biuro kėdės – Direktorija NoBaD

Ergonomiškos biuro kėdės geram darbui

Siekiant, kad verslas būtų pelningas, reikia ne tik mokėti parduoti savo produktą ar paslaugą, bet ir užtikrinti, kad Jums dirbtų patyrę savo srities žinovai, lojalūs darbuotojai. Vienas iš būdų skatinti lojalumą – konkurencingas atlyginimas, tačiau tai toli gražu ne vienintelė priemonė. Taip pat vertėtų pasirūpinti ir darbuotojo aplinka, patogumu jam, įskaitant tiek komfortišką darbo vietą, tiek ir modernius darbo įrankius.

Darbo kėdės – vienas iš dalykų, kuris yra labai svarbus. Nepatogi darbo kėdė ima erzinta, norisi nuo jos dažniau pakilti, todėl nukenčia produktyvumas, dažniau daromos kavos pertraukėlės, keičiama sėdėjimo padėtis. Taigi, darbdavys turėtų investuoti į kokybiškos, patogios darbo kėdės savo darbuotojui nupirkimą. Žinoma, tai aktualiausia tuomet, kai kalbama apie sėdimą darbą.

Jei darbo kėdės geros, stalai patogūs, o kompiuteriai pakankamai galingi ir nauji – reikia susimąstyti ir apie darbo našumą bei patogumą didinančias vidines verslo sistemas. Verslo valdymo sistemos padeda optimizuoti darbą, netgi gali padėti sumažinti pagalbinio personalo ar perkamų išorinių paslaugų kiekį, tad ir kitiems darbuotojams supaprastėja komunikavimas tarpusavyje, tenka mažesnė administracinė našta, galima lengviau koncentruotis į pagrindines veiklas.

Verslo valdymo sistemos labai praverčia jei savo darbuotojams leidžiate dirbti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, iš namų, ar Jūsų įmonėje yra keli filialai, prekybos vietos, nes taip supaprastėja likučių sužiūrėjimas, matomas produktyvumas skirtingose vietose, vyraujančios problemos ir kitos detalės, kurias reikia spręsti kaip įmanoma greičiau.

Tiek darbo kėdės ar kiti baldai, tiek kompiuterinės sistemos verslo valdymui ir kontrolei turi būti parinktos taip, kad atitiktų Jūsų įmonės ir jos darbuotojų poreikius bei teiktų realią naudą. Pamatuoti tą naudą nėra labai lengva, ypač jei ji išaiškėja po ilgo laiko, tačiau jei matote bent kokį teigiamą pakitimą, kad ir koks smulkus jis būtų, eikite ta kryptimi toliau, tobulėkite, būkite moderni, savo darbuotojus gerbianti įmonė, kuri ne tik siektų pelnų, bet ir užtikrintų geras darbo sąlygas, o tai kartu gali kilstelėti ir Jūsų pelną – du zuikiai vienu šūviu.

www.litaugus.lt

Pramonės revoliucija Amerikoje

Amerikos dizainą visų pirmiausia lėmė aktyvūs visuomeniniai, socialiniai procesai, vykę XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Europoje prasidėjusi revoliucijų banga pasiekė ir Ameriką. Pasibaigus nepriklausomybės karams, Amerikos kolonijos paskelbė nepriklausomybę ir tapo Jungtinėmis Šiaurės Amerikos Valstijomis. Prasidėjo masinis emigrantų antplūdis. XIX amžiaus viduryje, kai Didžiojoje Britanijoje dar tik kalbama apie dizaino pertvarkymą naujais pagrindais, Amerikoje sparčiai pertvarkoma masinė gamyba. Amžiaus pabaigoje sukuriama moksliškai pagrįsta gamybos sistema, padėti funkcionalizmo pagrindai architektūroje, kurie ateityje tapo reikšmingi Europos pramoninio dizaino ir architektūros raidai. Industrinės revoliucijos procesai Amerikos kontinente prasidėjo kiek vėliau negu Didžiojoje Britanijoje, tačiau vystėsi gerokai sparčiau. Pramonėje plačiai diegiama mechanizacija, standartizacija, naujos gamybos technologijos, rinką stengiamasi pripildyti masinės gamybos produkcijos.

