Mes su šeima nusprendėme išvažiuoti iš Lietuvos. Kad ir kaip skaudu bebūtų, bet čia palikome viską. Draugus, artimuosius, gimines. Žinoma šis sprendimas buvo labai sunkus, tačiau norėjome siekti kažko daugiau, o ne už minimalų atlyginimą sėdėti ankštame bute Lietuvoje, ir net negalėti sau nieko leisti, kaip tik mokėti tuos prakeiktus mokesčius ir viskas. Emigravome iš pradžių į Airiją, Dubliną. Ten pagyvenome maždaug pusmetį, ir taip ir nieko gero neradome, kaip tik vadybininkų darbus, tiksliau aš radau, o žmona liko stovėti eilėje, mat savininkai mieliau duoda darbus saviškiams nei emigrantams. Vėliau išvykome į Paryžių. Čia mes nusipirkome butą, kadangi LT jį jau pavyko parduoti. Butas buvo gana nemažas, kaip loftas. O kas svarbiausia, netoli Eifelio bokšto. Visas vaizdas buvo tik į jį. Mes pradėjome mokintis prancūzų kalbą, o vaikai, kadangi jie buvo dar visai maži mokėsi prancūzų kalbos darželyje. Vėliau nusprendėme apkeliauti visą miestą. Pamatyti, kokių gi gėrybių čia slypi. Mieste pamatėme gyvūnėlių parduotuvę. Ir joje buvo mėlynasis kačiukas ar kokia gi ten jo ta veislė. Mes žinoma jį nusipirkome, kadangi mums jau seniai trūko kažkokio mielo, švelnaus daikto. Vaikai sugalvojo kačiukui kurti blogą ir ten susirašinėti su visais, o aš pasiūliau sukurti tokį dalyką kaip „hostingas“ arba dar geriau žinomą „web hostingas“. Internetinį saitą.