kvepalai – Direktorija NoBaD

Turėklų gamyba ir kitos kalvystės istorijos pradmenys

Kalviais menininkais, drąsiai galima vadinti tuos meistrus, kurie nukalė tūkstančius dailių geležinių kryžių.Darbštus, sumanus kalvis, be to, ir malūnininkas bei aludaris buvo Aleksandras Šidlauskas, g. 1901 m. Giedraičių k. (Radviliškio r.). Jis ne tik sugebėjo derinti tas dvi svarbias kaimo žmonių poreikius tenkinančias specialybes, bet ir sistemingai užrašinėjo savo darbus ir Įvairius pirkinius nuo 1926 iki 1940 metų. Šie jo užrašai yra vertingas šaltinis ne tik Lietuvos kalvystės istorijai, bet ir apskritai etnologijos mokslui. Dabar tie daugelio metų užrašai yra perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Kai kuriuos Lietuvos kalvius ypač traukė technika ir jos pasiekimai XIX a. pab.-XX a. pradžioje. Štai turime itin retą atveji, kai dar XX a. pradžioje (1908 m.) vienas gabus Kegrių k. (Viekšnių parapija, Šiaulių apskr.) kalvis Jonas Balvočius, gerai susipažinęs su lokomobilio struktūra ir jo veikimu, bendradarbiaudamas su Rygos fabrikais (pagal kalvio modelį šie išliejo cilindrą), maždaug per 100 dienų pagamino malkomis kūrenamą garinį pečių, t.y. lokomobilį. Kalvis, pasisamdęs javų kūlimo mašiną (kūleklį) ir su tuo savo lokomobiliu važiuodavo kulti javų. Per dieną uždirbdavęs 4 rb.Dar kiti gabūs kalviai ir šaltkalviai ne tik taisė dviračius bei kitokias transporto priemones, bet ir sugebėjo pasidaryti dviračius.Kalvis iš Dzūkijos (Krasnyko k., Leipalingio vlsč.) 1935 m., lankydamas arklių kaustymo kursus Kaune, dažnai nueidavo į aerodromą ir ten stebėdavo lėktuvus ir sklandytuvus. Grįžęs iš kursų, kalvis ėmėsi darbo ir sėkmingai pasigamino sklandytuvą.Ričardas Nulinskas 1892 m. gimęs Vokietijoje tik 1920 m. grjžo i Lietuvą. Iš pradžių gyveno Salantuose, o vėliau persikėlė į pramone ir kalvyste bei šaltkalvyste pagarsėjusią Ukmergę. Jis, kaip ir tėvas, dirbo šepečių fabrike, o kiek vėliau, nuo mažens mėgdamas techniką, ėmė taisyti Įvairias mašinas ir automobilius. Gali būti, kad jis dar Vokietijoje buvo įgijęs mechaniko įgūdžių ir čia, Lietuvoje, tinkamai juos panaudojo.Pagarsėjęs kalvis mechanikas Vincas Kudžma bei jo sūnus Vincas gyveno Kudirkos Naumiestyje, dažniausiai abudu taisydavo įvairias mašinas („Šakių krašto kalviai”).Noriu paminėti dar vieną nepaprastą kalvį Steponą P. iš Smagurių kaimo (Siaurės Lietuva). Šis kalvis buvęs aukštas, tvirtas vyras. Steponas P. į kiekvieną nukaltą daiktą įmušdavęs savo inicialus „SP”. Jis ne tik kalviavo, bet ir gydė žmones ir gyvulius. Dažnai jis, susidėjęs įvairius gydymo reikmenis į skrynutę, kaip tikras daktaras keliaudavęs pas ligonius. (Beje, jis medicinos žinias ėmė iš knygų ir laikraščių). Steponas buvęs puikus giedorius bažnyčioje ir pakasynose. Visas giesmes jis mokėjęs atmintinai. Taip pat garsėjo kaip ateities bei oro spėjėjas.

Be kalvių, būta ir labai gabių bei darbščių šaltkalvių. Antai 1939 m. už meistriškai atliktus šaltkalvio darbus statant Kauno sporto halę Juozas Paškevičius, gim. 1906 m. (baigęs aukštesniuosius bendrojo lavinimo ir amato kursus), buvo apdovanotas Darbo žvaigždės aukso medaliu.Apie gabų, darbštų ir blaivų Dzūkijos kalvį Antaną Dudzinską (Du-dinską) yra parašyta nemažai straipsnių ir apybraižų (tarp kitų ir šių eilučių autoriaus). Čia pasiremsiu A.Kazlauskienės 1985 m. rašyta apybraiža „Obuolys, saulėj nokęs kitoks…”. Anot autorės, žmonės jį laikė geru kalviu’Be įprastų ir žemdirbiams labai reikalingų daiktų kalimo turėklai, jis sodyboje (Neliubonių k., Abarauskų apyl, Lazdijų r.) įkūrė savotišką kalvystės „muziejų” po atviru dangumi ir pirkioje. Tuose darbuose buvo sudėti visi kalvio gabumai ir meilė Tėvynei. Kalvystės ir doro gyvenimo jis mokė ir savo sūnus. 1977 m. Kalvių dienoje Druskininkuose A.Dudzinskui buvo suteiktas Lietuvos Kalvių kalvio vardas. Greta jo – kitas Dzūkijos kalvių kalvis Vytautas Jarutis.

