Pasyvus namas

Pasyvus namas vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas. Pasyvus namas sunaudoja tik ketvirtadalį arba dar mažiau standartiniam namui reikalingos energijos. Pasyvūs namas, paprastai, neturi atskiros šildymo sistemos. Jiems pakanka rekuperacinės vėdinimo sistemos. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas efektyvia pastato šilumos izoliacija bei padidintu atitvarų sandarumu.

Svarbiausia pasyvaus namo idėja yra siekis sumažinti pastato energijos poreikį ir tuo pat metu išsaugoti tinkamą, komfortabilų mikroklimatą jo viduje. Pasyvaus namo šilumos nuostoliai yra tokie maži, kad jam nereikia atskiros šildymo sistemos.

Mažai energijos sunaudojančių pasyvių namų konstrukcijose šilumą izoliuojantis sluoksnis paprastai yra geresnis (storesnis) už įprastų namų šilumos izoliaciją ir projektuojamas taip, kad nebūtų jokių šiluminių tiltelių, kad šilumos nuostoliai per atitvaras būtų minimalūs. Pastatų išorinės atitvaros yra sandarios, todėl viduje nėra skersvėjų, o šiluma patalpoje pasiskirsto tolygiai. Šilumos praradimai per vėdinimo sistemą (rekuperatorių) su aukštu šilumos grąžinimo koeficientu yra minimalūs. Todėl trūkstamas energijos kiekis šildymui gali būti padengiamas naudojantis paprastais sprendimais.

Paroc koncepcijos sprendimai pasyviems namams

Paroc Oy Ab vysto Paroc Passive House projektą, kuriame bus pateikti koncepciniai sprendimai bei šalto klimato šalims pritaikytas pasyvaus namo modelis. Šis projektas orientuotas į šiaurės ir Baltijos regiono šalių rinkas. Kuriant Paroc Passive House projektą buvo panaudoti šalto klimato šalims numatytieji pasyvaus namo reikalavimai iš European Passive Houses – EPH (Europos Pasyvūs Namai EPN) programos, vykdomos Intelligent Energy Europe- IEE (Sumanios Europos Energijos SEE) projekto rėmuose.

Paroc pasyvus namas koncepcija iš esmės paremta efektyvesniu pastato atitvarų izoliavimu ir sandariu išoriniu pastato kiautu. Šioje koncepcijoje siūloma atsisakyti tradicinių pastato šildymo būdų, o vietoj jų rekomenduojama montuoti efektyvią rekuperacinę-vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų tinkamą patalpų šildymą bei tolygų šilumos paskirstymą pastato viduje. Taigi, efektyvi išorės atitvarų šilumos izoliacija, pastato konstrukcijų sandarumas ir tinkamai parinkta vėdinimo sistema ir yra trys pagrindinai elementai, kurie leidžia pasiekti pasyvaus namo apibrėžime numatytus energinio efektyvumo parametrus. Čia taip pat labai svarbu atsižvelgti į pastato išorinių atitvarų plotą, konfigūraciją, viso statinio formą bei jo orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu.

Pasyvaus namo technologiniai sprendimai nesiejami su saulės, vėjo ar geoterminės energijos panaudojimu. Patikima ir efektyvi šilumos izoliacija, pastato sandarumas, tinkamai šilumą sulaikantys langai ir durys bei antrinis šiluminės energijos panaudojimas iš išeinančio oro srauto leidžia pasiekti pasyvaus namo parametrus. Tokiu būdu galima lanksčiau išnaudoti ir landšafto ypatumus, sklypo charakteristikas realizuojant užsakovo ir architekto sumanymus.

Pasyvaus namo energijos sąnaudos lyginant su tradiciniu būstu yra išties įspūdingai mažos. Jos, be abejo, skiriasi atskirose klimato zonose. Šiltesniuose kraštuose yra mažiau šildymo sąnaudų, o šaltesniuose – mažiau vėsinimo sąnaudų. Tokie parametrai skirtingoms klimato juostoms buvo numatyti Sumanios Europos Energijos- SEE tyrimų programos metu atliktoje Passive-on studijoje:

Šilto klimato šalyse Pietų Europoje

Šildymui reikalingas energijos kiekis: 15 kWh/m²
Vėsinimui reikalingas energijos kiekis: 15 kWh/m²
Pirminės energijos kiekis: 120 kWh/m²

Centrinė, Rytų ir Vakarų Europa

Šildymui ir vėsinimui reikalingas energijos kiekis: 15 kWh/m²
Pirminės energijos kiekis: 120 kWh/m²

Šiaurės šalys

Šildymui ir vėsinimui reikalingas energijos kiekis svyruoja tarp 20-30 kWh/m²priklausomai nuo vietovės
Pirminės energijos kiekis: 130-140 kWh/m²
Pastato oro sandarumo koeficientas n50 < 0.6 1/h taikomas visoms klimatinėms zonoms

Taigi pasyviu vieną ar kitą pastatą galime vadinti tik įvertinę jo pirminės energijos sąnaudas. Tiesa, kol kas nėra vieningos nuomonės, kaip turėtų būti apskaičiuojamas pastato pirminės energijos kiekis. Pavyzdžiui, Vokietijos PassivHaus institutas pateikia pirminės energijos konversijos (daliklio) koeficientą 2,7 visam elektros energijos kiekiui, nupirktam iš skirstomųjų elektros tinklų. Tačiau toks būdas turi ir savo trūkumų. Pavyzdžiui, jis neskatina vartoti brangesnės, iš atsinaujinančių energinių šaltinių pagamintos elektros energijos.

Skaičiuojant ekonominę projekto pasyvus namas dalį, reikia pripažinti, kad pirminės investicijos statant tokį būstą gali būti kiek didesnės už tradicinio, tipinio namo statybą, tačiau investicijos su laiku atsiperka, mat pasyvaus namo išlaikymas ir eksploatacinės sąnaudos yra žymiai mažesnės už įprasto namo išlaikymą.