Kaip pradedančiam dizaineriui išsirinkti programinę įrangą?

Adobe, Corel ir kitos visame pasaulyje gerai žinomos kompanijos gali pasiūlyti net po kelias skirtingas grafikos dizaineriams skirtas interneto dizaino ir maketavimo programas. Vienos jų yra mokamos ir labai brangios, kitos pigios ar net nemokamos. Vienintelis aiškus faktas, kad pasirinkimas yra didelis. Tereikia aiškiai įsivardinti savo poreikius ir peržiūrėti visus rinkos siūlomus programinės įrangos variantus.

Kokias užduotis nori atlikti?

Tai pirmasis klausimas, kurį sau turi užduoti prieš pradėdant programinės įrangos paiešką. Žinoma, patyrusiems dizaineriams šis klausimas gali pasirodyti juokingas, bet pradedantiems būtina į šį klausimą sau patiems atsakyti. Labai dažnai žmonės perka programinę įrangą norėdami atlikti užduotis, kurias galima visiškai lengvai atlikti su bet kuriame biuro kompiuteryje esančia programine įranga. Pavyzdžiui, norint sukurti nesudėtingą vizitinės kortelės dizaino maketą, nebūtina naudoti profesionalios grafikos redagavimo programinės įrangos. Šį darbą galima nesunkiai atlikti ir su Microsoft PowerPoint ar Word programa. Tereikia mokėti teisingai atlikti kelis veiksmus, kurie yra žingsnis po žingsnio detaliai aprašyti ne viename internete esančiame straipsnyje.

Kitas variantas, jei nori profesionaliai atlikti paslaugas, kaip maketavimas, interneto puslapių dizainas ar lankstinukų gamyba ir iš to uždirbti pinigų. Kartais klientai nori iš tiesų nestandartinių sprendimų, kuriuos su įprastomis biuro programomis užtruktų atlikti daug ilgiau nei naudojantis profesionalia dizaino darbams skirta programine įranga.

Ar esi pasiryžęs mokytis?

Profesionali dizaino programinė įranga savo funkcijų gausa lenkia Excel ir Word programas sudėjus. Tai reiškia, kad net norint pirmą kartą atlikti paprastus grafinio redagavimo darbelius, reikės praleisti nuo keliolikos minučių ar net kelių valandų laiko ieškant informacijos internete. Būtent internete esantys mokymo vadovai, vaizdo klipukai su pavyzdžiais ir aprašymais, kaip naudotis programine įranga, taps dažniausiai lankomais interneto svetainių puslapiais. Pasiryžusius mokytis dizaino programų subtilybių galiu pradžiuginti viena žinia – informacijos yra pakankamai. Vienintelis iššūkis – surasti ją nesugaištant per daug laiko.

Jei atsakymas „ne”, pamiršk profesionalią programinę įrangą. Verčiau susirask interneto servisų, kurie leidžia atlikti reikiamus dizaino darbus neįrašant jokios programinės įrangos ar mažų programų, kurios atlieka tik vieną konkretų grafinį darbą.

Kiek pinigų gali investuoti į programinę įrangą?

Profesionalios programinės įrangos kaina gali siekti net kelis šimtus dolerių ar eurų. Tai pradedančiajam dizaineriui yra dideli pinigai. Taigi, prieš priimant sprendimą pirkti šią programinę įrangą, verta sau atsakyti į anksčiau šiame straipsnyje iškeltus klausimus.

Net jei į visus klausimus atsakymas yra teigiamas, paieškok galimybių išnaudoti nemokamą programinę įrangą. Maketavimas, interneto svetainės dizaino kūrimas ar lankstinukų gamyba gali būti nesunkiai atlikta ir su atviro kodo programine įranga. Vienintelė kliūtis – atviro kodo programinės įrangos suderinamumas. Dažnai pasitaiko, kad su atvirojo kodo programomis sukurtus dokumentus komerciniai produktai atidaro netaisyklingai.

