Fotografavimas ir vaizdo fokusavimas

Kai poetas ir dailininkas William‘as Blake‘as rašė, kad smiltelėje galima pamatyti pasaulį, o laukinėje gėlelėje – debesis, jis pareiškė kaip ryšys tarp mikro ir makro pasaulių taip ir stebuklai matomai smulkmenose. Jis teigė, kad mes atsakome už mažąjį pasaulį, o šis atsakomybės jausmas gimsta iš nuostabos, kuri apima mus kai apžiūrinėjame iš arti tą mažą pasaulį. Tačiau dažniausiai mes nė nesivarginam to daryti. Fotografas lengviausiai sufokusuoja į šiek tiek nutolusį vaizdą, o kai mes dedame pastangas, kad įsižiūrėtume į ką nors, kas yra arti, tada tai darosi daugiau panašu į knygos skaitymą, o ne į mažo daikto apžiūrėjimą.
Taigi, mes priprantame prie to, ką matome, o pažiūrėjus į ką nors iš arčiau, mes nustembame, nes pamatome kaip daiktai atrodo pažiūrėjus į juos iš kelių centimetrų atstumo.
Pas kiekvieną iš mūsų yra asmeninė nuomonė apie sąvoką „arti”, tačiau ši sąvoka nėra griežtai apibrėžta. Fotografas ši sąvoka reiškia panašiai tokį atstumą kokį sudaro ištiesta ranka arba šiek tiek mažiau. Jei kiekvienas iš mūsų įdėmiau paanalizuotų save, pavyzdžiui kaip fokusuojasi kiekvieno akis, tai suprastų, kad esant mažam atstumui, keičiasi regėjimo galimybės (kuo vyresnis žmogus, tuo silpnėja jo galimybės fokusuoti vaizdą esant mažiems atstumams. Šią sąvybę yra labai sunku išsaugoti). Kamerų objektyvai tokiose situacijose taip pat turi dirbti skirtingai. Kitaip galvoja vestuvių fotografas.
Dėl „arti” suvokimo skirtumo, atsiranda poreikis išskirstyti šį fotografavimo metodą į keleta sričių. Priklausomai nuo padidinimo dydžio, ši fotografija skirstoma į tris rūšis:
1. Stambiaplanė fotografija.
2. Makro fotografija.
3. Mikro fotografija.

PADIDINIMO LAIPSNIS
Visu pirma būtina yra pasakyti keletą žodžių apie fotografavimo mažais atstumais techniką. Yra du būdai priartinimo laipsniui, fotografuojant iš arti, aprašyti. Tai galima padaryti naudojant tokias sąvokas kaip „padidinimas” ir „reprodukcinis santykis”, juolab, kad šios abi sąvokos viena kitą gali pakeisti. Jos tik užrašomos skirtingai, bet reiškia tą patį.
Reprodukcinis santykis – tai santykis tarp atvaizdo dydžio ir objekto dydžio. Pavyzdžiui jei objekto aukštis yra 32mm, o jo atvaizdo – 8mm, tai reprodukcinis santykis bus 1:4.
Padidinimas – tai samprata, kuri apibrėžia tą patį. Tai dydis, kuris gaunasi, jei atvaizdo dydį padalinsime iš objekto dydžio. Dėl to pačio pavyzdžio, padidinimas bus lygus 0,25x.
Fotografijoje fotografas sako, kad nėra jokių susitarimų nuo kokių padidinimų prasideda stambiaplanė fotografija, tačiau dauguma fotografų linkę manyti, kad šiai fotografijos krypčiai būdingas padidinimo diapazonas yra nuo 0,1x iki 0,15x arba reprodukciniu santykiu 1:10…1:7. Mažesnės šių parametrų reikšmės jau priskiriamos tradicinei fotografijai. Tokiu būdu, stambiaplanis fotografavimasužima padidinimo diapazoną nuo 0,1x iki 1,0x, arba, kitaip tariant, – nuo taško, kada atvaizdo dydis lygus 1/10 objekto dydžio iki tikrojo objekto dydžio. Praktiškai tai reiškia, kad reprodukcinis santykis 1:7 – tai taškas, kuriame būtina įvesti minimalią ekspozicijos pataisą (1/3 diafragmos reikšmę) tam, kad kompensuoti padidėjusi atstumą tarp objektyvo ir atvaizdo plokštumos (fotojuostelės plokštumos).