Autorius: ronis

Pamastymai kaip surasti darbą

Lietuvoje yra daug talentingų, išsilavinusių bei protingų žmonių, kurie neturi darbo. O darbo jie neturi dėl to, kad nemoka parodyti, pateikti darbdaviui savęs, išpopuliarinti savo darbo skelbimai. Talentą galima turėti betkuriam darbui nuo indų plovėjo iki programuotojo ar indžinieriaus. Deja, dažnai į darbą priimami mažiau kvalifikuoti bei ne tokie geri darbui žmonės, o ne didžiąją dalį savo gyvenimo mokymuisi skyrę žmonės. Internete viskas priklauso nuo to, kaip parodai save ir įtikini, kad esi tas, kurio reikia darbdaviui.

Darbo skelbimai

Dabar tikriausiai galvojate, kad norint parodyti save svarbiausias yra CV. Tikrai ne. CV yra tik maža dalis to, ką galima patobulinti taip, kad darbo ieškojimas būtų efektyvesnis.

Dėkite savo asmenybės aprašymus į visus darbo skelbimų puslapius. Taip bus didesnė tikimybė, kad jus pastebės potencialus darbdavys.

Užsiregistruokite darbo biržoje. Didžioji dalis darboviečių darbuotojų paieškas pradeda kaip tik ten.

Ieškokite patrauklių darbo pasiūlymų. Siūlykite save visiems, kas ieško jūsų profesijos darbuotojo. Nesustokite ir nepasiduokite. Pagrindinis faktorius turi būti tai, kad apie jus sužinotų kaip galima daugiau darbdavių.

Motyvuokite darbdavį savo laišku. Pasirūpinkite, kad laiško skaitymas būtų įdomus, nevarginantis bei įtraukiantis arba jaudinantis. Taip padidės tikimybė, kad darbdavys išsirinks jus, o ne kitą darbo ieškantį žmogų.

Lietuvoje yra daugybė darbo skelbimų puslapių, kuriuose galima patalpinti savo darbo skelbimą. Efektyvumas ateis su laiku bei pastangomis.

Darbo paieškos patarimai – efektyvus laiko planavimas

Yra senas posakis, kad ieškoti darbo yra sunkiau nei dirbti. Manau, kad tai visiška tiesa. Ieškant darbo mūsų problemos padidėja dėl mažos savivertės, jaučiamo pažeminimo, finansinio spaudimo, todėl nuolat juntame tokias emocijas kaip baimė, pyktis, praradimas, depresija ir pan. Vienas labai veiksmingas praktinis įgūdis, padedantis sumažinti šiuos jausmus, yra sugebėjimas efektyviai valdyti savo laiką.

Taigi, jei manote, kad šį savo įgūdį dar turite kur tobulinti, išmėginkite šias idėjas:

• Vieną dieną paskirtikite tik apmastymams, ką ketinate daryti ir kada.

• Per daug savęs nespauskite. Jūs galbūt buvote įpratęs kasdien dirbti po 8 ar daugiau valandų, todėl dabar planuojate tiek laiko skirti darbo paieškoms. Bet atsiminkite, kad darbo paieškos yra daug sudėtingesnis veiksmas, nei kasdien eiti į jums pažįstamą darbovietę ir atlikinėti jums žinomas užduotis. Nepamirškite to ir apsiribokite skirdami darbo paieškoms mažiau valandų per dieną.

• Kai pasibaigia jūsų paieškų laikas – sustokite. Tuomet sutelkite visą savo dėmesį, kad atsipalaiduotumėt: išeikite pasivaikščioti, paskaitykite knygą, pažiūrėkite televizorių, ar užsiimkite bet kokia kita mėgstama veikla. Turėtų lengvai pasisekti atsipalaiduoti, nes žinosite, kad atlikote tai, ką buvote susiplanavęs. Kaltės jausmas, kad kažką turėjote padaryti, bet nepadarėte nebegrauš, ir galėsite bent truputį pailsėti, nuveikti kažką malonaus.

