Piniginėje dažnai turime net ne po vieną banko kortelę, kasdien jomis naudojamės atsiskaitydami už prekes ar paslaugas ir retai susimąstome, kaip banko sistemos veikia ir kodėl kai kurios paslaugos iš pirmo žvilgsnio yra nemokamos. Ar kada susimąstėte, kaip būtent uždirba bankai? Ar tai vien tik žmonėms suteikiamas kreditas ir investicijos? Šiame straipsnyje papasakosime apie kelis būdus, kaip bankai uždirba pinigus.
Paprasčiausias banko būdas užsidirbti pinigų – skolinti pinigus už palūkanas. Pirmiausia atliekamų pinigų turintis žmogus į banko sąskaitą įneša indelį, už kurį bankas jam pažada palūkanas. Priklausomai nuo to, kokią indėlio rūšį žmogus pasirenka, jam pasiūlomas palūkanų procentas. Už neterminuotus indėlius – pinigus sąskaitoje, kuriuos galite bet kada išsiimti dažniausiai palūkanų negausite. Pelno galima tikėtis už ilgalaikius terminuotus indėlius – tai pinigai, kurie yra įšaldyti iki sutartos datos. Renkantis terminuotą indėlį svarbu, kad palūkanų procentas būtų didesnis už pinigų nuvertėjimą.
Šie žmonių sunešti ir banke palikti pinigai yra skolinami kitiems žmonėms. Kreditai gali būti įvairių rūšių. Greitųjų kreditų kompanijos siūlo pasiskolinti mažas sumas trumpam laikotarpiui. Tiesa, kreditas suteikimas už palyginus dideles palūkanas. Tuo tarpu bankai orientuojasi į klientus, kurie nori įsigyti didelius pirkinius: namus, butus, automobilius. Beveik kiekvienam didesniam pirkiniui bankai turi atskirus pasiūlymus.
Taip pat savo sukauptas lėšas bankai skolina ir įmonėms, smulkiems verslininkams ūkininkams. Kreditai taip pat suteikiami net ir valstybėms. Šiandien pasaulyje tikriausiai nerasite nei vienos šalies, kuri nebūtų pasiskolinusios iš bankų pinigų.
Skolindamas pinigus bankas dalį uždirba. Palūkanas, kurias gauna iš paskolas pasiėmusių žmonių ar organizacijų jis panaudoja savo infrastruktūros išlaikymui, plėtrai, perveda žmonėms, kurie laiko terminuotus indėlius ir likusią dalį pasiima, kaip pelną.
Be paprastų indėlių bankai dažnai siūlo ir daugelį kitų finansinių taupymo, investavimo būdų.
Pensijų kaupimas – vienas populiariausių privatiems asmenims siūlomų taupymo būdų. Tai galimybė atsidėti pinigų senatvei arba paskirti dalį dabar valstybiniam socialinio draudimo fondui mokamų lėšų bankų administruojamiems fondams. Dažniausiai klientams leidžiama pasirinkti rizikos lygį. Jauniems žmonėms, kuriems iki pensijos liko ne vienas dešimtis siūloma rinktis rizikingesnius fondus. Didesnė rizika reiškia didesnes pajamas iš fondų. Žmonėms, kuriems iki pensijos liko mažiau galima pasirinkti mažos rizikos fondus, kurie yra patikimiausia šiuo metu. Bankas uždirba pasiimdamas administravimo ir sėkmės mokesčius.
Žmonėms, kurie turi atliekamų pinigų ir nori juos išsaugoti ilgesniam laikui, patariama rinktis ilgalaikius investicinius fondus. Panašiai, kaip ir pensijų fondai, ši investavimo paslauga leidžia klientui pasirinkti rizikos lygį ir norimą laiką. Dažniausiai šie fondai būna daug rizikingesni nei terminuoti indėliai. Jų siūloma grąža gali siekti net kelis šimtus procentų. Tiesa, finansų rinkoms griūnant ar valstybėms netenkant tarptautinio pasitikėjimo į šiuos fondus investuoti pinigai gali nebesugrįžti.
Didelį dalį bankų pajamų sudaro įkainiai už paslaugas. Kiekvienas turime debetinę ar kreditinę kortelę, banko sąskaitą, mokame mokesčius už telefoną, internetą, vandenį, elektrą.
Nuo kiekvieno atsiskaitymo kortele, sąskaitos apmokėjimo, pinigų pervedimo ar kito veiksmo naudojantis bankų sukurta finansų valdymo infrastruktūra mes susimokame.
Šiame straipsnyje pateikėme tik kelis būdus, kaip finansinės institucijos uždirba pinigus. Daugiau sužinoti galite apsilankę savo banko internetinėje svetainėje arba artimiausia skyriuje. Bankų darbuotojai visada būna pasiruošę atsakyti į klientams kilusius klausimus tokiomis temomis, kaip kreditai, investavimas, taupymas. Tiesa, prieš priimant ilgalaikius investicinius sprendimus patartina pasitartina su nepriklausomu investavimo ekspertu.