėvai krikštatėviais parenka tokius žmones, kuriems be baimės gali palikti savo vaiką jei kur trumpam išvažiuoja, o ir vaikas prie jų būna pripratęs ir visai nebijo šiek tiek atitrūkti nuo rūpestingų tėvelių.

O kokios gi būna krikštynų dovanos? Išmoningieji krikštatėviai dažnai pasirūpina įvairia linksma, vaikiška atributika, taigi vaišių stalą papuošia vardiniai, su vaikelio nuotraukyte ant popierėlio, saldainiai ar graviruoti sidabriniai įrankiai. Tačiau dažnai būna dovanojamas auksinis kryželis, kaip simbolis naujo žmogaus krikščionių pasaulyje. Taigi dovanos krikštynoms priklauso ne tik nuo išradingumo, bet ir nuo tradicijų.

O ką jau kalbėti apie kitas vaikelio šventes… Krikštatėviai kaip tikrieji tėvai turi jas atsiminti ir savo pareigos nepamiršti! O už visus rūpestėlius jau suaugęs vaikas savo krikšto tėvams atsilygina per savo vestuves, kai sodina juos garbingiausioje stalo vietoje šalia tikrųjų tėvų. Štai koks gražus ir nenutrūkstantis bendravimas sujungia didelius ir mažus žmones pirmojo sakramento metu.

Vestuvinių žiedų istorija

Sakoma, kad ruduo yra vestuvių metas. Rugsėjį tikrai dar pasitaiko tokių gražių ir šiltų savaitgalių, kurių metu tarsi pats dangus apdovanoja mylinčias širdis. Tačiau grįžkime šiek tiek atgal ir vestuvių dieną palikime vien džiugesiui. Pora planuojanti savo vestuves susiduria su begale tai mažesnių, tai didesnių sunkumų. Manoma, kad pirmąjį kartą besituokiantys žmonės svajoja apie dideles ir prabangias vestuves, nors kartais jos būna ir ne pagal jų kišenę. Tačiau pačios šventės reikalaus atidėkime ateičiai ir susipažinkime su ta vestuvių atributika, be kurios neišsiverčia nei vieni jaunieji. Kai tariami priesaikos žodžiai ant rankos piršto vienas kitam sutuoktiniai užmauna mažyčius aukso žiedelius, kurie simbolizuoja amžiną meilę ir užtvirtina priesaiką.

Taigi, šio straipsnio tema yra vestuviniai žiedai. Šiais laikais jų pasirinkimas tikrai didelis, o jei išranki akis vis neranda to vienintelio ir gražiausio, tai gali susikurti patys ar į pagalbą pasitelkti žymiausių juvelyrų išmonę ir meistriškumą. Tačiau iš kur atsirado tokia tradicija ir kokios šiandieninės jos tendencijos?

Auksiniai žiedai, bene svarbiausia vestuvių atributika. Jie tarsi priklausomybės vienas kitam ir meilės simbolis, kuris telpa ant vieno pirštelio. Žiedas šiuo atveju tampa tarsi jungtis, kuri sieja du, vieno gyvenimo bendrakeleivius ir parodo aplinkiniams jų šeimyninį statusą. Sakoma, kad sužadėtuvių žiedas tai pasižadėjimas tekėti, o vestuvinis – ištikimybės vienas kitam ženklas.

Taigi, kokį žiedą rinktis vestuvėms ir bene visam likusiam gyvenimui? Istorikai teigia, kad vestuviniai žiedai buvo nešiojami dar XVII a. prieš Kristų. Didelę reikšmę jie turėjo senovės Egipte, kur tuo metu žiedai buvo nešiojami ant viduriniojo kairės rankos piršto. Buvo manoma, kad būtent iš šio piršto kraujas teka tiesiai į širdį. Faraonų tauta nešiojo žiedus ne tik iš skirtingų metalo rūšių, bet net iš stiklo ar keramikos. Vėlesniais laikais žiedai buvo tarsi vestuvių dovanos, kurias sutuoktiniai dovanojo vienas kitam. O mūsų akiai labiau įprasti vestuvių žiedai pradėti nešioti trečiame mūsų eros šimtmetyje. Nors šis atributas siejamas su pagoniškuoju laikotarpiu, bažnyčia jo nepaneigė ir įteisino palaimindama. Didžioji pasaulio gyventojų dalis vestuvių žiedą mūvi ant kairės rankos ketvirto piršto, o mūsų šalyje įprasta žiedo vieta – dešinė ranka. Juk svarbiausia, kad šis simbolis būtų patogus ir nemaišytų dirbti namų ruošos ar kitų darbų.

