Nuo 2012 m. spalio 29 d. Lietuvos gyventojai nebematys televizijos antenomis „gaudomos“ analoginės antžeminės televizijos. Tačiau kabelinės televizijos žiūrovai gali būti ramūs – jie jokių neigiamų pokyčių nepa jus ir toliau be jokių investicijų ar papildomų mokesčių galės žiūrėti visas televizijos programas, kurias matė iki tol. Panorusieji pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos galės tai padaryti tada, kai patys nuspręs.
Vyriausybės patvirtintoje programoje numatyta iki 2012 m. spalio pabaigos visiškai atsisakyti analoginės antžeminės televizijos ir pereiti prie skaitmeninės. Pirmasis žingsnis žengtas 2009 m. gruodį, kai Lietuvoje buvo išjungti LTV2 programos analoginės antžeminės televizijos siųstuvai. Jeigu Vyriausybė priims sprendimą antžeminę analoginę televiziją išjungti anksčiau, tai dalis Lietuvos gyventojų antžeminės analoginės televizijos gali nematyti jau nuo 2012 m. rudens. Analoginės antžeminės televizijos išjungimas kabelinės televizijos žiūrovams neatneš jokių išlaidų, jeigu jie nuspręs ir toliau žiūrėti tik analoginę kabelinę televiziją. Jiems nereikės įsigyti specialių skaitmeninių televizijos priedėlių ar naujo televizoriaus, kuriame toks priedėlis jau įmontuotas. Nesvarbu, kokiu formatu bus transliuojamos televizijos programos antžemine (eterine) televizija, jos ir toliau pasieks kabelinės televizijos abonentus per tą patį kabelio kištuką. Abonentams nereikės gilintis į technologinius terminus: kad programos net ir senesniems televizoriams tinkamu formatu pasiektų jų namus, pasirūpins patys kabelinių televizorių operatoriai. Kabelinės televizijos mokesčiai dėl to nesikeis. „Jau daugiau nei prieš metus išjungta LTV2 programos analoginė transliacija – ji transliuojama tik skaitmeniniu formatu, o kabelinės televizijos žiūrovai to nė nepajuto, – sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis. – Jei kuris ir sužinojo, tai tik iš žiniasklaidos. Lygiai taip pat bus ir su visomis kitomis programomis, kai 2012 m. bus išjungta jų analoginė antžeminė transliacija, tad kabelinės televizijos abonentai gali jaustis visiškai saugūs“.
Turintys kabelinę lieka ramūs
Pasak kabelinės televizijos operatorės „Satela“ direktoriaus Rolando Katkaus, nuolat girdėdami apie neišvengiamai artėjančią analoginės televizijos pabaigą kabelinės televizijos paslaugų vartotojai vis dažniau klausia, ką jiems daryti, ar jie neliks be televizijos, kokių papildomų prietaisų reikia. „Pats geriausias variantas – prisijungti prie kabelinės televizijos, nes ja naudojantis viskas priklauso nuo pačių žiūrovų norų, – sako R. Katkus. – Jie kaip žiūrėjo analoginę televiziją, taip gali ją ir toliau žiūrėti. Tačiau norintieji praplėsti savo turimų paslaugų spektrą lengvai gali tapti skaitmeninės kabelinės televizijos žiūrovais. O svarbiausia, kad jie gali pereiti prie skaitmeninės televizijos palaipsniui, t. y. pirmiausia prie skaitmeninės televizijos prijungti vieną iš namuose turimų televizorių, o per kitus toliau žiūrėti kokybiškas analoginės televizijos transliacijas. Po kiek laiko prisijungti prie skaitmeninės televizijos ir kitus televizorius, t. y. jungti juos per atskirus skaitmeninės televizijos priedėlius (tada galima skirtinguose televizoriuose žiūrėti skirtingas programas). Svarbiausia, kad jie gali pereiti nepriklausomai nuo antžeminės analoginės televizijos išjungimo laiko. Kabelinė televizija – vienintelė, suteikianti tokią galimybę. Tai labai patogu, nes perėjimas prie skaitmeninės televizijos yra susijęs su neišvengiamomis papildomomis investicijomis“. „Balticum TV“ administracijos direktorius Virginijus Jurgelevičius pasakoja, kad kartu su analogine bei standartinės raiškos skaitmenine televizija abonentai gali gauti ir raiškiosios skaitmeninės televizijos (HDTV), interneto bei fiksuoto telefono ryšio paslaugas, o prisijungę prie mikrobangų daugiakanalės televizijos (MDTV) – skaitmeninės televizijos ir interneto paslaugas. „Bet kuriuo atveju vartotojams, norintiems daugiau ir kokybiškesnių paslaugų ar šiandien, ar vėliau, ir turintiems galimybę prisijungti prie kabelinės televizijos, verta tai padaryti jau dabar, nelaukiant, kol bus išjungta antžeminė analoginė televizija“, – sako V. Jurgelevičius.
