Elektroninės, audio knygos ir virtualioje erdvėje prieinami laikraščiai bei žurnalai užima vis aukštesnes pozicijas visuomenėje. Nepaisant to grožinė literatūra įprastame formate („popieriniame pavidale“) išlieka populiari ir šiandien. Knygu gamyba, jų spausdinimas ir leidimas neatrodo mažiau aktualus nei buvo prieš trisdešimt ar dvidešimt metų. Tai įgūdžių ir domėjimosi šiuolaikinėmis leidybos inovacijomis reikalaujantis užsiėmimas.
Nuo… iki..
Knygu spausdinimas visuomet laikytas pagarbos vertu darbu. Nenuostabu – dažnas žmogus knygas laiko didžiausiomis mokytojomis, be jų neįsivaizduoja savo gyvenimo ir laisvalaikio. Ką jau kalbėti apie tuos, kuriems skaitymas ir studijavimas – darbas, padedantis išlaikyti šeimas. Tiesa, nereikėtų užmiršti ir tų, kuriems tektų labiausiai dėkoti už galimybę skaityti – rašytojams. Tai jų mintys, o neretai ir gyvenimo istorijos, nugula puslapiuose, kuriuos šiuolaikinės technologijos paruošia publikavimui. Vadovėlis, enciklopedija, komiksų knygelė ar naujas klasikinės literatūros šedevro leidimas: nei viena knyga neatsiranda be žmogaus įsikišimo. Kol vieni rašo, kiti studijuoja dabartinių žmonių poreikius ir pomėgius, treti – kuria leidybos strategijas. Galiausiai, paskutiniuose etapuose neapsieinama ir be savo amatą išmanančių kvalifikuotų spaustuvės darbuotojų, prisidedančių prie to, kad planuotos knygos laiku atsidurtų parduotuvių lentynose.
Darbo Lietuvoje netrūksta
Knygu spaustuves vilniuje, Kaune ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nestokoja užsakymų. Stebintys knygų rinką pažymi, kad kasmet išleidžiamų lietuvių autorių knygų anaiptol nemažėja. Mažų mažiausiai, lietuvių kūrinių skaičius lieka stabilus. Belieka džiaugtis, kad vietinių knygynų lentynose gausu Lietuvoje parašytų, atspaustų ir išleistų knygų. Grožinės ir specialiosios literatūros kūriniai, „užauginti ir subrandinti“ mūsų šalyje, turi neabejotiną išliekamąją vertę. Knygos maketavimas ir gamyba, įrišimas ir jos reklama: patyręs, kvalifikuotas specialistas viename iš šių etapų tikrai atrastų sau vietą. Tad ar turi pagrindo prielaidos, kad ilgainiui pamiršime, kas yra popierinės knygos, pamiršime tą daugelį taip žavintį ką tik įsigytos knygos kvapą ar jausmą, kai pirštai verčia naują jos puslapį…
Apie kainas, arba kur keliauja skaitytojų pinigai?
Prakalbus apie lietuviškas ir užsienio autorių knygas, negalima nepaliesti jų kainų temos. Ne paslaptis, kad daugeliui žmonių kliūna naujų leidinių įkainiai. Ką į tai atsakytų kūrėjai ir knygų leidėjai? Kaip jau minėta, knygu spausdinimas – tai procesas, susidedantis iš ne vieno etapo. Net ir nedidelio tiražo knyga turi būti atspausta, įrišta, maketuojamas bei atspaudžiamas ir jos viršelis. Nors šiuolaikinės spaudos technologijos leidžia palyginus greitai ir ypač kokybiškai paruošti leidinius prekybai, pati gamyba turi daugiau ar mažiau nusistovėjusius įkainius. Tas pats ir su dabar populiarių darbo knygų kalendorių gamyba. Tiems, kurie tikisi panašaus pobūdžio dalykus įsigyti pusvelčiui, vertėtų susimąstyti apie tai, kad nei spausdinimui reikalingas kokybiškas popierius, nei dažai ar kitos spaudos priemonės iš dangaus nenukrenta. Ką jau kalbėti apie intelektualųjį indėlį: rašytojo energiją ir resursus knygai sukurti, parašyti, korektorių – kalbą pataisyti, sunorminti, redaktorių – galutinai paruošti leidinį šiuolaikiniam skaitytojui. Ir visa, kas čia įvardinta, tik dalis viso darbo ir pastangų, kurių reikalauja vienos vienintelės knygos kelionė į prekybą. Daugelis sutiktų, kad kalbant apie literatūrą negalima vadovautis giliai įsišaknijusiomis vartotojiškumo dogmomis. Knygų gamyba – nepaprasta pramonės šaka, ir rinkai iš jos tiekiamos nepaprastos prekės. Rodos, visi nuo mažens mokomi gerbti knygas, tad ar nelogiška manyti, kad kiekvienas išliekamąją vertę turintis objektas turi ir jo vertą kainą. Galiausiai, plintant virtualiajai kultūrai, knygų pirkimas ir jų leidybos rėmimas lieka savotišku prestižo reikalu.
Tačiau nereikia pamiršti, kad negalima tikėti viskuo, ką randate internete. Tai – lyg tuščias 
Šiuolaikinės technologijos ne tik kuria naujus produktus, tačiau ir tobulina tai kas mums buvo iki šiol įprasta. Pristatoma vis daugiau funkcijų ir galimybių, kurios palengvina mūsų gyvenimus, įskaitant ir televiziją, kuri daugeliui yra nepakeičiamas laisvalaikio praleidimo būdas. Šiuo metu mums vis dažniau minima 
15 amžiaus viduryje ne vienas Europos inžinierius mėgino tobulinti spaustuvinį presą įdiegiant lengvai pakeičiamus metalinius spaudus. Pirmasis žmogus Europoje pristatęs sėkmingai veikiantį presą, naudojantį metalinius spaudus, buvo Johanas Gutenbergas (1398 – 1468), kilmingos Mainzo miesto, Vokietijoje šeimos narys. Gutenbergas jaunystėje užsiiminėjo akmenskaldyste ir aukso paieškomis, sugebėjo sukurti žemoje temperatūroje besilydantį metalo mišinį, kuris atlaikydavo spausdinamoje preso jėgą. Kiekviena raidė buvo išlydoma ant metalinio bloko. Iš raidžių buvo sudėliojamas vieno puslapio tekstas. Tokiu principu buvo galima atspausdinti tūkstančius knygos puslapių.