Iš jaunesnės kartos kalvių reikia paminėti Algirdą Stankų, dabar gyvenantį Mažeikiuose. Atrodo, kad jis, dar gyvendamas Viekšniuose, paveldėjo (perėmė) iš tėvo ne tik metalo kalimo technologiją, bet, svarbiausia, jo smalsumą ir norą tobulai atlikti savo mėgiamą darbą. A.Stankus kurį laiką dirbo Vilniuje Restauravimo dirbtuvių kalviu. Jis gerai susipažino su įvairių darbų technologija ir metodika. Vis labiau ėmė domėtis senais metalų kalimo būdais. Pagaliau po daugelio bandymų jam pavyko atkurti damaskinio plieno kalimo technologiją. Todėl pagristai galime vadinti jį retų gabumų išradingu meistru.Kaip matome, Lietuvoje buvo ir esama darbščių ir gabių kalvių bei šaltkalvių. Jeigu reikėtų juos apibūdinti labai trumpai, galbūt galėįėme ir taip pasakyti: Lietuvos kalviai (bent dauguma jų) yra tvirti, sumanūs, išradingi ir nebijantys jokių sunkumų vyrai. Jie yra ne tik zerai įvaldę įvairių metalų, daugiausia geležies ir plieno, kalimo tech-logijas, bet gana dažnai turintys meninių ir kitokių gabumų. Jie neginčijamai yra praturtinę bei pastūmėję pirmyn technikos progresą Lietuvoje.

VEŽIMŲ BEI ROGIŲ KAUSTYMAS

Apkaustyti vežimai jau minimi XVI a. dvarų inventoriuose. Tai buvo ne tik darbiniai vežimai, bet ir išeigai skirtos karietos, lineikos, kočai ir kt. Jau tais laikais j Lietuvą buvo atvežama juostinė {šininė) ir kitokia geležis, kurią naudojo transporto priemonių kaustymui dvarai, bažnyčios ir vienuolynai. Daugiausia buvo rūpinamasi išeigai ir didesnėms kelionėms skirtų vežimų apkaustymu.Įvairaus tipo darbinius arba kelioninius (pašto, prekių vežimo) ir kitus išeiginius vežimus bei vežimėlius dailiai ir tvirtai apkaustydavo ne tik dvarų, miestų ir miestelių, bet ir gabūs kaimų kalviai. Transporto priemonių kaustymas bei jų taisymas buvo vienas svarbiausių kalvių darbų.

Specialiai transporto priemonių apkaustymo netyrinėjau, apie tai esu užsiminęs tik prabėgomis viename kitame straipsnyje.Plačiau, išsamiau ir profesionaliau tai yra padariusios muziejininkė S.Bernotienė ir etnologe J.Laniauskaitė. Ypač detaliai vežimų ir vežimėlių (bei rogių) apkaustymą nagrinėjo pastaroji mokslininkė. Su jos kruopščiai atliktais tyrinėjimais ir padarytomis išvadomis galima visiškai sutikti. Ji yra nurodžiusi net keletą įvairių vežimų tipų, taip pat ir rogių kaustymo etapų. Kaip teigia tyrinėtoja, pirmosios žinios apie kaustytus vežimus pasiekė raus iš XVI-XVII a. dvarų inventorių. Tuo tarpu apie rogių kaustymą žinių esą mažiau. XVI a. dvarų inventoriuose rogės minimos retai ir, be to, nenurodoma, ar jos kaustytos, ar ne. Tačiau esama žinių, kad XVII-XVIII a. Lietuvos didikų važiai buvę puošnūs ir apkaustyti. Cituodama T.Lepnerį, J.Morkūnienė sako, kad XVII a. pabaigoje turtingieji Prūsijos lietuviai savo roges (kaip ir vežimus, metalo konstrukcijos) … duodavo kaustyti ir sutvirtinti geležimi, o neturtingųjų rogės, vežimai ir akėčios neturėjo nė trupinėlio geležies. Kituose dokumentuose nurodoma, kad intensyvėjant Lietuvoje prekiniam žemės ūkiui, XVIII a.-XIX a. antroje pusėje, ypač amžiaus pabaigoje) jau ir Suvalkijos dzūkai turėjo ne tik kaustytas roges, bet ir „puikius geležinašius vežimus”. Rytų Lietuvoje net iki XIX a. vidurio kaustytos rogės daugiausiai buvo tik dvaruose.