Kabelinės televizijos pliusai vartotojui
• Analoginės antžeminės televizijos išjungimas neatneš jokių išlaidų;
• Net ir po analoginės antžeminės televizijos išjungimo nereikės naujo televizoriaus ar specialaus priedo;
• Nereikia gilintis į technologinius dalykus, nes technologijomis pasirūpins kabelinės televizijos operatorius;
• Atsiveria galimybės pereiti prie skaitmeninės kabelinės televizijos tada, kai to nori pats klientas.
Per kabelį – ir skaitmeninė televizija
Dabartinė kabelinė televizija transliuoja aukštos kokybės analoginį vaizdą, todėl perėjus prie standartinės raiškos skaitmeninės televizijos, vaizdo kokybė pagerėja nedaug. Vis dėlto tik skaitmeninė televizija gali pasiūlyti abonentams tokių patogių paslaugų, kaip elektroninis programų gidas, subtitrai, garso kalbų pasirinkimas, stereogarsas ir kt. Kai kurios programos turi net ir erdvinį garsą. „Daugėja ir kabelinės televizijos tinklu transliuojamų programų, nes dėl kanalų (dažnių juostos) trūkumo kabelinės televizijos buvo priverstos riboti transliuojamų programų skaičių, – sako kabelinės televizijos operatorės „Rygveda“ technikos direktorius Juozas Lukoševičius. – Perėjus prie skaitmeninės kabelinės televizijos, šis trūkumas sėkmingai išsprendžiamas, nes vietoje vienos analoginės programos tame pačiame dažnių juostos plotyje sutelpa iki dešimties skaitmeninių standartinės raiškos televizijos programų“. Jau dabar didžiuosiuose miestuose veikiančios kabelinės televizijos retransliuoja daugiau kaip 150 įvairiausių programų, kurių dalį galima užsisakyti už atskirą mokestį kaip teminius programų paketus (filmų, sporto, pažintines programas, programas vaikams ir kt.). „Mikrovisatos TV“ generalinis direktorius Raimondas Gaidys įsitikinęs, kad ateityje skaitmeninė kabelinė televizija retransliuos kelis šimtus programų ir teiks video nuomos, „peržiūros pagal užsakymą“ (angl. video on demand) ir „mokėjimo už peržiūros laiką“ (angl. pay per view) paslaugas. Jau šiandien „Mikrovisatos TV“ kauniečiams teikia vadinamąją „artimą peržiūrai pagal užsakymą“ paslaugą, kuomet specialiai tam skirtu kanalu visą parą rodomi filmai ir jų kartojimai įvairiu laiku. Tai leidžia abonentui pasirinkti mėgstamo filmo žiūrėjimo laiką.
