Autorius: Lauryna

Skalbimo milteliai

Atsiranda vis daugiau skalbimo priemonių, kurios lengvai gali išvalyti bet kokią dėmę, minkština audinį, skleidžia malonų kvapą. Cheminės medžiagos, esančios skalbimo miltelių ar minkštiklių sudėtyje efektyviau valo ir veikia drabužį. Nereikia trinkti rūbų ant akmenų kaip senovėje, nereikia užsiimti šiuo darbu visą dieną. Įdėjus nešvarius rūbus į skalbyklę, įbėrus miltelių ir paspaudus keletą mygtukų visas darbas atliekamas už jus per valandą (ar net greičiau). Skalbimo metu skalbimo milteliai ištirpsta vandenyje ir cheminės medžiagos, esančios milteliuose, valo audinį ir dėmes, esančias ant jo. Turbūt nesuklysiu sakydama, kad cheminės medžiagos ‘ėda’ dėmes. Efektyvu. Bet kokia to kaina?

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Zita Dudulytė teigia, kad cheminės medžiagos, esančios skalbiamųjų miltelių sudėtyje ne tik sunaikina dėmės, bet tuo pačiu nuo mūsų odos pašalina ir apsauginę riebalų plėvelę. Būtent šis sluoksnis apsaugo mūsų kūno dangą nuo sausėjimo, skeldėjimo. Dėl cheminių medžiagų poveikio oda peršti, parausta.

Kai kurių skalbiamųjų miltelių sudėtyje yra ir kancerogeninių medžiagų. Būtent šios cheminės medžiagos gali sukelti vėžį ar pakenkti vaisingumui. Skalbimo miltelių sudėties aprašyme šios medžiagos būna įrašytos: EDTA, NTA, chloro junginiai, kvapiosios medžiagos, minkštikliai. Alkilfenoletosilatai (nešvarumus šalinanti medžiaga) taip pat yra priskiriami prie pavojingų medžiagų. Skalbimo milteliuose ar minkštikliuose neturėtų būti dažų, kvapiųjų medžiagų, optinių baliklių. Taip pat skalbiamųjų priemonių sudėtyje fosfatai neturėtų viršyti 5 %.

Būtina atkreipti dėmesį į skalbimo priemonių dozavimą. Rūbus reiktų perskalauti mažiausiai 16 kartų, kad iš jų skalbiklis visiškai pasišalintų, todėl kuo didesnį kiekį valymo priemonių įdedame – tuo sunkiau jas visiškai panaikinti iš audinio.

Didesnis miltelių kiekis geriau pašalina dėmes – mitas. Kaip minėta anksčiau, kuo daugiau skalbimo miltelių dedame, tuo daugiau jų lieka audinyje. Tai gali dirginti odą ir sukelti įvairių dermatologinių ligų. Taip pat neišskalautos miltelių dalelės velkantis rūbą gali patekti ir į kvėpavimo takus ir juos sudirginti.

Besistengiantiems išvengti nepageidaujamų, pavojų sveikatai keliančių cheminių medžiagų skalbimo milteliuose patartina rinktis tokius skalbiklius, kurie skirti vaikų drabužiams ar turintiems jautrią odą. Taip pat siūloma rinktis ekologiškas skalbimo priemones, kurios išsiskiria Gulbės, Gėlės, Mėlyno angelo ar Vandens lelijos ženklu. Jautriems žmonėms rekomenduojama rinktis skystas skalbimo priemones, kurios nekelia čiaudulio, nedirgina kvėpavimo takų, neskatina veido ir rankų odos paraudimo, nekelia niežulio.

Parengė BPG didmena

Esperanto kalba

2009 metų duomenimis pasaulyje gyvuoja 6909 skirtingų kalbų. Egzistuoja 150 – 200 kalbų (t. y. ~ 3 % visų gyvuojančių kalbų), kuriomis šneka daugiau nei milijonas Žemės rutulio gyventojų. Taip pat yra tokių, kuriomis kalba tik po vieną žmogų (net 46 kalbos). 90 % kalbų savo gyvenime naudoja mažiau nei milijonas gyventojų. Trečdalis visų pasaulio kalbų turi ne tik kalbos, bet ir rašto sistemą. Kitomis likusiomis dviem trečiosiomis kalbų įmanoma tik susikalbėti. Kinų, anglų, indų, ispanų, rusų, arabų, bengalų, portugalų, malajų ir prancūzų kalbos – tai 10 populiariausių pasaulio kalbų, kurias kasdien naudoja daugiau nei 3,5 milijardo Žemės gyventojų. Pamačius tokius įspūdingus skaičius kyla klausimas, ar egzistuoja būdas, leidžiantis visiems pasaulio gyventojams susikalbėti viena bendra kalba? Atsakymas – taip, tai esperanto kalba.

Vaikystėje Lenkijoje gyvenęs ir su tautine neapykanta bei kalbos problema susidūręs poliglotas Liudvikas Lazaris Zamenhofas labai domėjosi kalbomis, todėl, siekdamas sunaikinti susišnekėjimo barjerą tarp skirtingai kalbančių žmonių,1878 m. sukūrė bendrą tarptautinę esperanto kalbą. Tačiau šiam išvykus mokytis medicinos į Maskvos universitetą, Liudviko tėvas sudegino visus sūnaus užrašus, susijusius su esperanto kalba, nes manė, kad tokia tarptautinės kalbos idėja vaiką prives prie pamišimo. Grįžęs į Lenkiją Zamenhofas nesunkiai atkūrė koreguotą kalbos variantą: pakeitė gramatines formas ir sukūrė naujus žodžius.

1887 m. Liudvikas Lazaris Zamenhofas dalį būsimos žmonos kraičio pinigų panaudojo knygos apie esperanto kalbą leidimui. Pirmoji knygelė, kurią sudarė tik 40 psl., pasirodė rusų kalba. Vėliau ji buvo išversta į lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas. Tarptautinė esperanto kalba Europoje ėmė populiarėti.1889 m. pasaulį išvydo pirmasis esperantininkų laikraštis „La esperantisto“. Vėliau įvairiose pasaulio šalyse šia kalba pradėti rašyti vadovėlius, leisti knygas, steigti draugijas. 1904 m. įvyko pirmasis esperantininkų kongresas. Po metų – antrasis. Nuo to laiko šis kongresas vyko ir tebevyksta kasmet vis kitoje pasaulio valstybėje.
1917 m. esperanto kalbos pradininkas mirė.

UNESCO 55–osios vykdomojo komiteto sesijos metu Liudvikas Lazaris Zamenhofas pripažintas viena iš labiausiai nusipelniusių asmenybių, todėl 1959 m. pasaulio visuomenė buvo pakviesta paminėti 100–asias jo gimimo metines.

Parengė UAB Baltijos vertimai