• Susidėliokite savo paieškų prioritetus – kurią savaitės dieną ką geriausia daryti. Pavyzdžiui, savaitgalį geriausia peržiūrėti darbo skelbimus. Jeigu planuojate skambinti jus dominančioms įmonėms, tai geriausia atlikti darbo dienomis iš ryto. Jeigu ketinate kreiptis į įdarbinimo agentūras – jas geriausia lankyti darbo dienomis po pietų, kai potencialius darbdavius būna sunkiau pasiekti.

• Išanalizuokite, kuriuo dienos metu esate energingiausias ir panaudokite tai savo naudai. Tuo metu, kai esate darbingiausias, skambinkite potencialiems darbdaviams ir pristatinėkite save. Tuomet, kai nesate toks energingas, atlikite kitas užduotis, pvz. skaitykite skelbimus, rašykite, tvarkykite savo dokumentaciją ar planuokite kitos dienos veiksmus.

Stresas dėl nedarbo, bei darbo paieškų sukeliami nemalonūs jausmai negali būti visai nejaučiami, tačiau juos galite sumažinti iki minimumo, jei sugebėsite savęs nespausti bei efektyviai planuoti savo laiką. Taip skausmingus išgyvenimus paversite tiesiog nepatogiomis situacijomis.

Darbo paieška pagal MENININKĄ

Lietuvos teritorinės darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis šiuo metu Lietuvoje yra apie 11%, jis po truputį mažėja bet didesnio nedarbo mažėjimo tikėtis neverta. Todėl suprasdami kokioj nemalonioj situacijoi yra atsidūrę tie 11% darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų, siūlome kitaip pasižiūrėti į darbo paieškos procesą. Pabandysiu Jums aprašyti keletą įdomių sprendimų kaip nestandartiškai atkreipti į save darbdavių dėmesį ir būti pastebėtam.

Šiuo metu yra daug knygų parašytų apie savęs motyvavimą, savęs kaip asmenybės kūrimą ir pasitikėjimo didinimą, taip pat ir visuomenė skatina žmogų tapti didžia asmenybe, savo srities žinovu ir geidžiamu darbuotoju savo darbdaviams, tokius žmones žino visi toje srityje dirbantys ir į juos lygiuojasi. Pabandykite į save, beieškantį darbo proceso dalyvį, pažvelgti lygiai taip kaip  įmonė (prekinis ženklas) žiūri į klientų paiešką?

Įmonė norėdama parduoti savo paslaugas ar prekes, visais atvejais turi apie jas pranešti potencialiam, būsimam pirkėjui, (kaip vienas garsus žmogus yra pasakęs: Jei manęs nėra internete, manęs nėra niekur.) Taigi prekės žinomumo didinimas yra vienas prioritetinių dalykų ant kurių sukasi didžioji dalis visų verslų. Taigi pagalvokite, kur yra reklamuojami visi populiariausi produktai kuriuos Tu perki? TV, radijas, spauda, lauko reklama, internetas, tai pagrindinės terpės reklamai, taigi jei ieškai darbo kodėl nepasinaudoti ir tau šiais informavimo apie save būdais? Brangu? Taip iš tiesų nepigu, bet ne internetas.

Internete turint išmonės galima tikrai nebrangiai suformuoti aplinkinių nuomonę apie save, galima visiškai nemokamai susikurti blog‘ą, galima nufilmuoti savo prisistatyma video kamera ir prisistatymą įkelti į youtube. (Šiuo būdu jau naudojasi užsienio gyventojai senokai, ir kai kurie, pasakydami video pranešimuose kažką įdomaus, užsidirba ir pinigų). Bet vien tik Blog‘o ar video neužteks nes reikės kad Jus kas nors pamatytų, todėl reikės reklamos, ir čia Jums gali padėti paslauga Google Adwords kurios dėka Jūsų blog‘ą ar video galės pamatyti potencialūs darbdaviai.

