Žyma: apskaita

Teisingas įmonės juridinio statuso pasirinkimas

Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.

Finansinė ir menedžmento apskaita

Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Jos netgi nepriskyriame buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.

Vi­są įmo­nė­se vedamą buhalterinę ap­skai­tą ga­li­ma su­skirs­ty­ti į dvi svar­biau­sias ap­skai­tos rū­šis – fi­nan­si­nę ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tą. Šios dvi apskaitos rūšys ski­ria­si dau­ge­liu as­pek­tų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiek­vie­na jų tu­ri tam tik­rų pranašumų ir trū­ku­mų. To­dėl tiks­lin­ga api­ben­drin­ti esminius skir­tu­mus tarp fi­nan­si­nės ir me­nedž­men­to (va­dy­bos ir kaštų) ap­skai­tos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.

Buhalterinės paslaugos

Bendros kūrybinės apskaitos taikymo taisyklės

Kūrybinė finansinė apskaita – itin sudėtingas reiškinys, be to, tai palyginti nauja ir toli gražu nevienareikšmiškai vertinama buhalterių veiklos sritis. Čia moralė paprasta: negalima pažeidinėti visuotinai nusistovėjusių normų, bet rinkos (taigi konkurencijos) sąlygomis negalima skelbti savo įmonės ataskaitų atsainiai, nesistengiant, kad jos darytų teigiamą poveikį tų ataskaitų vartotojams.

Taikant kūrybinės finansinės apskaitos metodus, visuomet būtina atsižvelgti į tokias svarbiausias aplinkybes:

Šios apskaitos metodikos tikslas – sąmoningai parodyti įmonių veiklos rezultatus kaip galima palankiau. Tai reiškia, kad bet kuriuo atveju šie rezultatai bus paryškinti, todėl būtina neperžengti ribos tarp „kaip galima geresnio” ir klaidinančio, t. y. apgaulingo, finansinių ataskaitų vaizdo.

Kūrybinės apskaitos elementų taikymas – galinga finansinių ataskaitų poveikio priemonė, todėl, kaip ir kiekvienas kitas stiprus vaistas, ji gali virsti savo priešybe, jeigu jos būdai taikomi nepagrįstai ar neapdairiai.

Kūrybinės apskaitos metodus apdairiai taikyti reikia ne tik astronominiu (laiko), bet ir turto naudojimo bei jo apskaitos etapų aspektu. Įvairius finansinės apskaitos būdus galima taikyti ne kurioje nors vienoje, bet visose turto ir įsipareigojimų stadijose. Skirtingi metodai gali būti taikomi tiek turto pirminio pripažinimo, tiek jo eksploatavimo, tiek ir atspindėjimo finansinėse ataskaitose stadijose.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir kūrybinės apskaitos elementų taikymo įtaką mokesčiams, pirmiausia – pelno mokesčiui. Suprantama, paties pelno mokesčio sumai ir jo sąnaudoms šių metodų taikymas nedarys jokios įtakos, bet reikėtų įvertinti tą aplinkybę, kad palankių apskaitos būdų taikymas rengiant finansines ataskaitas dažniausiai sąlygoja laiko ribotų neatitikimų tarp finansinės apskaitos ir mokesčių apskaičiavimo atsiradimą.