Ar turi pakankamai galingą kompiuterį?

Ne paslaptis, kad grafinio dizaino ir maketavimo programos yra reiklios kompiuterių resursams. Tavo kelių metų senumo kompiuterio gali pilnai užtekti kiekvienai biure reikalingai atlikti užduočiai, tačiau įjungus grafinio dizaino programas jis gali pradėti strigti. Tokie strigimai labai prailgina darbą, todėl prieš pradedant profesionaliai užsiimti dizaino darbais verta apsvarstyti naujo kompiuterio įsigijo klausimą.

Perkant naują kompiuterį reikia nepagailėti pinigų vaizdo plokštei ir atminčiai bei procesoriaus dažniui. veikimo technologijai. Šie rodikliai turi daugiausia įtakos kompiuterio veikimo greičiui.

Kada pradeti darbą?

Jei nusprendei pradėti, neatidėliok. Sėsk prie kompiuterio, susirask programinę įrangą ir pradėk kurti. Po metų norėsi, kad būtum pradėjęs kurti diziano šedevrus dar vakar.

Dizainerio darbo vieta

Adobe išleido 10.1 Flash Player versiją Mac platformoms

Po 6-is mėnesius trukusio beta testavimo Adobe paskelbė galutinės Flash 10.1 versijos išleidimą. Plugin‘as palaiko naršykles Firefox, Opera, Safari. Naujoje versijoje Ištaisytos problemos ir nesklandumai kurie buvo senesnėse Flash versijose. Tačiau, kaip pastebėjote, naršyklių sąraše, nėra jau nemažai išpopuliarėjusios kompanijos Google naršyklės Chrome. 10.1 versija taip pat laisvai prieinama sistemoms Windows, Linux, Solaris ir taip pat yra beta versija platformai Android 2.2. Prieš savaitę išleista Safari 5 išleidžiama su Flash 10.0 versija, todėl rekomenduojama atsinaujinti.
Patraukliausia naujove 10.1 versijoje tapo palaikymas H.264 Mac platformai (video NVIDIA 9400M ir galingesnės). Atsinaujinti iki 10.1 versijos galite iš Adobe tinklapio.

Adobe pristato HTML5 export tools.

Vakar vykusioje Google I/O 2010 konferencijoje kompanija Adobe pateikė HTML5 export tools priedą Dreamweaver‘iui iš Creative Suite 5 paketo. Iš pačio pavadinimo, manau tikrai nesunku atspėti, kad priedas (utėlė 😉 ) suteikia galimybę eksportuoti sukurtą kodą (tinklapį) į modernų, šiuolaikišką HTML5 bei CSS3. Kompanijos atstovų teigimu, anonsavimas šio priedo suteikia „greitą ir lengvą šiuolaikiško HTML5 konteno kūrimą Jūsų verslui“. Visi priedai pateikti viename pakete (HTML5 pack), kuris yra tarsi Dreamweaver praplėtimas.

Peršasi mintis, jog Adobe planuoja žingsniuoti leng viausiu keliu, t.y. nedėti visas viltis tik į Flash, kurį ir taip nekritikuoja tik tinginiai 🙂 Išleisdami šį pack‘ą kompanija taip pat parodo, jog jų visai nedomina HTML5.

Adobe CS5 jau laisvai prieinamas gamintojo puslapyje.

Ilgai lauktas Adobe Creative Suite 5 nuo šiandien jau laisvai prieinamas iš gamintojo tinklapio. MAC OS skirta versija sveria daugiau nei 5Gb, paketą tradiciškai sudaro tokios versijos kaip Design Premium, Web Premium, Production Premium ir Master Premium.

Creative Suite 5 perrašytas su Cocoa technologijomis ir gali dirbti 64 bitų sistemoje. Be viso to, naujos versijos papildytos gausa naujų funkcijų.