Po baudžiavos panaikinimo labiau pradėję plisti kaustyti važeliai. Jau ir valstiečiai kaustė darbines roges. Vis dėlto, remdamasi Rusijos geografų draugijos Siaurės Vakarų skyriaus surinkta medžiaga, tyrinėtoja teigia, kad dar XIX a. 8 dešimtmetyje valstiečiai labiau kaustė vežimus nei roges.Bene pirmieji kaustytais vežimais pradėję važinėti XVII a. turtingesnieji Prūsijos lietuviai. Tikriausiai dar anksčiau kaustytais vežimais riedėjo Lietuvos dvarų ir dvarelių (palivarkų) savininkai ir valdytojai, o įkandin jų – dvarų ekonomai, miškų ir kitų turtų prižiūrėtojai bei kiti dvarų valdiniai (išskyrus, žinoma, baudžiauninkus, bobilius, daržininkus). Valstiečių ūkiuose iš pradžių vis dažniau imta naudotis vežimais jau su kai kuriomis geležimi apkaustytomis dalimis. Tyrinėtoja atkreipė dėmesį į Lietuvos kalvių gebėjimą nukalti vežimų ašis. Lietuvoje intensyviau važinėti su geležinašiais vežimais imta tik XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje. Deja, Lietuvos kaime dar ilgai važinėta ir medinašiais vežimais. Galutinai juos pakeitė geležinašiai vežimai tik po Pirmojo pasaulinio karo. J.Morkūnienė, išanalizavusi geležies kelią j Lietuvą iš Rytų rinkų, didėjantj jos panaudojimą transporto priemonėms kaustyti, padarė logišką ir faktais pagrįstą išvadą, kad XX a. 3-4 dešimtm. ir Lietuvos valstiečiai (tiesa, diferencijuotai, pagal ūkių pajėgumą) jau važinėjo geležimi kaustytais vežimais (ir žinoma, kaustytomis rogėmis), nors Patvarius gele-žinašius gerai apkaustytus darbinius, puošnius išeiginius vežimus turėjo tik turtingieji, rečiau vidutiniai valstiečiai. Vargingųjų valstiečių ūkiuose pasitaikydavo ir apkaustytų medinašių vežimą.

Kalviai dirbo ir kaustė vežimus, lineikas arba dailiai išraityta geležimi papuoštus važelius. Alsėdžių, Gargždų ir Rietavo kalviai kaustė vienkinkius ir dvikinkius (porinius) vežimus. Apskritai Žemaitijos kalviai garsėjo ne tik geru arklių pasegimu, bet ir tvirtų porinių vežimų apkaustymu*. Antai Viekšnių kalvis D.Stonkus** XX a. pradžioje vežė j Akmenės ir Mažeikių turgus savo apkaustytus vežimus (ratus su gardelėmis ir tekiniais), bet ypač plačiai garsėjo Varnių račiai, kalviai (ir dažytojai), kurie gamino, kaustė (dažė). Patys kalviai vežė pardavinėti išeiginius vežimukus, vadinamus kurliandiškais brikeliais. Per savaitę keturi kalviai apkaustydavo du vežimukus, o per metus Varnių ir apylinkės račiai ir kalviai pagamindavo apie 2000 vežimukų ir tiek pat išeiginių rogių. Kaip tik apie šią Įdomią bei retą darbo kooperaciją bei prekybą rašiau dar 1985 m. ( „Varnių kalviai”, „Kalvystė ir prekyba geležies dirbiniais Žemaitijoje”).

Kvepalų istorijos šaknys

Prasidėjo ne itin tinkamas metas prabangos prekių pramonei. Tačiau Sen Luji fabrikui pavyko išsilaikyti. Nuo 1800 metų jis vėl pradėjo gaminti produkciją. Tuo tarpu Bakara stiklo fabrikas labai sunkiai vertėsi. 1816 m. jį nupirko ponas Dartigas (dAr-tigues), buvęs Sen Luji fabriko direktorius. Triumfuojanti buržuazija krištolą pavertė savo pasiturinčio gyvenimo simboliu: puošnūs stalai, salonuose spindintys sietynai, brangūs flakonai kvepalams – tai vis gerovės požymiai.

Sen Luji fabrike flakonai kvepalams pradėti gaminti apie 1830 metus. Jdiegus naujus formų liejimo būdus, pavyko atgaminti garsųjį „deimanto šlifavimą”. 1837 m. imta taikyti filigrano, o 1844 m. – spalvų technologiją. Luji Filipo laikais tai leido sukurti opalo spalvos krištolo gaminius. Puikiausi flakonai buvo pagaminti tarp 1848 ir 1850 metų. Tuomet stiklininkai galėjo panaudoti opalo spalvos krištolo įvairiaspalvius sluoksnius ir atkurti besikeičiančių atspalviųįvairovę. Antrosios imperijos metais buvo madingi šlifuoti stiklo gaminiai plokščiais šonais. Apie 1870 metus, naudojant graviravimą rūgštimi, Sen Luji fabrikas ėmė specializuotis puošti stiklą auksu. Nuo 1925 m. čia buvo gaminami flakonai to meto garsiesiems parfumeriams – Fransua Koti, L.T. Piveriui, Buržua, Žanui Patu. Fabrikas ypač išgarsėjo pagaminęs Sanel firmai garsųjį keturkampį flakoną kvepalams N° 5.

