investicijosĮprasta manyti, kad investuoti gali tik itin turtingi, ambicingi, apie verslą daug nusimanantys žmonės. Tačiau realybė – visai kitokia. Šiandien investicijos vertos dėmesio net ir tų, kurie tam gali skirti vos 100 eurų. Svarbiausia yra tinkamai pasirinkti investavimo sritį ir pasiruošti tiek psichologiškai, tiek žinių atžvilgiu.

Kur investuojama dažniausiai?

Papildomai paskirti pinigų galima bet kuriam dalykui, kurio vertė yra kintama. Tam tinka netgi maisto produktai, gėrimai, meno kūriniai. Pavyzdžiui, įsigiję talentingo, tačiau mažai žinomo žmogaus tapytą paveikslą, po kelių ar keliolikos metų, kai asmuo pelnys reputaciją, galite tą paveikslą parduoti gerokai brangiau. Taip pat galite pasielgti su aukštos rūšies vynu ar šampanu, juvelyriniais dirbiniais, netgi drabužiais.

Žinoma, įprasčiau yra investuoti į su verslu susijusius dokumentus. Galima išskirti kelias sritis, tinkamas tam tikros sumos didinimui: obligacijas, akcijas, investicinius fondus. Investicijos į verslus labai dažnai įgyja obligacijų formą. Tai – lėšos, panašios į pasirinktos kompanijos arba valstybės paskolas. Obligacijų teikėjai tam tikrą laiką moka palūkanas, o terminui pasibaigus išperka obligacijas už tą pačią kainą.

Akcijos – vertybiniai popieriai, dėl kurių jų savininkas įgauna teisę į dalį įmonės turto ar pelno. Jei kompanijos veikla yra pelninga, kiekvienas jos akcininkas gauna dividendų, t. y. pelno išraišką. Kitais atvejais, kai dividendai nemokami, akcininkas uždirba iš akcijų vertės biržoje pokyčio. Toks investavimo būdas rizikingesnis, čia nėra stabilių pajamų užtikrinimo. Todėl bet kuris investavimo ar paskolų klubas turi būti pasirinktas atidžiai.

Investiciniai fondai apjungia ir akcijas, ir obligacijas. Toks būdas idealus tiems, kas apie vertybinius popierius ir jų valdymą nusimano menkai. Tokiu atveju visas vargas patikimas profesionalams, kurie pasirūpina, kad bendrosios investicijos pasiektų perspektyvias kompanijas. Svarbu suprasti, kad pinigai gali būti paskiriami ne vienai įmonei. Investicijų fondų savininkams už paslaugas mokamas tam tikras atlygis. Taigi, investavimui esama įvairių patrauklių galimybių.

Verslas – dar ne viskas

Investuoti galima ne tik į bendroves ar valstybę. Kitas kelias – įvairios busto investicijos ir pinigai, skiriami žmonių tobulėjimui. Investavimas į nekilnojamąjį turtą apima tik tuos atvejus, kai iš įsigyto turto vėliau gaunama finansinė nauda. Taigi, būstas turi būti arba ilgą laiką nuomojamas, arba parduodamas už didesnę kainą, nei buvo pirktas. Investicijomis galima laikyti tiek patalpų įsigijimą, tiek ir jų dalinį ar visišką įrengimą, remontą, renovaciją.

Kiek abstraktesnė sritis yra investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Tai nėra tiesioginio pelno garantas. Šio tipo investicijoms priklauso išlaidos, skirtos bet kurio lygio išsilavinimui, kvalifikacijos kėlimui, bendrojo gyvenimo lygio kėlimui ir sveikatos apsaugai. Taigi, iš esmės investuojama į bendrą visuomenės gerbūvį, į vertybę, o ne tiesioginį pelną. Žinoma, toks investavimas taip pat atsiperka – juk išsilavinę, kvalifikuoti ir sveiki žmonės yra valstybinio pelno priežastis.
Investicijų ribos yra pakankamai plačios, kad kiekvienas galėtų pasirinkti tinkamiausią pagal turimų laisvų lėšų dydį ir norą rizikuoti. Investuoti gali visi – net ir tie, kurie apie tokį santaupų didinimo būdą nusimano nedaug. Vis dėlto geriausia tam iš anksto pasiruošti – domėtis akcijų rinka, galimybėmis, išmėginti jėgas specialiuose mokomuosiuose žaidimuose, rasti patikimą konsultantą. Taip pat svarbu suprasti, kad investicijos yra kintantis dalykas, jį veikia pakilimai ir nuosmukiai. Taigi, reikia nepasiduoti nesėkmei ir neužmigti ant laurų. Tinkamai pasirengus investuoti bus paprasta ir malonu, o investicinė grąža reikalaus tik atidumo ir ryžto pasiekti daugiau.