Bankų vystymasis

I dalis

Šiuolaikinių bankų struktūra ir veikimo principai vystėsi kelis tūkstantmečius. Nuo banko atsiskyrę padaliniai pradėję vykdyti nišines veiklas. Pavyzdžiui prieš kelis šimtmečius greitas kreditas buvo teikiamas pačių bankų, o dabar tai atlieka kredito įmonės. Taip pat atsirado ir naujų įrankių teikti bankines paslaugas, kad ir tas pats kreditas internetu. Taigi šiame straipsnyje pradėsiu pasakojimą apie bankinės sistemos ir pačių bankų atsiradimą ir vystymąsi.

Laikoma, kad pirmieji bankai atsirado Mesopotamijoje Babilono mieste – valstybėje. Žinoma tam įtakos turėjo ir rašytinių tekstų atsiradimas an molinių lentelių, ankstesniųjų bankų formų tiesiog neįmanoma užregistruoti. Galima teigti, kad tuo laikotarpiu atsirado ne tik pirmasis bankas, bet ir greitas kreditas. Tuo laikotarpiu turtingieji pradėjo teikti paskolas žemdirbiams kuriems trūko pajamų metu tarp derlių. Šie pinigai buvo skolinami Babilono šventyklose. 1700 metais prieš Kristų pasirodžius pirmiesiems rašytiniams įstatymams Hamurabio kodui, jame buvo paminėtos pirmosios palūkanų lubos. Netgi ir tuo laikotarpiu skolintojai pasidarė gana godūs ir nemaža dalis didingojo miesto žemdirbių bankrutavo. Žinoma bankrutuojant žemdirbiams gerokai sumažėjo reikiamo maisto kiekis, dėl ko Hamurabis buvo priverstas į savo įstatymų leidinį įrašyti pataisą dėl palūkanų dydžio.

18 amžiuje prieš Kristų atsirado ir pirmosios bankų atmainos Egipte. Šioje šalyje pinigai taip pat buvo laikomi šventyklų pastatuose. Paskolos buvo teikimas aukso, grudų ir kitokiomis formomis. Laikui bėgant ir augant gyventojų skaičiui maisto saugyklos buvo pertvarkytos ir paverstos „maisto bankais“, kuriuose regiono gyventojai galėjo imti kreditus grudų pavidalu. Žinoma, kad Aleksandrijoje buvo įsteigtas centrinis „maisto bankas“. Tai žinomas valstybinis bankas istorijoje reguliavęs regionų grudų skolinimo kiekius ir palūkanas.

Graikijoje 4-2 amžiuje prieš Kristų bankininkystė pažengė dar šiek tiek toliau, šiuo laikotarpiu pradėti skolinti ir keisti pinigai. Įvairių festivalių metu į, kuriuos atvykdavo gausybė užsienio pirklių, atsidarydavo pinigų keitimo vietos, šiose dažniausiai buvo keičiama aplinkinių šalių valiuta. Galima paminėti ir tai, kad antrame amžiuje prieš Kristų Graikijos regione 35 miestuose buvo įsikūrė privatūs bankai. Patys turtingiausi buvo trys Atėnų, Korinto ir Patraso bankai.

O štai Azijoje, Indijoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir Graikijoje atsirado pirmieji vekseliai. Turtingi pirkliai pirkdami prekes vienas iš kito atsiskaitydavo popieriniais lapais su aprašytomis skolomis.

3 amžiuje priešų Kristų Kinijoje buvo įvestos pirmos standartinės monetos, kurias galima pavadinti pirmąja žinoma valstybine valiuta. Taip pat tuo pačiu metu pirkliams buvo pradėti teikti specialūs dokumentai įrodantys, kad pirklys gali vykdyti bankininko veiklą.

Kalbant apie bankus veikusius prieš mūsų erą labai svarbu paminėti, kad didžiausia pinigų saugykla buvo įsikūrusi Efeso mieste. Britams vykdant kasinėjimus tame regione 1904 metais aptikta šūsnis dokumentų apie ten saugotus ir skolintus pinigus. Aptikta įrodymų, kad iš šios šventyklos banko pinigus skolinosi tokie žymus žmonės, kaip Markas Antonijus, Cezaris, Aristotelis, Plautus, Plutarchas, Ksenofonas ir kiti. Manoma, kad didžiausias kiekis pinigų saugykloje buvo laikomas regioną valdant karaliui Kroesus.

Bankų sistemą iš graikų paveldėjo romiečiai. Šios imperijos valdymo laikotarpiu bankai buvo perkelti iš šventyklų į privačias saugyklas- bankus. Taip pat yra randama įrodymu, kad pirmieji bankai Romoje buvo atidaryti forumuose centrinėse miesto aikštėse. O štai žodis bankininkas kilo nuo bankų, o gal tiksliau pinigų keityklų įsikūrusių prie uostų. Paplūdimiai, kuriuose buvo statomi pinigų keitimo punktai buvo vadinami „bancu“. Būtent pirkliai keliaudami jūromis tuo metu apkeliaudavo didžiulius plotus, to pasekose šis terminas išplito visame pasaulyje.

Kitoje dalyje Jūsų laukia pasakojimas apie religinius apribojimus bankininkams ir bankų vystymąsi viduramžiais.

Pirmas banknotas išleistas Sietlo banke