Parfumeriai pilni idėjų, tad stiklininkai stengėsi neatsilikti. 1907 m. Sen Luji atidarytas naujas šlifavimo cechas. Po ketverių metų fabrikas rekonstruotas ir išplėstas, kad galėtų pagaminti penkis tūkstančius flakonų per dieną. Užsakovų sąraše randame visas garsiąsias kvepalų firmas. Koti, Ubigano, Cerleno, Mitsouko ir Lheurehleue kvepalų flakonų kamščius, primenančius žandaro kepurę, pagamino Bakara krištolo fabriko specialistai. Po Pirmojo pasaulinio karo Bakara fabrikas gamino flakonus Poliui Puarė, Žanui Patu, Elizabetai Arden, jos Ifs you kvepalams. 1945 m. fabrikas pagamina flakoną Le Rua Solei (Le RoySoleil – „Karalius Saulė”), pagal Dali pieštą eskizą, po to daugybę flakonų Dioro, o neseniai – Pako Rabano bei Džianio Versačės kompozicijoms. Fransua Koti, XX amžiaus pradžioje naudojęsis tiek Sen Luji, tiek Bakara krištolo fabrikų paslaugomis, daug nuveikė, kad būtų sukurta Laliko firma. Renė Lalikas (Renė Laliųue), išradęs būdą kaip mechaniškai apdirbti labai sudėtingus krištolo gaminius, sukūrė Koti, paskui Rožė Gale, Ubigano, Dorsė, Vorto ir kitoms to meto žinomoms firmoms flakonus, kurie tik dar labiau išgarsino tas firmas. Po Antrojo pasaulinio karo Laliko sūnus Markas atliko daugiausia Ninos Riči užsakymus. Garsieji balandžiai, grakščiai išskėtę sparnus ant L”air du temps flakono kamščio, dar ilgai primins Marko Laliko talentą. Daugiau apie parfumeriją rasite mūsų svetainėje http://www.kvepinkis.lt/1566-moteriski-kvepalai

Cheminis pilingas, kas tai …?

Cheminis pilingas

Cheminis rūgščių pilingas taikomas šalinant pigmentaciją, aknės paliktas žymes, odos nelygumus, senėjimo požymius, lyginant raukšles. Pilingui naudojamos rūgštys greitai ir pakankamai giliai Įsiskverbia į odą ir, silpnindamos keratino sąsajas, paveikia baltymus — statybinį odos elementą. Dėl to nuo odos atsiskiria ląstelės. Tai tęsiasi kelias dienas. Rūgštys gali įsiskverbti giliai į odą ir veikti ne tik žuvusias, bet ir gyvas jos ląsteles. Rūgštys gali sudirginti odą ir net nudeginti. Būtent todėl cheminio pilingo procedūrą galima patikėti tiktai specialistui.

Prieš atliekant bet koki chemini pilingą, reikalingas kursas procedūrų, kuriomis siekiama suploninti ragini epidermio sluoksnį, kad jis taptų vienodai paveikus rūgštims. Būtina patikrinti odos reakciją i rūgštis kvepalai, kad būtų išvengta šalutinio poveikio. Cheminio pilingo negalima taikyti pūlingos infekcijos pažeistai odai. Vadinasi, norint aknės paliktas žymes pašalinti cheminiu pilingu, pirma reikia išgydyti uždegimą. Metodas netaikytinas jautriai odai, nusilpusiai nuo išorės veiksnių, pavyzdžiui, saulės spindulių.

Ruošiantis pilingui naudojami vadinamieji ikipilinginiai kremai, kuriuose yra nuo 6 iki 2 proc. rūgščių. Manoma, kad geriau naudoti kelias skirtingų molekulinių masių rūgštis nei vieną, pvz., glikolio. Ši rūgštis gali suerzinti odą ir sukelti kai kurių komplikacijų. Paskui ant veido tepama kaukė, kurioje rūgščių koncentracija gali būti 12, 20, 50 ir net 70 procentų. Norint geresnių rezultatų, procedūros kartojamos keletą kartų. Po cheminio pilingo būtina iškart stiprinti epidermį, nes oda labai išsausėja, tampa visiškai beginklė prieš saulės spindulius. Tuo metu reikia naudoti specialius preparatus su tokiais aktyviais drėkik-liais kaip gama linoleno rūgštis, nuo saulės spindulių saugančias didelio indekso priemones. Kad būtų išvengta hiperpigmentacijos,

cheminio pilingo procedūras stengiamasi atlikti rudenį ar žiemą. Jei pigmentacija vis dėlto pasirodė, ją šalinti reikės tomis pačiomis vaisių rūgštimis ar kitomis priemonėmis. Šis procesas ilgas ir ne itin veiksmingas, tad daug paprasčiau naudoti reikiamą kosmetiką, negu paskui naikinti veido dėmes.