Pati žiedo forma turi gilią simbolinę reikšmę. Tai tarsi gyvenimo ratas nuo gyvybės link mirties, lyg amžinas ciklas. Istorijos etapuose žiedais išpuoštos moters rankos kartais buvo daug labiau iškalbingesnės už jas pačias. Juk vienoks ar kitoks brangakmenis bylojo apie priklausomybę skirtingiems visuomenės sluoksniams, amžių ar net ketinimus. Pasirodo, jei moteris visai nesirengė tekėti, savo norą ji parodydavo žiedą mūvėdama ant mažojo rankos pirštelio, o jei pasižadėjusi savo mylimajam, tai ketinimus išduodavo papuoštas kairiosios rankos pirštas. Apie žiedų nešiojimo prasmę rašė net Anglijos etiketo vadovėliai.

Iš aukso pagamintus vestuvinius žiedus išpopuliarino Venecijos juvelyrai. Dar XVI amžiuje jie kūrė iš lengvai fantazijoms pasiduodančio blizgaus metalo, savo spalva primenančio saulę. Kiek vėlesniais laikais, renesanso epochoje žiedus pradėta gaminti iš baltojo emalio. Jų paviršius anaiptol nebuvo lygus, o priminė susipynusiomis rankomis išraižytą reljefą. Žiedo piešinys būdavo puošiamas įvairiais brangiaisiais akmenimis, tokiais kaip rubinai ar smaragdai. Neabejotinas buvo to meto juvelyrų meistriškumas. Dabar tokiais meno dirbiniais galime pasigrožėti nebent muziejuose.

Dovanos vyrams

Dažniausiai internetinėje erdvėje patarimų apie tai ką padovanoti savo mylimai moteriai ieško vyrai, tačiau šį kartą didžioji patarimų dalis bus skiriama tam, kaip nustebinti ir pamaloninti mūsų mylimus ir gerbiamus vyrus. Galybė darbų ir laiko stoka neretai priveda prie to, kad dovanos vyrams tenka ieškoti paskutinėmis minutėmis. Ne paslaptis, kad tokiu momentu tenka palūžti ir dovanoti visai ne tai apie ką galvojome ar apie ką svajojo mūsų antrosios pusės. Be abejonės ir tokios dovanos vyrams gali teikti džiaugsmo, tačiau teks nemažai pasukti galvą, o neretai ir plačiau atverti piniginę. Taigi nuo ko pradėti norint tinkamai pasveikinti savo antrąją pusę?

Plačiau skaitykite Dekodovanos.lt tinklalapyje – Dovana vyrui

Garsiausi itališki prekiniai ženklai

Šiais laikais ieškodami interjero detalių savo namams ypatingą dėmesį kreipiame į saulėtosios Italijos dizainerius ir jų darbus. Nuo seno itališki baldai buvo kokybės ir gero skonio garantas, o kaip yra šiandien? Ar išlaikytos senosios tradicijos ir kokybė? Ar tebėra nostalgiją menančių, tačiau naujumu kvėpuojančių dizaino firmų?

Viena ryškiausių Italijos firmų, išsiskirianti ir šiandien savo pažangiomis gamybinėmis ir socialinėmis programomis, – tai Olivetti. Pokario metais ji daug dėmesio skyrė elektronikai, pradėjo gaminti elektroninius kompiuterius, rašomąsias mašinėles. 1959 metais pagamino pirmąjį kompiuterį.

