Ką darytum jei sužinotum jog tau liko kelios dienos gyventi, bet nebūtum prikaustytas prie lovos? Užsidarytum Maximoje ir apsiėstum? Pasislėptumei rūsy ir apverktum savo likimą? Bėgtum plėšti banko ir keliautum į Naująją Zelandiją? Darytum viską kas padarytų paskutines tavo dienas prasmingas?
Su tokia dilema susidūrė ir filmo „Beldžiant į dangaus vartus” veikėjai. Martinas ir Rudis susitinka ligoninėje. Abu jie – beviltiški pacientai sergantys nepagydomomis ligomis. Gyventi liko nedaug. Bet argi verta veltui gaišti laiką drybsant palatoje?.. Prie taurelės apšilę ir įsikalbėję vyrukai nusprendžia jog jie negali mirti nepamatę jūros. Tad Vyrukai pagrobia automobilį ir pasileidžia link jūros – ieškoti nuotykių. O nuotykių jiems tikrai netrūksta.
Yra filmų, kuriuos gali pažiūrėti tik kartą ir jie tampa nebeįdomūs, kius ir po 10-ies metų prisiminsi su malonumu
ir dar kartą pažiūrėsi. Pastarajai kategorijai galima priskiti filmą „Beldžiant į dangaus vartus”(1997). Tai vienas
geriausių vokiečių filmų per paskutinįjį dešimtmetį. Tikrai verta pažiūrėti – yra ir mintis, ir įtampa, ir geri aktoriai, ir veiksmo, ir juoko ir ašarų…
“Beldžiant į dangaus vartus” – tai neabejotinai viena iš įspūdingiausių pastarųjų metų veiksmo komedijų. Pagrindiniai aktoriai – Til Schweiger ir Moritz Bleibtreu – gavo prizus prestižiniuose pasaulio kino festivaliuose. Pats filmas patyrė didžiausią sėkmę Vokietijoje bei gavo net septynius apdovanojimus.
Beje, dėl Islandijos ugnikalnio veiklos pakeitęs kelionės planus pro Lietuvą keliavo ir kurį laiką čia praleido pagrindinis filmo aktorius Til Schweiger.