Cheminiam odos valymui naudojama trichloracto rūgštis. Tai vidutinio gylio pilingas, o naudojant fluorą — gilius pilingas.

Fenolo pilingą praktikuoja nedaug specialistų. Šis pilingas laikomas pavojinga ir traumuojančia procedūra, dėl savo toksiškumo kenkiančia vidaus organų veiklai. Fenolo pilingui reikia gerai pasiruošti, po jo reikalingas ilgas reabilitacijos periodas. Pati procedūra atliekama su vietine ar visiška anestezija. Trichloracto rūgštis veikia taip pat kaip ir alfa hidroksilo rūgštys.

Tarpusavio sąveika bendraujant

Informacija komunikacijos procese gali būti perduodama vaizdais ir garsais (taip ją gauname dažniausiai). Taip pat per kvapus, prisilietimus, skonį ir kt, ]i priimama atitinkamais jutiminiais kanalais. Kanalo sąvoka taip pat gali reikšti būdą, kuriuo perduodama žinia: tai gali būti popierinis arba elektroninis laiškas, pranešimas per „Skype”, tiesioginis bendravimas ir 1.1. Be kanalų, ir viena, ir kita prasme vartojama sąvoka informacinės terpės (media).

Informacijai perduoti komunikacijos procese naudojami du pagrindiniai kodavimo būdai: žodinis (verbalinis) ir nežodinis (neverbalinis). Pirmuoju atveju informacijos perdavimo priemonė yra kalba (sakytinė arba rašytinė), antruoju – visos kitos galimos priemonės. Nors jų įvairovė labai didelė (prisiminkime visus jutiminius kanalus, kuriais galime naudotis), su žodiniu kodavimu daugmaž lygiaverčiai konkuruoja tik kodavimas vaizdais: paveikslais, schemomis, brėžiniais, grafikais, spalva, vizualiai stebimais judesiais…

Komunikacija, kai informacija koduojama žodžiais, dar vadinama žodiniu bendravimu. Nežodinis bendravimas dažniausiai reiškia informacijos kodavimą kūno kalba – poza, gestais, mimika ir kt.

Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip jos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Situacija, kai žinios siuntėjas ir jos gavėjas priskiria žiniai skirtingą prasmę, aktuali ir įdomi įvairių fundamentaliųjų bei taikomųjų mokslų atstovams. Psichologija tiria, kokią įtaką informacijos supratimui turi psichologinė būsena, skirtinga žmonių patirtis, nuostatos ir kiti subjektyvūs veiksniai. Kitais aspektais komunikaciją nagrinėja lingvistika, semiotika (mokslas, tiriantis ženklus ir jų sistemas), informatika ir kt.

Tarpusavio sąveika- tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Pvz., prekybos agentas, sąmoningai taikydamas veiksmingus įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Nemandagi, pikta pardavėja, su kuria bendravome tik keletą minučių, gali ilgam sugadinti nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. Nuostatų keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendimų priėmimas – tai taip pat tarpusavio sąveikos atvejai. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine.

Panagrinėkime kiekvieną išsamiau. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi sex pazintys, mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir 1.1. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius, savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Jis leidžia bendraujant numatyti kito žmogaus elgesį ir planuoti savąjį, padeda siekti norimų tikslų.

Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Informaciją čia reikia suprasti plačiai: tai ne tik žinios, bet ir požiūriai, nuomonės, jausmai. Komunikacija yra labai svarbi bendravimo dalis, tarpusavio įtakos ir santykių pagrindas. Riba, kur baigiasi komunikacija ir prasideda tarpusavio sąveika, – sąlyginė. Neretai sąvokos komunikacija ir bendravimas vartojamos kaip sinonimai. Tekstuose anglų kalba ir siauresne (komunikacijos) ir platesne (apimančia ir kitus bendravimo aspektus) prasme vartojama sąvoka communication.

Kaip keičiamasi informacija, supaprastintai vaizduoja komunikacijos proceso modelis. Yra įvairių – paprastų ir labai sudėtingų – komunikacijos modelių. Pagrindiniai tokio modelio elementai yra siunčiama žinia, jos siuntėjas ir gavėjas (priėmėjas). Sudėtingesni modeliai apima atgalinį ryšį (gavėjo reakciją į žinią, atsakymą siuntėjui), žinios siuntimo būdus, kontekstą, trukdžius (triukšmą) ir kt.. ero pazintys

Metalo gaminiai: kodėl verta rinktis būtent juos?

Kiekvienas norime namus įsikurti taip, kad juose visada būtų gera ir jauku bei pasirūpinti aplinka, supančia mūsų namus. Įsirenginėjant namus labai svarbu užtikrinti, kad visos konstrukcijos tarnaus tikrai ilgai, todėl gana dažnai pasirenkama metalo gaminius. Metalo gaminiai šiandien – vieni populiariausių, ir kyla klausimas, kodėl verta rinktis būtent juos?