Olivetti firmos programoje nuo pat įkūrimo pradžios svarbų vaidmenį vaidino socialiniai aspektai, architektūra, gamybiniai pastatai. Septintajame dešimtmetyje įkūrusi gamybines atstovybes, fabrikus, parduotuves, daugelyje pasaulio šalių firma užmezgė glaudžius kontaktus su žymiais pasaulio architektais. Tokijuje Olivetti pastatus suprojektavo japonų architektas Kenzo Tange, Amerikoje, Pensilvanijoje, fabrikas buvo pastatytas pagal Louisso Kahno projektą. Olivetti mokymo centrą Didžiojoje Britanijoje projektavo Jamesas Stirlingas, XX amžiaus pabaigoje firma pradėjo bendradarbiauti su pasauliniais telekomunikacijų operatoriais. Pastaraisiais metais Olivetti dar kartą įtvirtino įkūrėjo C. Olivetti pradėtą humanistinę socialinę programą. Ivrea mieste įrengė moderniosios architektūros muziejų po atviru dangumi, kad žmonės galėtų susipažinti su unikaliais firmos sukurtais statiniais, planavimu.

Su naujomis technologijomis, plastikais ypač daug eksperimentavo M. Zanuso, studijavęs architektūrą Milano politechnikoje. 1947 metais Milane įkūrė savo studiją, toliau tęsė eksperimentus su plastikais. Zanuso baldai gaminti pritaikius originalias technologijas, išradingai panaudojus specifinę gumos (kaučiuko) rūšį, tai sudarė galimybę sukurti plastiškų formų baldus, kurie buvo eksponuoti IX Milano trienalėje. Firmos Artflex užsakymu Zanuso sukūrė fotelį Lady, kurį gaminant buvo panaudota nauja gumos rūšis. Šis fotelis buvo eksponuotas Milano trienalėje ir apdovanotas Grand Prix.

Firmoje Kartell buvo gaminami baldai pritaikius naują technologiją, kai formos pripildomos polietileno. Šia technologija buvo pagamintos Zanuso sukurtos kėdutės ir kiti vaikų baldai. Nauja technologija leido vienu liejimu pagaminti kėdę be detalių ir jungimų. Kartell, bendradarbiaudama su žinomais italų dizaineriais: Joe Colombo, Sergio Asti, Marco Zanuso, Anna Castelli Ferrieri, Gae Aulenti ir kitais, prisidėjo prie tolesnės italų dizaino raidos.
Individualių ieškojimų, eksperimentų dizainas sutapo su 1960-1970 metų ekonominiu Italijos pakilimu ir atėjusia jaunųjų dizainerių karta. Pokario italų dizainas susiklostė kaip savita avangardinio dizaino kryptis. Tai nulėmė silpna techninė gamybinė bazė, nes nebuvo galimybių dizaineriams įgyvendinti novatoriškų kūrybinių sumanymų. Italijos dizaino pradininkai baigę architektūros studijas Milano politechnikoje, buvo gerai teoriškai pasirengę. Tai lėmė jų, kaip individualių kūrėjų, braižą.

Italų radikalųjį dizainą imta vadinti ieškojimų dizainu, kuris atsiskleidė dizainerių studijose. Konceptualiai plėtotis italų dizainą pastūmėjo neorealizmo tendencijos, domėjimasis kultūros, socialiniais aspektais, noras aprėpti problemas, peržengiančias dizaino ribas. Italų dizainerių kūryba kupina ironijos, žaidimo, provokuojančių emocijų, drąsių eksperimentų. Šeštajame dešimtmetyje iš Amerikos ir Didžiosios Britanijos pradėjusi plisti masinė vartotojiška kultūra Italijoje transformavosi, įgavo naują populiaraus meno formą, kuri dizainui suteikė konceptualią prasmę.

