Lietuvos piliečių skola ne kredito įstaigose perkopė daugiau nei 1 milijardą litų!

Remiantis Lietuvos banko pateikta ataskaita, per praėjusius metus greitųjų kreditų ir lizingo bendroviųVartojimo kreditai išskolinta suma padidėjo daugiau nei 16 proc., nepaisant Lietuvos banko parengtų ir patvirtintų vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų. 2013 pabaigoje greitųjų kreditų ir lizingo bendrovių išskolinta suma perkopė daugiau nei 1 milijardą litų! Tai yra statiškai kiekvienas Lietuvos gyventojas (įskaitant kūdikius ir senolius) yra skolingas po 345,64 Lt.

Per 2013 m. suteikta 11 % daugiau vartojimo kreditų nei 2012 m., o suma išaugo 14 %. Šį augimą labiausiai lėmė didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai – jų 2013 m. išduota net 3,5 karto daugiau nei 2012 m., o paskolinta suma padidėjo 28 %. Vartojimo kreditaiGyventojų įsipareigojimai vartojimo kredito davėjams pagal visas vartojimo kredito rūšis 2013 m. paskutinį ketvirtį perkopė 1 mlrd. Lt. Beveik pusę šios sumos (450 mln. Lt) sudarė susietojo vartojimo (lizingo) kreditai, dar 430 mln. Lt – didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai.

Vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 47 % ir metų pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo daugiau nei 40 % ir sudarė 279 mln. Lt.

Anot Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktoriaus V. Šapokos, šiuo metu didžiausią nerimą kelia didesni nei 1 000 Lt vartojimo kreditai. 2013 m., palyginti su 2012 m., ilgiau nei 90 dienų pradelstų tokių kreditų skaičius padvigubėjo (ketvirtąjį ketvirtį padidėjo 9 %), o suma išaugo 58 % – iki 168 mln. Lt. Panašiu tempu (57 %) didėjo šių kreditų, kai gražinimo terminas buvo pratęstas, suma: metų pabaigoje ji siekė 72 mln. Lt. Pradelsti ir pratęsti kreditai kartu sudaro daugiau nei pusę bendro šios rūšies kreditų likučio. Jis gruodžio 31 d. sudarė 430 mln. Lt.

Papuolusiems į greitųjų kreditų sūkurį  ir norintiems refinansuoti turimas greitųjų kreditų paskolas, siūloma pasinaudoti projekto „Atsisakyk greituko“ teikiama pagalba. Nuo pat įsikūrimo pradžios projekto partneriai teikia refinansavimo paslaugą palankesnėmis sąlygomis (mažesnės palūkanos, palankesnis terminas).

Daugiau informacijos www.atsisakykgreituko.lt  ir pagalba@atsisakykgreituko.lt bei  tel. 85 215 73 51

„Atsisakyk greituko“ – reali pagalba norintiems nusikratyti skolų naštos

Atsisakyk greitukoPernai pavasarį startavęs projektas „Atsisakyk greituko“ šiandien jau skaičiuoja savo pirmųjų metų veiklos rezultatus. Per praėjusį  laikotarpį projektas tapo ne tik ryškia socialine iniciatyva, bet ir konkrečia pagalba norintiems atsisakyti greitųjų kreditų. Su projekto partneriais buvo refinansuota daugiau nei  200 greituosiuose kredituose turėtų paskolų už beveik 1,5 mln. Litų.

„Pagrindinis mūsų, kaip akcijos partnerių, tikslas – padėti žmonėms, „užsisukusiems“ greitųjų kreditų paskolose. Manau, kad šiandien galime pasidžiaugti rezultatais, tai realaus mūsų darbo įvertinimas“ , – sako vienas iš akcijos partnerių Vytautas Bakas, „Pareigūnų kredito unijos“ administracijos vadovas.

Vidutinis „Atsisakyk greituko“ projekto kliento amžius – 30 metų (vyriausiam „greitukų“ mėgėjui    65-eri, o jauniausiajam  18 metų). Dažniausiai refinansuojama suma yra 5.000 – 7.000 litų. Didžiausia refinansuota paskola  – beveik 90.000 tūkst. Litų.  Dagiausiai klientų 2013-aisiais refinansavo „SMSCredit“  ir „VIVUS“  bendrovėse išduotas paskolas.

Projekto partnerės, Kauno kredito unijos vadovės Ernestos Ramaškaitės teigimu, labai svarbu yra plėtoti finansinio šveitimo bei socialinės atsakomybės kryptis.

„Mūsų tikslas yra sąmoninga ir atsakinga visuomenė, galinti priimti atsakingus finansinius sprendimus. Siekdami šio tikslo kartu su kitais projekto „Atsisakyk greituko“ partneriais numatome rengti seminarus, informacines popietes visuose Lietuvos regionuose, kurių metu kalbėsime apie atsakingą piniginių išteklių naudojimą, išlaidų ir pajamų planavimą“, – teigia vadovė.

Remiantis besikreipusiųjų teiktais prašymais bei papasakotomis patirtimis peršasi išvada, kad dauguma klientų susigundė greitosiomis paskolomis dėl išplėtoto reklamos tinklo, taip pat greitos ir lengvos pinigų išdavimo procedūros (nereikėdavo pateikti jokių pajamas garantuojančių dokumentų, nebuvo tikrinama kredito istorija ir pan.). Ne vienas teigė, kad imdamas greituosius kreditus nebuvo įspėtas apie paskolų įmokas, nesuvokė, kad įmokos sudarys didesniąją dalį gaunamų pajamų.

Projektą  „Atsisakyk greituko“ remia visuomeninės organizacijos „Už sąžiningą bankininkystę“, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, Lietuvos nacionalinio verslo konfederacija.