Naujos technologijos – nauja kokybė
Kabelinės televizijos operatoriaus „S plius“ technikos direktorius Povilas Kiznis pabrėžia, kad ateityje vis daugiau programų bus transliuojama didesnės raiškos skaitmeniniu formatu – tai vadinamoji raiškioji skaitmeninė televizija HDTV (angl. High–Definition Television). „Tokią televiziją nuo 2007 m. retransliuoja ir visos didžiuosiuose miestuose veikiančios kabelinės televizijos, – pasakoja P. Kiznis. – Standartinės raiškos atkuriamo vaizdo kokybė daugiau ar mažiau tenkino žiūrovus tik iki tol, kol televizorių ekrano įstrižainė neviršijo 29 colių (72 cm). Didėjant televizorių ekrano įstrižainei, net ir pačios geriausios vaizdo ir garso apdorojimo bei gerinimo sistemos ir algoritmai mažai ką galėjo padėti. Todėl ir sukurtas šis visiškai naujas HDTV formatas.“ „C gates“ grupės generalinio direktoriaus Pauliaus Dambrausko teigimu, kabelinės televizijos abonentai gali rinktis ir skaitmeninę kabelinę televiziją. Tam tereikia specialaus TV priedėlio – nedidelės „dėžutės”, į kurią jungiamas kabelinės televizijos įvado kabelis, o pats priedėlis kitu laidu (ar keliais laidais) prijungiamas prie televizoriaus. Skaitmeninės televizijos priedėlis leidžia žiūrovui pasirinkti programos transliacijos ar subtitrų kalbas, naudotis elektroniniu programų gidu – sužinoti transliuojamų laidų programą artimiausioms valandoms arba dienoms. Be to, šis priedėlis gali turėti žadintuvo ir savaiminio išsijungimo funkcijas, kalendorių, stop kadrą, vaizdo išdidinimo, žaidimų bei daugybę kitų funkcijų. „Kai kurių nebrangių modelių skaitmeninės televizijos priedėliai turi galimybę „atsukti“ žiūrimą programą atgal, įrašyti ją, šį įrašą perkelti į kompiuterį, – pasakoja skaitmeniniais priedėliais ir jų priedais prekiaujančios bendrovės „Ektra“ direktorius Valerijus Alfimovas. – Kiti, turintys vidinį standųjį diską, gali vienu metų įrašyti iki keturių TV laidų iš skirtingų programų.“ Anot jo, prijungti prie skaitmeninės kabelinės televizijos tinklo galima bet kokio tipo televizorių – skirsis tik tam reikalinga įranga, priedėlis, laidai.
Tik tai, ko reikia
Lietuvos kabelinės televizijos operatoriai yra užmezgę ilgalaikius glaudžius ryšius su savo abonentais, puikiai jaučia jų poreikius, todėl gali pasiūlyti atitinkamas paslaugas už patrauklią kainą. Jie nešvaisto didžiulių sumų reklamai, kurios yra įtraukiamos į teikiamų paslaugų savikainą, nesistengia savo vartotojams įpiršti papildomų paslaugų kaip privalomo paketo, nors taip būtų galima padidinti paslaugų pardavimus. Todėl ir skaitmeninę kabelinę televiziją klientai gali rinktis tada, kai jie tikrai šios paslaugos nori ir turi tam lėšų, o jų patogumui kabelinių televizijų operatoriai vienu metu retransliuos ir analoginę, ir skaitmeninę televiziją. „Kabelinės televizijos paslaugų teikėjams svarbiausia – kliento poreikiai, todėl pagal juos formuojami ir paslaugų paketai. Kabelinių televizijų nuomone, geriausia reklama – tai kliento rekomendacija savo artimiesiems“, – sako Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) prezidentė, UAB „Rygveda“ generalinė direktorė Vaiva Žukienė. Pasak jos, dabar skaitmeninės televizijos paslaugas teikia 30 LKTA narių – kabelinių televizijų, turinčių 62 tinklus 39 miestuose, o bendras abonentų skaičius jau viršija 70 tūkst.
Kam geriausiai tinka kabelinė televizija ?
• Miestų, miestelių ir kitų teritorijų, kurias aprėpia kabelinių televizijų operatoriai, gyventojams, kurie:
• Nori jaustis saugūs nuo technologinių televizijos transliavimo permainų;
• Ieško gero kainos ir kokybės santykio;
• Pageidauja paprastos ir aiškios kainodaros;
• Nenori, kad vaizdo kokybei trukdytų vietovės reljefas ir kiti išoriniai faktoriai;
• Nori galimybės pereiti prie skaitmeninės televizijos jiems tinkamiausiu metu;
• Pageidauja papildomų kokybiškų paslaugų, kurias leidžia teikti į jų būstą atvestas kabelis: interneto, balso telefonijos ir pan.