Visų pirma, jie pasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu, ir metalo gaminius galima rinktis labai įvairius: pradedant laiptų turėklais, ir baigiant tvora.

Turbūt nereikia nė sakyti, kad įsirenginėjant laiptus, svarbu pasirūpinti turėklų saugumu. Tiek laiptų, tiek balkonų ar terasų turėklai turi būti itin patvarūs, todėl bene geriausias pasirinkimas – metaliniai turėklai. Kartais manoma, kad metaliniai turėklai nebus tokie estetiški, kaip, pavyzdžiui, mediniai, tačiau tai tikrai nėra tiesa. Metalo turėklų gamyboje gali būti naudojamas plienas, juodas metalas, kuris gali būti komponuojamas su dekoratyviniais elementais. Taip pat gali būti gaminami ornamentiniai turėklai, kurie tikrai pasižymi puikia išvaizda ir išskirtinumu.

Taip pat gana dažnai pasirenkami ir tokie metalo gaminiai, kaip metaliniai laiptai. Jie gali būti projektuojami labai įvairiai, atsižvelgiant į klientų pageidavimus: tai gali būti ir sraigtiniai, ir standartiniai laiptai. Metaliniai laiptai pasižymi puikiu dizainu, patogumu ir ergonomiškumu, o svarbiausia tai, kad jie tikrai labai patvarūs ir saugūs. Norint užtikrinti, kad laiptai atitiktų visus šiuos reikalavimus, svarbu išsirinkti tikrai patikimą gamintoją ir nerizikuoti saugumu. Šaltinis paimtas iš www.metalo-gaminiai.lt

Taip pat gana dažnai pasirenkamos ir metalinės tvoros, kurios tarnauja tikrai labai ilgą laiką. Paprastai metalinės tvoros gali būti gaminamos pagal kiekvieno kliento individualius reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kokio pločio bei aukščio tvoros reikės. Tvoros gali būti gaminamos ir su įvairiais dekoratyviniais elementais, taigi, kiekvienas klientas gali pasirinkti tvorą pagal savo individualius poreikius.

Metaliniai vartais – taip pat vienas praktiškiausių sprendimų. Priklausomai nuo klientų pageidavimų, vartais gali būti labai įvairaus dizaino, pavyzdžiui, varstomi arba slankiojantys. Metaliniai vartai gali būti projektuojami pagal kiekvieno kliento individualius poreikius.

Metalo gaminiai yra ilgaamžiai ir patvarūs, todėl jie dažniausiai pasirenkami, norint užtikrinti saugumą. gana dažnai pasirenkami metaliniai laiptai, turėklai, taip pat ir vartais bei tvoros. Gaminius iš metalo labai paprasta prižiūrėti, ir visada galima būti užtikrintiems, kad sprendimas pasirinkti gaminius iš metalo tikrai pasiteisins – jų nereikės greitu metu keisti ar atnaujinti, taigi, tai gali būti vienu praktiškiausiu sprendimu.

Pasitikėjimas savimi – kuo jis svarbus?

Apie pasitikėjimą savimi kalbama tikrai nemažai, ir per mažas pasitikėjimas savimi apibrėžiamas kaip viena dažniausių ir didžiausių problemų. Taigi, kodėl taip svarbu pasitikėti savimi?

Visų pirma, geras savęs vertinimas gali lemti kur kas didesnę sėkmę. Deja, dauguma lietuvių gana greitai nuleidžia rankas, jei nepasiseka vieną kitą kartą. Kad ir elementarus pavyzdys – darbo paieška: nueinama į kelis darbo pokalbius, ir, jei sulaukiama neigiamo atsakymo dėl priėmimo į darbą, gana dažnai paprasčiausiai nuleidžiamos rankos ir manoma, kad nepasiseks ir kitą kartą. Vis dėlto, viskas turėtų būti priešingai, ir net išgirdus kelis neigiamus atsakymus, vertėtų motyvuoti save ir stengtis toliau. Iš neigiamos patirties vertėtų pasimokyti ir analizuoti savo klaidas – tai tikrai pravers ateityje.

Pasitikėjimas savimi svarbus siekiant bet kokių savo tikslų. Norint, kad tikrai pasisektų, vertėtų motyvuoti save pastebint net ir visai nedidelius laimėjimus. Jų fiksavimas tikrai gali padėti palankiau save vertinti ir judėti į priekį.

Pasitikėti savimi svarbu norint pasiekti asmeninę ir profesinę laimę – pernelyg prastai save vertinant gana dažnai pasirenkama tokia profesinė sritis, kuri neteikia pakankamai džiaugsmo, o asmeninis gyvenimas taip pat ne visada tenkina, kai asmuo savimi nepasitiki – tai gali lemti prastus santykius su partneriu, o renkantis antrąją pusę taip pat galimi klaidingi sprendimai.

