Kuršių Nerija šiandien yra labai pamėgta ne tik Lietuvos, tačiau taip pat ir užsienio turistų. Kuršių Nerijos miesteliai, o ypač Nida, visuomet spinduliuoja savo jaukumu ir paprastumu, o čia keliaujantys žmonės ieško ramaus poilsio. Tačiau ką mes žinome apie šiuos nedidelius pajūrio kurortus?
Nidiškiai gana ilgai kraustėsi iš vienos gyvenvietės į kitą – tai sąlygojo smėlio audros, kurios užpustydavo kaimus (Nuo XVI amžiaus Kuršių Nerijoje buvo užpustyta net 16 kaimų). Į dabartinę gyvenamąja vietą nidiškiai atsikraustė tik XVIII amžiaus pabaigoje.
Kraustydamiesi iš užpustytos gyvenvietės į kitą vietą, žmonės savo namų nepalikdavo – jie juos išardydavo, tuomet perveždavo į kitą vietą ir ten iš naujo surinkdavo. Kai kurie iš šių žmonių XIX a. viduryje įkūrė Pervalkos gyvenvietę. Pervalkos miestelio pavadinimas būtent ir yra siejamas su namų „pervilkimu“ iš vienos vietos į kitą.
Kuršių Nerija unikali ir kai kuriais kitais savo papročiais, tokiais kaip pavyzdžiui varnų valgymas. Šis paprotys atsirado tikriausiai dėl vyravusio maisto trūkumo. Varnos buvo gaudomos įvairiais būdais – viliojamos degtinėje išmirkytais grūdais, džiovintomis musmirėmis ir pan. Rudenį žmonės prisūdydavo net po kelias statines varnienos. Varnos būdavo verdamos, kepamos, šutinamos. Kartais teigiama, jog XIX amžiuje Nidos viešbučiuose vis dar tebebuvo varnų plunksnų prikimštos duknos.
Šiandien Nida kasmet sulaukia apie 200-300 tūkst. žmonių. Galėtų atrodyti keista – kur jie visi telpa? Viešbučių Nidoje nėra daug, todėl didžioji dalis žmonių apsistoja nuomojamuose butuose, kambariuose, kotedžuose ir t.t. Nidoje šiandien puikiai išplėtotas turizmas, todėl nuobodžiauti čia taip pat neteks – kiekvieną vasarą čia vyksta daugybė įvairiausių renginių, koncertų ir festivalių.