Lietuvoje yra ir kitų pavyzdžių, kaip žmonės pasinaudojė Google Adwords reklaminėmis kampanijomis bando parduoti automobilius ir kitokius daiktus, taip pat yra pavyzdžių kai žmonės sukūrę savo internetinę svetainę ieško sau žmonų ir t.t. taigi būkit išradingi ir Jus pastebės!

Autorius: Darbo rinka

Nedarbas traukiasi iš Lietuvos

2011 metų birželio 1 dieną Lietuvoje buvo fiksuotas 11,2 proc. nedarbo lygis – bedarbių buvo 243,2 tūks. – tai yra 25 proc. mažiau nei praeitais metais tuo pačiu laiku. Laisvų darbo vietų atsirado 26 proc. daugiau nei praeitais metais tuo pačiu laiku.

Daugiausia darbo skelbimų įregistruota tokioms specialybėms: siuvėjas, vairuotojas, statybininkas, pardavimo vadybininkas, dažytojas, virėjas, padavėja. Iš to galima matyti kad darbdaviai daugiausiai ieško nekvalifikuotos darbo jėgos.

Vasaros sezono metu daugiausiai darbo vietų atsiranda kurortuose – Palangoje ir Druskininkuose. Čia daugiausiai sumažėjo nedarbo rodiklis. Iš didmiesčių mažiausias nedarbas fiksuojamas Šiauliuose (8,6 proc), o didžiausias – Panevėžyje (12,4 proc). Daugiausiai bedarbių Lietuvoje yra Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonuose (atitinkamai 18,7; 16,9 ir 16,5 proc).

Lietuvos teritorinė darbo birža taiko įvairias programas skatindama gyventojų užimtumą. Vien pagal verslo liudijimus per pirmus penkis šių metų mėnesius pradėjo dirbti tūkstančiu bedarbių daugiau, nei per tą patį praeitų metų laikotarpį.

Autorius: Darbo Skelbimai

Darbuotojai su aukštuoju kurie niekada nesusiras darbo

Šį straipsnį sugalvojau parašyti po to kai vartydamas tam tikrus darbo skelbimų portalus prie darbo skelbimų pamatydavau potencialių pretendentų į darbo vietas ar šiaip „interneto komentatorių“ komentarus apie tai kaip darbdaviai siūlo mažus atlyginimus žmonėms kurie turi aukštąjį išsilavinimą.

Turbūt niekam ne paslaptis, kad šiais laikais didžioji dauguma Lietuvos gyventojų turi aukštųjų mokslų baigimo įrodymą, tai yra diplomą, tas kaip ir sumenkina jo vertę, nes visi su aukštuoju gaunasi lygūs tarp savęs, bet ar tikrai taip yra? Manau kad ne, ir interneto komentarai „reikalaujat universitetinio diplomo o siūlot tik 2500 lt į rankas, ar žinot kiek tas diplomas žmonėms kainuoja“ pasidaro visai juokingi. Tame ir esmė kad diplomas daugiau kainuoja negu jis vertas.

Negi žmonės su „Aukštuoju“ vis dar nesuprato kad atlyginimas darbuotojui yra mokamas ne už tai kad jis turi diplomą ir ne už tai kad darbo metu „četina“ pokalbių programose ar soc. tinklapiuose? Darbuotojui atlyginimai mokami už sukurtą pridėtinę vertę, jeigu darbuotojas tikrai protingas, bet neturi iki šiol darbo, jis tūrėtų sutikti dirbti už tikrai mažesnį atlyginimą negu jis vertas, ir įrodyti savo vertę darbais o ne interneto komentarais.

Kiek man teko bendrauti su darbdaviais, visi jie vienbalsiai teigia kad atlyginimą moka kvalifikuotiems darbuotojams tokį kokio jie nori. Darbdaviai turi nuomonę tokią, kad jie gali darbuotojui mokėti ir milijoną, jeigu jis jiems uždirbs 10 mln. Taigi viskas priklauso tik nuo noro ir sugebėjimų. Visi geriausi darbo skelbimai ir pasiulymai yra internete, šiais laikais net nereikia išeiti iš namų kad susirastumėt savo svajonių darbą.