Pasitikėjimas savimi taip pat svarbus ir užmezgant ryšius su kitais žmonėmis. Žmogui iš prigimties reikia kitų žmonių draugijos, taigi, nepasitikint savimi gali būti sudėtinga susibendrauti tiek mokykloje, tiek ir universitete ar darbe. Kai nepavyksta užmegzti ryšių su kitais žmonėmis, asmuo gali jaustis atskirtas, ir tai gali turėti neigiamą poveikį savęs vertinimui ir netgi asmeninei laimei.

Nepasitikinčio savimi žmogaus pasirinkimai paprastai būna ne tokie, kokius norėtų jis pats priimti, tačiau tokie, kokių tikisi aplinkiniai žmonės. Tai – viena dažniausių priežasčių kodėl nepavyksta pasiekti asmeninės laimės.

Nepasitikintys savimi žmonės gana dažnai būna niūrūs, mažai kuo domisi, ir tai atstumia aplinkinius žmones. Nepasitikėjimas savimi gali kliudyti siekti karjeros, tobulinti savo įgūdžius profesinėje srityje ar siekti aukštesnių tikslų.

Taigi, nepasitikėjimas savimi gali asmeniui kliudyti praktiškai visose gyvenimo srityse, todėl svarbu suvokti, kodėl savęs vertinimas yra toks menkas, pasidaryti išvadas, ir ieškoti būdų, kaip galima būtų tai pakeisti. Įgijus pasitikėjimą savimi dažniausiai pastebima, kad gyvenime vyksta tikrai svarbūs pokyčiai, ir, kad taip nutiktų, vertėtų geriau pažinti save bei ugdyti pasitikėjimą savimi.

Žmogaus savivertė

Savivertę dažniausiai iškreipiame mes patys, lygindami save su kitais. Niekada nepadarysi asmeninio tubulėjimo progreso, jei nuolatos žeminsim save, lygindami su seksualiau atrodančiais, pelningesnę karjerą, geresnę sveikatą turinčiais žmonėmis. Visada atsiras tokių, kurie sėkmingiau už tave sugebės groti gitara, išvirti kopūstų sriubą, vairuoti sunkvežimį ar dainuoti. Aplink tave gali suktis lieknesnis, raumeningesnis, vešlesnių plaukų, mėlynesnių akių draugas (konkurentas). Pajausdami, kad nesame tokie šaunūs, gražūs, linksmi, charizmatiški kaip kiti, patys numušame savo vertę. Taip pat gali būti ir atvirkščiai. Matyti save geresnį už kitus – išdidumo bruožas. Nebus motyvacijos siekti daugiau, nes manysi, kad jau esi geriausias. Bet koks lyginimas savęs su kitu, rodo, kad turi hierarchinės santvarkos įsitikinimą. Tokia mintis griauna žmogiškumą, emocijas, gerą nuotaiką, draugiškumą, savisaugą. Kaip išlaikyti harmoniją tarp savęs ir kitų vertinimo?

Laimingos asmenybės niekada nededa pliusų ir minusų kitiems, neieško „geresnių“ ar „blogesnių“ dalykų kituose. Išlieka vieno socialinio statuso laiptelis, ant kurio visi stovime. Asmeninis tobulėjimas vyksta pagal kitokį vertinimą – Koks aš buvau vakar ir koks šiandien? Ko pasimokiau ir kaip pasikeičiau? Ko galiu imtis šiandien, kad praeities nuoskaudos nepasikartotų? Kiek svorio numečiau per savaitę ir kiek maždaug dar dienų teks pasportuoti, kad pasiekčiau norimą rezultatą? Kaip man sekasi, ką galėčiau išbandyti dar? Savęs lyginimas su savimi suteikia daugiausiai motyvacijos. Kada kažką darai, tu neabejotinai mokaisi ir įgyji žinių. Jei visą mėnesį lankaisi sporto klube, po to laiko neabejotinai pajausi rezultatą ir pagerėjusią savijautą. Čia ateina suvokimas, kad kasdieną tu tampi vis geresnis ir išmintingesnis. Jei grįžtum į praeitį, į savo skaudžius prisiminimus, dabar suprastum, kad jie tau davė daug gero. Šiandien jau turi žinių, pagal kurias priimi sprendimus. Pamažu suvoksi, kad lyginti save su kitu yra kvaila ir beprasmiška. Ar būtų protinga sulyginti sraigę su katinu? Fiziologinius skirtumus galim išskirti iš smalsumo, bet dėl klausimo „kuris geresnis iš jų?“ tikrai pasirodytų neracionalu.

Bet kurioje srityje, jei tik matai „šaunesnį“ už save, bandyk jį laikyti tik motyvacijos, paskatinimo veikti objektu. Jei širdyje jauti, kad tau patinka vaidinti scenoje, gali išsikelti sau tikslą: „Aš siekiu būti tokiu puikiu aktoriumi, kaip Bradas Pitas“. Kultūrizmo mėgėjai savo mokytoju galėtų laikyti Žydrūną Savicką ar kitą sportininką. Viskam savas laikas ir vieta, nesustok pastebėti savyje teigiamus pokyčius visa tai rasite paskaitę mūsų straipnsius toliau.

