Greitųjų kreditų populiarumas yra juntamas ne tik Lietuvoje, bet ir šiaurinėje mūsų kaiminystėjė – Latvijoje. Šioje šalyje greitieji kreditai yra vadinami ātrais kredīts. Kaip ir pas mus, daugiausiai dirba tos pačios, smulkiąsias paskolas siūlančios įmonės bei yra plėtojami mums gerai pažįstami prekiniai ženklai.
Tam, kad žmonėms ieškantiems geriausio kredito pasiūlymo, būtų lengviau susigaudyti besikeičiančioje rinkoje, Latvijoje veikia net keletas ātrais kredīts palyginimui skukurtų internetinių projektų. Vienas iš tokių yra dar jaunas, bet jau sulaukes populiarumo tarp „braliukų” tai atriekrediti777.eu projektas. Šioje svetainėje yra stengiamasi itin paprastai ir informatyviai pateikti informacija apie kreditus. Todėl net Latviškai nemokantis žmogus (tai aktualu nes Latvijoje yra itin didelė rusakalbių tautinė mažuma) gali susigaudyti ir kreitptis dėl kredito suteikomo į vieną iš bendrovių.
Latvijoje galioje kur kas liberalesni kreditavimo įstatymai nei Lietuvoje, todėl yra net keletas būdų kaip gauti paskolą. Pradedant nuo jau tradicinių vartojimo kreditų, kuomet reikia deklaruotui pajamas iki paskolų bedarbiams. Nors toks liberalus skolinimas ir sukelia nemažą diskusiją visuomėneje, bet artimiausiu laiku Latvijos vyriausybė nesiruošia griežtinti smulkiojo kreditavimo sąlygų.
Dar vienas plačiai naudojamas kreditų suteikimo metodas yra paskola už automobilį. Kaimyninėje šalyje veikia net keletas šias paslaugas siūlančių bendrovių. Viena populiariausių, neabejotnai yra „Mogo„. Ši kompanija siūlo paskolas net už sąlyginai sanas transporto priemones. Galima kaip užstata įkeisti net daugiau kaip dešimties metų senumo automobilį. Įkeitus automobilį galima tikėtis sulaukti paskolos net iki 10 000 latų. O kreditui grąžinti turėsite net penkis metus. Be abejo galimos ir mažesnės sumos bei trumpesni grąžinimo terminai.
Kaimyninėje Respublikoje galima gauti greitą kreditą net neturint nuolatinių pajamų, paprasčiau tariant čia paskolos steikiamos ir bedarbiams. Kreditoriai tokį pasirinkimą argumentuoja tuo, kad nemaža dalis Latvių oficialiai dirba užsienyje, o grįže į gimtine išileidžia daugiau nei planavo, todėl einamosioms išlaidoms padengti kreipiasi dėl kredito internetu (Latv.: „ātrie kredīti internetā”) suteikimo. Grįže į darbovietę Jungtinėje karalystėje, Norvegijoje ar kitoje ekonomiškai išsivysčiusioje šalyje, kreditą grąžina, internetu pervesdami pinigus.
Nuo emigracijos mūsų šiaurinis kaimynas nukentėje ne ką mažiau nei mes. Itin daug latvių savo gimtinę paliko per finansinę krizę. Skaičiuojama, kad latviai yra pirmi pagal emigracijos mastus, jei žiūrėti kiek procentaliai šalį palieka gyventojų. Lietuva šioje statistikoje ne daug atsilieka nuo kaimynų – mes esame antroje vietoje. Tai paaiškinama ir tuo, kad per finansų krizę būtent Lietuva ir Latvija labiausia nukentėjo ir drąstiškai ėmėsi taupyti, neretai eilinių gyventojų sąskaita.
Vienaip ar kitaip, šiuo metu Latvijai yra piešiamas ganėtinai optimistiškas ateities paveiklas. Jau nuo kitų metų pradžios nacionalinę valiutą pakeis bendroji europos sąjungos valiuta Euras. Tikimas, kad tai dar labiau paskatins kylančia Latvijos ekonomiką.