Itališki atspindžiai

Apie Italiją žinome daugiausiai tiek, kiek gebame aprėpti savo kaip keliautojų akimis. Tačiau itališkus atspindžius galime sutikti kone kasdien. Akylesnė akis pastebės gatve riedančius Vespa motorolerius, rytine kava mėgausis iš Alessi rinkinio, o gal tobulą komfortą ir jaukumą namuose kurs klasikiniai odiniai baldai. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Pokario laikotarpis buvo didelis iššūkis ne tik Italijos, bet ir viso pasaulio menininkams. Tačiau jau penktojo dešimtmečio pabaigoje ima ryškėti savitas itališkojo dizaino braižas. Prie jo įsitvirtinimo prisidėjo Alessi, Olivetti, Piaggio, Cassina, Karteli, Brionvega ir kitos firmos, kurių dizaineriai sukūrė naujo tipo rašomąsias mašinėles, motorolerius, baldus, apyvokos daiktus. Pirmaisiais pokario metais Alessi firmoje Carlo Alessi sukurtas kavos servizas Bombė tapo naujo italų socialinio, kultūrinio atgimimo simboliu, panašiai kaip motoroleris Vespa, G. Ponti kavos gaminimo aparatas, kėdė Superleggera arba M. Nizzoli rašomoji mašinėlė Lettera. Visa tai atkreipė pasaulio dizainerių dėmesį naujais sprendimais, imama kalbėti apie išskirtinę italų dizaino kryptį.

Šiandien Alessi firma garsėja visame pasaulyje savo avangardinėmis idėjomis, moderniu stalo įrankių, virtuvės indų dizainu, net saksofonų – alessofonų gamyba, kuri taip pat buvo sena šeimos tradicija. Alessi firmos asortimentą papildė amžinai moderni klasika. A. Alessi iniciatyva 1990 metais buvo įkurtas teorinių tyrimų ir kontaktų su jaunaisiais dizaineriais centras. Jų išradingumui, žaismingai ironijai negali atsispirti pirkėjas jau daugelį metų. Alessi gamina modernius indus bei smulkius apyvokos reikmenis ne tik iš metalo, bet ir iš plastiko.

Pokariu atgimstančios Italijos ekonomikos ir naujo gyvenimo simboliu tapo Piaggio gamykloje pagamintas motoroleris Vespa. Po Antrojo pasaulinio karo firmos įkūrėjo R. Piaggio sūnus Enriko Piaggio sumanė gaminti visiems prieinamas transporto priemones – motorolerius ir motociklus. Permainas Piaggio firmai ir sėkmę italų dizainui atnešė inžinieriaus dizainerio Corradino D’Ascanio suprojektuotas motoroleris Vespa (širšė), kuriame buvo meistriškai susieti techniniai ir aerodinaminiai reikalavimai. Pirmasis motorolerio Vespa variantas pasirodė 1946 metais Piaggio gamykloje.

Italų dizaino tarptautinio pripažinimo simbolis buvo ir Gio Ponti sukurta kėdė Superleggera .Kėdę dizaineris suprojektavo pagal XIX amžiaus Genujos apylinkėse gamintų kėdžių tradicijas, o pagamino firma Cassina, kurioje jis tuo metu dirbo. Ponti, architektas ir dizaineris, gimęs ir dirbęs Milane, italų tarpukario ir pokario dizaino istorijoje užima labai svarbią vietą. Kūrybinio darbo pradžioje jis yra suprojektavęs porceliano darbų, už kuriuos buvo apdovanotas dekoratyvinio meno parodoje Paryžiuje. Savo pirmuosius architektūros projektus realizavo taip pat Milane. Nuo ketvirtojo dešimtmečio pradžios buvo pradėti projektuoti net odiniai baldai, šviestuvai. Operos teatrui La Scala yra sukūręs scenovaizdžių bei kostiumų.

Kūrėjo idėjoms pakluso bažnyčių interjerai, siuvimo mašinos, baldai, audiniai, net papuošalai. Tai buvo plataus diapazono kūrėjas, kurio pažangus požiūris į meno reiškinius, teorinė bei kūrybinė veikla turėjo įtakos ne tik Italijos, bet ir pasaulinio dizaino, architektūros raidai. Sakoma, kad jo vardas Italijoje buvo minimas po popiežiaus ir genialiojo dirigento Artūro Toscanini. Jis savo darbais įrodė, kad, remiantis amatų tradicijomis, galima sukurti ne tik modernius baldus, bet ir naują gyvenimo stilių.