Stiklo Pertvaros

Mes gaminame bei montuojame veidrodžius – kurie suteikia jaukumo bei stilių jūsų namuose, o erdves paverčia dar didesnėmis. Veidrodžiai, kuriuos montuojami vonios kambariuose yra atsparūs drėgmei ir jūsų pageidavimui – klijuojamas šildomas elementas tai apsaugantis nuo rasojimo.

Veidrodžiai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Atsikėle ryte mes pirmiausia dažniausiai pasižiūrime į veidrodį ir išeidami iš namų nepamirštame žvilgtelėti į veidrodį. Taip pat veidrodžiais galite vizualiai padidinti erdves namuose. Išklijavus veidrodžiais sienas , patalpa vizualiai padidės beveik dvigubai. Jei turite sporto , šokiu salę bei norite save matyti iš visų pusių , mes išklijuosime veidrodžius visu perimetru lengvai.Tik kokį veidrodį išsirinkti jums mes nuspresime už jus?

Mes jums padėsime ir galime pasiūlyti įvairių atspalvių, skaidrų bei pilką, bronzinį ar sendintą.Taip pat įvairių storių 2,3,5 mm. Dėl dydžių nesijaudinkite mes išpjausime tokį, kokio pageidausite.

Briaunas galime ir nupoliruoti ir galime pagaminti su nuožulna ( facetu ), kad veidrodis atrodytu prabangus. Nuožulnos dydį pasirenkant nuo 3 iki 35 mm. Jei norite veidrodžius ir įrėminsime ir pakabinsime.

Kas gali būti geriau nei stiklas virtuvėse, apsaugantis jūsų sieną ir stiklo pertvara ir jos spalvą galima pasirinkti iš daugiau nei 200 spalvų palečių, ar perkelti Jūsų pasirinktus paveikslus – viskas priklausys nuo Jūsų norų. Virtuvinis stiklas gaminamas pasitelkiant grūdinto stiklo, kuris suteikia jam atsparumo smūgiams.Kadangi stiklas neturi sujungimu ir ji nepaprastai lengviau valyti naudojant paprastą langu valikli.Taip pat galima išfrezuoti išemas rozetems ar kitiems jungikliams.

BRITNEY SPEARS Kvepalai

Fantazija yra antras pagal Elizabeth Arden etiketės iš Britney Spears kvepalai spaudai pristatyti. Iš to išplaukia, Smalsu, kuris, matyt, tvarkinga pirmuosius tris mėnesius – 30 mln. Fantazija sukūrė nosies Jim Krivda ir pažymi raudoną ličiai, aukso svarainių, kivi, Cupcake Accord, jazminų, baltojo šokolado orchidėja, muskusas ir orrio šaknų.
Pirmiausia reikia prisipažinti, kad aš esu visada už tikslinę rinką, dėl šios kvepalų, kad mano nuomonė yra gana daug prasmės. Norėdami pradėti su daugiau nei keliomis pastaruosiomis amžiaus grupėmis, kurios sako, kad 18-30 metų moterys . Mano vyresnis amžius, ko gero, paaiškina savo antrąją kliūtį, o tai, kad aš tik miglotai žinau, kas tai yra Britney Spears, ir tai taip pat gali paaiškinti tai, kad buteliuko dizainą yra ypač patrauklus.
Aš neseniai (pagaliau) pabandžiau Smalsumo vedima, ir nustačiau, kad jis pakankamai malonus lengvas vaisių gėlių. Tai nėra kažkas, ką būtų lengvai dėvėti, bet jie yra žymiai praktiškesni, nei aš tikėjausi. Fantastinis, tiems, kurie tokius dalykus mėgsta , yra skirtas užfiksuoti naują Britney, suaugusi statusą, atsižvelgiant į prekės ženklo atstovas spaudai:
Smalsu buvo išmėginti galimybes, tai yra maištingiems, drąsiems ir jauniems. Fantasy yra daugiau romantiškas ir seksualus. Dabar, kad Britney yra vedusi ir turi šeimą.
Britney Spears Curious prasideda tortų vaisių, bet tai trunka nanosekundžių laika. Tada jis yra labai saldūs vaisiai ir pažadėtieji keksai, kuris kvepia beveik kaip vanilės keksas su šiek tiek šokoladinio glaisto. Saldumas žymiai sumažina išdžiūsta šiltai, riebus, Muskuso mišką su labai subtilus vanilės ir šokolado užuominomis ir mažytį Whisper gėlių dėmesį. Tai nėra siaubingai sudėtingas aromatas, tačiau ji turi daugiau gylio ir rafinuotumo kaip keistas, ir tai toli gražu ne kaip kiekvienas.Britney Spears
Fantasy yra Eau de Parfum, ir yra prieinamas 50 ir 100 ml butelius arba į „Work Your Magic kūno suflė”. Ji yra prieinama, dauguma pagrindinių universalinių parduotuvių ir neabejotinai bus ne parduotuvėms, greičiau.