Šis straipsnis yra skirtas gerai žinomai bankininkų šeimai Rotchild. Skaitydami sužinosite apie bankinės sistemos atsiradimo pradžią ir priežastis. Taip pat papasakosiu kaip viduramžiais buvo teikiamas kreditas ir vykdavo skolinimo operacijos.
Viskas prasidėjo viduramžiais. Krikščionių bažnyčiai savaip interpretavus Biblinius tekstus, buvo uždraustas kreditas už kurį yra imamos palūkanos. Tuo tarpu Talmudas, judėjų šventoji knyga, kaip tik skatino pinigų skolinimo verslą, to pasekoje, šioje kultūroje buvo išvystyta ekonominė sistema, kurios dėka pinigų skolinimas tapo investavimu. Susipynus šioms dviems tiesoms, vietoje pinigų skolintojų atsirado bankai ir bankininkai.
Grafai ar kiti „mėlyno kraujo“ savininkai, negalėjo skolinti pinigų dėl bažnyčios draudimo. Šio dėka atsivėrė plačios galimybės judėjams. Didikai jiems paskolindavo pinigus, o šie perskolindavo juos valstiečiams. Žydai tapo viduriniąją grandimi skolinimo procese, tarp kitko, tai buvo labai pavojinga pozicija. To meto kreditai turėjo dideles palūkanų normas nuo 20 iki 40 procentų, to meto valstiečiams tekdavo daug ir sunkiai dirbti norint grąžinti pasiskolintą sumą, o skolintojui nesurinkusiam reikiamos sumos, kurią turėtų grąžinti didikui kildavo grėsmė atsisveikinti su gyvybe. Be to, bankininkams norint ir patiems užsidirbti bei padengti patirtus nuostolius dėl negrąžintų paskolų, tekdavo surasti kuo daugiau žmonių, kuriems būtų reikalingas kreditas.
18 amžiuje Frankfurte gyveno dabar jau gerai žinomas Rotchild šeimos atstovas Mayer Amshel Rothschild. Kaip ir daugelis to meto judėjų jis buvo pinigų skolintojas. Bėgant metams jam kilo geniali mintis išplėsti savo verslą. Mayer Amshel turėjo penkis sūnus, 4 iš jų nusprendė išsiųsti į didžiausius to meto Europos miestus: Londoną, Paryžių, Vieną, Neapolį. Taip buvo sukurta globali bankinė sistema. Didikas Vokietijoje ramiai galėjo skolinti pinigus kitam, gyvenančiam Anglijoje. Taip pirmą kartą kreditai pradėjo keliauti po Europą.
Dėl buvusio pasitikėjimo tarp brolių, Rotchild šeimai pavyko sukurti pirmąją tarptautinę bankinę sistemą, kurios dėka per amžių ši šeima tapo viena turtingiausių pasaulyje. Tokia ji išliko iki nacistinės Vokietijos laikotarpio, kada jų turtas buvo konfiskuotas. Po antrojo pasaulinio karo Rotchild atgavo dalį savo turto ir atgaivino savo veiklą, visgi jie nepasiekė tokių aukštumą, kuriose buvo prie karą. Kaip bebūtų Mayer Amshel Rothschild vizija tapo šiuolaikinių bankų koncepcija.
Baigiant istoriją apie Rotchild šeimą galima pridurti vieną legendą susijusią su Natan Mayer Rothschild ir Vaterlo mūšiu. Yra pasakojama, kad Natan Mayer tik po mūšio baigties, kai dar niekas nežinojo nugalėtojo atvyko į Londono vertybinių popierių biržą ir pradėjo pardavinėti turimas šios šalies įmonių akcijas. Dauguma kitų verslininkų pasekė jo pavyzdžiu, nes buvo žinoma, kad šis bankininkas turi labai platų informacijos šaltinių tinklą, taigi visi pamanė, kad Anglija pralaimėjo.
Sukilusi panika rinkoje, per tris valandas akcijų vertę numušė apie 20 procentų. Šioms stipriai nukritus Rothschild staiga pradėjo viską supirkinėti. Sakoma, kad jis žinojo apie mūšio baigtį. Ir grafo Wellington pergalę prieš Napoleoną. Į Londoną atkeliavus oficialioms žinioms, akcijų vertė pakilo 1000 kartų, taip praturtinant garsųjį bankininką. Yra sakoma, kad ši spekuliacija įvykis buvo viena pelningiausių Rotchild šeimai.
Ši legenda nacistinės Vokietijos laikais buvo naudojama prieš žydų tautą, žmonėms tai atrodė nesąžininga. Visgi tokios spekuliacijos vyksta ir dabar, tai yra kapitalizmo padarinys ir kaltinti dėl to judėjus yra gana neteisinga. Taip pat reikėtų paminėti, kad Rotchild šeima ne tik mokėjo uždirbti pinigus, tačiau ir visais laikais buvo neatsiejami labdaringų organizacijų globėjai.
