Visi juos turime namuose. Renkamės labai atsakingai ir kruopščiai. Šie daiktai saugo gražiausius dailės kūrinius ir brangiausius mūsų prisiminimus. Taip, tai rėmeliai. Iš pirmo žvilgsnio jie turi tik vieną funkciją, tačiau pažiūrėjus atidžiau, jie kartais net patys yra meno kūriniai. Taigi šiame straipsnyje bus aiškinamasi, kada ir iš kur atsirado rėmai ir rėmeliai bei kokia jų ne visuomet matoma vertė.
Bėgant šimtmečiams keitėsi ne tik architektūrinės formos, drabužių mados ar tradicijos. Keičiantis laikmečiui kito ir paveikslų tapymo manieros, stilistika. Keitėsi ir paveikslo rėmeliai, kuriuos galima suskirstyti tokiais pačiais laikotarpiais kaip ir architektūrą.
Taigi, rėmai saugo gražiausius meno kūrinius, kuriuose savo pėdsakus paliko garsiausi pasaulio dailininkai ir net skulptoriai. Seniau rėmeliai dažniausiai buvo skirti tik paveikslų nenudažytiems plotams padailinti, o šiuo metu jie dažniau tarnauja kaip šeimyninių ir brangių širdžiai nuotraukų saugotojai. Rėmeliai šiais laikais tebenaudojami tiek fotografų nuotraukoms, tiek dailininkų paveikslams. Visa tai puošia mūsų ne visuomet žaismingas namų sienas, puikuojasi tapybos parodų salėse ir meno galerijose bei renginiuose. Tačiau visi pastebi tik įrėmintas nuotraukas ar paveikslus, o patys rėmai kartais tarsi išnyksta. Vis dėlto, būtų įdomu išsiaiškinti, kokia yra rėmelio kilmės istorija?
Nors tiksli paveikslų rėmų kilmė nėra žinoma, tačiau pirmieji pavyzdžiai buvo net Senovės Egipte. Archeologinių kasinėjimų metu buvo atrasta kapavietė, kuri datuojama 2-uoju mūsų eros amžiumi. Šios kapavietės viduje buvo rasta mumija su portretu mediniu rėmu. Šis portretas tikriausiai buvo tapytas dar esant gyvam jo užsakytojui, o jam mirus buvo tiesiog palaidotas kartu.
Senovėje, Graikijos ir Egipto menininkai naudojo rėmus sienų pertvaroms ir scenų papuošimams, net keramikos darbams. Tačiau pirmieji raižyti mediniai rėmai paveikslams Europoje pasirodė tik XII – XIII amžiuje. Šie rėmai buvo nedideli ir gaminami iš vieno medienos gabalo, todėl kainavo didelius pinigus. Netrukus rėmai buvo pradėti gaminti iš medinių juostelių ir tai pasirodė labai ekonomiškas ir efektyvus metodas.
Gotikinių rėmų pirmtakais buvo altoriaus plokštės ir tik vėliau rėmai tapo atskira paveikslo dalimi, o ne prijungti kaip skydelis. Dažniausiai skirti bažnytinei dailei įrėminti rėmeliai buvo labai prabangūs. Renesanso amžius įnešė naujovių ir šioje srityje. XIV – XV amžius buvo nešiojamų ir net judančių rėmų laikmetis. Tai buvo laikotarpis kuomet ne tik bažnyčia, bet ir turtingi didikai protegavo meną. Alegoriniai ir religiniai paveikslai, šventųjų ir didikų portretai ir kito žanro paveikslai puošė tuomečius dvarus, rūmus ir bažnyčias. Užsakovais buvo tik labai pasiturintys žmonės. Taigi, menas kartu su paveikslų rėmais suklestėjo Prancūzijoje, renesanso monarcho – Francis I laikotarpiu. Tuo metu net Leonardas da Vinci persikėlė į Prancūziją, tačiau rėmai jau buvo gaminami ne menininkų ar skulptorių, o baldų gamintojų ar net statybininkų.
Nuo 1610 iki 1643, rėmo profiliai tapo lieknesni nei Italijoje gamintų pirmtakų. Pasirodė neįprastų formų rėmų, kurie atvaizdavo lapo formas ar priminė kiaušinį. Visi šie įvykiai vedė prie baroko stiliaus subtilybių. Šiuo laikotarpiu paveikslų rėmai buvo labai įmantriai puošiami ir dekoruojami. Dar vieną paskirtį rėmeliai įgavo tuomet, kai pasaulį pamatė fotografo akis. Šiuo metu tai ir vestuvių atributika, ir puiki dovana bet kokia proga.
Nors tradiciniai rėmai pagaminti iš medienos, kuri vis dar labiausiai paplitusi medžiaga, tačiau naudojamos ir kitos medžiagos, pavyzdžiui, aliuminio, plastiko ar polistirolo. Dabartiniai rėmeliai gaminami net iš kriauklių. Tad, rėmeliai gali būti puiki dovana. Daugiau naudingų straipsnių rasite Dekodovanos.lt dovanų idėjų puslapyje – „Vestuvių idėjos“