Baldai pagaminti Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.

Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.

Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.

Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

Kitoks poilsis – meditacija piešiant

Šiais laikais vis labiau skundžiamės padidėjusia įtampa, stresu, pervargimu. Miesto ritmas, ilgi atstumai ir automobilių spūstys iš daugelio atima laiką poilsiui, todėl po darbų sugrįžę į namus įsijungiame televizorių ir ramiai vegetuojame ant minkštos sofos. Galvoje pradeda kirbėti mintis, kad norisi kažką keisti, gyventi kitaip. Norint išvengti nuobodaus ir monotoniško gyvenimo rekomenduojama turėti bent kelias mėgiamas pramogas, užsiimti sportine veikla, o gal net pradėti gaminti rankdarbius. Tai gali būti smagios dovanos artimiausiems draugams ar giminaičiams. O gal net krikštynų atributika? Svarbu atrasti sritį, kurioje bus smagiausia tobulėti ir patenkinti savo menines ambicijas. Tik nereikia išankstinio nusistatymo, kad to ar kito Jūs tikrai negalite, nemokate ar nepavyks. Pirmieji blynai dažniausiai būna prisvilę, tačiau juk atėję į pirmąją klasę Jūs taip pat nemokėjote sklandžiai skaityti ar gražiai rašyti. Prisiminus mokyklą prisiminkime kokia pamoka buvo pati smagiausia ar įdomiausia? Vieni labiau mėgo sunkius treniruoklius, krepšinio ar futbolo kamuolį, kiti su malonumu gliaudė nelengvas matematines užduotis, o gal savo fantazijas realizavo baltame popieriaus lape. Literatūriniams kūriniams sukurti neretai reikia turėti gilaus įkvėpimo, o piešimas tušinuku gali būti puiki meditacinė priemonė.

Taigi šį kartą plačiau aptarsime kaip galima realizuoti savo meninius pomėgius ir vaikystėje pramoktus dalykus pagilinti praktinėmis žiniomis. Vienas labiausiai atpalaiduojančių dalykų gali būti piešimas. Ne kiekvienam lemta tapti dailininku, tačiau tikrai kiekvienas gali gražiai nupiešti lengvesnes ar sudėtingesnes kompozicijas. Tai gali būti įvairūs natiurmortai, peizažai ar linksmi vaikiškų filmukų personažai. Tokiais piešinukais galite pradžiuginti savo draugus. Perkelkite savo vizijas ant tokio popieriaus formato, kad viskas susilankstytų į norimo dydžio atvirutę ir vuolia! Jūsų pačių sukurtos atvirutės gali būti smagios dovanos geriausiems draugams ar kolegoms. Atviručių gamybai galite naudoti tiek baltą, tiek spalvotą popierių. Galima varijuoti ne tik su spalvomis, bet ir su popieriaus faktūromis. Specializuotose parduotuvėse tikrai rasite įdomių, nestandartinių derinių pavyzdžių, bet įvairių smulkių akcentų, kurie Jūsų dirbinį pavers išskirtiniu. Rankų darbo atvirutės gali būti puošiamos karpiniais, džiovintų augalų kompozicijomis, net sagutėmis. Jei planuojate rimčiau užsiimti atviručių gamyba – rekomenduojame susikurti savo logotipą. Tai gali būti mažas, antspaudo tipo paveiksliukas, o gal tiesiog stilizuotu šriftu užrašytas Jūsų vardas. Bet kuriuo atveju tokias dovanas ne tik smagu gaminti, bet ir dovanoti.

Atviručių apipavidalinimui galite naudoti visas įmanomas ir prieinamas priemones ir technikas. Tai gali būti guašas, akvarelė, skirtingo minkštumo pieštukai, spalvotos kreidelės, flomasteriai ar net rašalas. Išbandykite viską, atraskite kas Jums patinka ir sekasi ir geriausiai. Nebijokite eksperimentuoti ir drąsiai įgyvendinkite savo svajones net jei jos tokios mažytės kaip išdailintas lapelis popieriaus su užrašu „sveikinu“…