Knygos

Knygos

Knygos: diskusijos, rūšys ir naujovės

Knygos lydi žmogų per visą jo gyvenimą – nuo pat vaikystės iki gilios senatvės. Maži vaikai vartydami žiūri paveikslėlius, vėliau ima skiemenuoti, kol galiausiai tampa pilnaverčiais skaitytojais ir imasi krimsti rimtas knygas. Knygos padeda augti, tobulėti, atpalaiduoja ir skatina kūrybiškumą. Literatūra, kad ir kokią ją beskaitytume, suteikia daugybę teigiamų dalykų.

Filmas ar knyga?

Knygas renkamės pagal nuotaiką ir to, ko iš jos norime. Knygos pagal paskirtį gali būti skirstomos į laisvalaikio, savišvietos, mokslines bei patariamąsias. Norėdami pailsėti ir atsiriboti nuo kasdienio gyvenimo renkamės laisvalaikio knygas. Tai dažniausiai grožinė literatūra: romanai, detektyviai, novelių rinkiniai. Kiekvieno žanro knygos turi savų klasikos kūrinių ir bestseleriais tapusios literatūros. Mėgstamiausių ir žinomiausių detektyvų ieškoti reikia naudojant raktinius žodžius agata kristi knygos, o populiariausias filosofines istorijas rašo Paolo Coelho. Knygos apie meile – taip pat labai mėgstamos, tačiau išskirti vieną rašytoją būtų sudėtinga.  Tiesa, per pastaruosius metus labai išpopuliarėjo valgyk melskis mylėk knyga. Pagal šią istoriją yra sukurtas ir filmas. Geriausios pasaulio knygos dažnai turi realizacijas ne tik kino teatrų ekranuose: jos pasakojamos ir teatre, operose, kuriami miuziklai. Vis dėlto negalima teigti, jog filmai yra kuriami tik pagal pačias geriausiai įvertintas knygas. Vieša diskusija ir ginčas, filmas ar tos pačios istorijos knyga yra geresnė, niekada nesibaigia. Vieni teigia, jog kino produktas niekada nebus toks geras, kokia puiki gali būti knyga, kiti ginčydami šį faktą sako, jog vaizdu nupasakotas siužetas yra kur kas įtaigesnis ir įdomesnis.

Istoriniai romanai: taip realybės ir fantazijos

Prie laisvalaikio literatūros gali būti ir dažnai yra priskiriamos ir istorines knygos. Vis dėlto tai yra specializuota literatūra, todėl ją mėgsta ne visi – tokias knygas renkasi istorijos fanai ir žinovai. Tiesa, jei knyga vadinama istoriniu romanu, tai ne visada reiškia, jog ji tiksliai atkartoja tikrus istorinius faktus. Dažnai istoriniams romanams istoriniai faktai tėra pasirenkami kaip kontekstinė informacija, vaizdo piešimo priemonė, o vykstanti siužeto linija yra visiškai sugalvota. Dažnai istorinė literatūra apgauna: pasirinkti veikėjų vardai, charakteriai ir veikla yra paremta tikrais faktais, tačiau meilės ar kitokios istorijos, į kurias įsukami veikėjai, yra sugalvotos rašytojo. Dėl šios priežasties istorinius romanus reikėtų skaityti gana kritiškai ir neleisti sau visiškai patikėti dėstomomis tiesomis.

Populiarėja lengvojo mokslo literatūra

Pastaruoju metu itin populiaria tampa savišvietos literatūra. Žmonės ima domėtis savo gyvenimo konstravimu, psichologiniais aspektais ir vis dažniau yra skaitomos psichologijos knygos. Tiesa, savišvietos literatūros yra visokios ir daugiausia – tai tik lengvo turinio, masėms suprantamos knygos. Panaši situacija ir su filosofijos veikalais. Filosofines knygos gali būti labai rimtos ir sudėtingos, tačiau knygynų lentynose daugiausiai lengvosios filosofijos.  Be to, yra daugybė mėgstamos ir žinomos grožinės literatūros, kuri turi filosofinę pakraipą. Tikrąsias ir rimtąsias filosofines knygas galima rasti aukštųjų mokyklų bibliotekose ar specializuotuose knygynuose, nes jas skaito šios srities mėgėjai ir žinovai. Greta psichologinių ir filosofinių knygų į savišvietos grupę įeina ir verslo knygos. Tai leidiniai, kuriuose aprašomos sėkmingos verslininkų istorijos, sėkmės receptai, patariama, kaip pradėti, vystyti ir plėtoti verslą, kad šis uždirbtų pelną. Verslo knygas galima vadinti ir patariamąja literatūra. O tokių leidinių taip pat netrūksta: mezgimo knygos, kulinarinės, rankdarbių, dizaino, vaikų auklėjimo, biudžeto planavimo ir taip toliau. Patariamosios knygos gali išgelbėti bet kokioje gyvenimo situacijoje.