Baldų gamintojai, dažniausiai imigrantai, į Ameriką perkėlė amžiaus viduryje prasidėjusį grįžimą į baroko, rokoko laikus. Daugiausia baldai gaminti Čikagoje, Niujorke. Vienas iškiliausių Amerikos baldų gamintojų dizaineris Gustavas Stickley išplėtojo baldų gamybą ir prekybą ir sukūrė savitą baldų stilių, kuris turėjo įtakos ir kitiems projektuotojams. Kūrėjo projektuotos biuro kėdės ir kiti baldai dvelkia išskirtine dvasia. G. Stickley baldų detalės buvo pinamos net iš nendrių.

Urbanizacija, intensyvi pramonės raida, gyventojų aktyvumas, natūraliai lėmė buitinės paskirties gaminių vartojimo poreikį, taip pat ir jų gamybą. Amerika buvo pirmoji šalis, kuri pradėjo gaminti ir vartoti dulkių siurblius, siuvamąsias, skalbimo mašinas, rašomąsias mašinėles. Didėjant buityje vartojamų prekių poreikiui, plečiantis jų gamybai, svarbi tampa informacija, reklama.

1929 metais per Ameriką nuvilnijo didžioji depresija, pirmiausia palietusi Niujorko rinką, kitus stambius pramonės centrus. Trečiojo dešimtmečio pabaigoje Amerika išgyveno ekonominę krizę – didžiąją depresiją: bankrutavo gamyklos, bankai. Sudėtingais ekonominės krizės metais pramonė nebegalėjo didinti gamybos tempų, rinka buvo perpildyta masinės produkcijos gaminių, gyventojų perkamoji galia sumažėjo. Įdiegus naujas technologijas sumažėjo darbo jėgos poreikis, iš gamyklų buvo atleidžiami darbininkai. Prasidėjo bedarbystė. Šiuo sudėtingu kraštui laikotarpiu pramonininkai ieškojo būdų išsilaikyti krizės sąlygomis, sukurti patrauklesnį gaminį, privilioti pirkėją. Pramonės įmonės ieškojo reklamos, parduotuvių, scenos apipavidalintojų dailininkų, kurie padėtų sukurti naują produkto įvaizdį. Tokiomis sąlygomis XX amžiaus antrajame dešimtmetyje formavosi pirmoji dizainerių karta, vadinamieji dizaineriai konsultantai. Pirmoji Amerikos dizainerių karta įprasmino komercinio pramoninio dizaino idėją, suformavo demokratišką – populiarų XX amžiaus pramonės masinės produkcijos stilių, vartotojiškos visuomenės estetinį skonį.

Amerikos pramoninio dizaino pradininkų gretose dirbo baldų ir interjero projektuotojas Donaldas Deskey. Po 1925 metų Pasaulinės dekoratyvinio meno parodos Paryžiuje ėmėsi baldų, interjero įrangos projektavimo. Jis buvo vienas iš dizainerių konsultantų, savo karjerą pradėjęs reklamos srityje Čikagoje kaip grafikas dizaineris. specializavosi apšvietimo, baldų projektavimo srityje. Sėkmę dizaineriui atnešė suprojektuoti baldai Johno D. Rockefellerio apartamentams Manhetene, baldai ir apipavidalinti Radio City Music Hall interjerai Niujorke. Deskey eksperimentavo su netradicinėmis medžiagomis – kamščiu, linoleumu, bakelitu ir aliuminiu, sukūrė specialią laminuoto paviršiaus technologiją. Penktajame dešimtmetyje dizaineris perėjo prie reklaminės grafikos, projektavo pakuotes firmai Procter and Gamble. Jo sukurti baldai, interjerai ketvirtajame dešimtmetyje tapo art deco stiliaus simboliu Amerikoje, o reklama, masinės gamybos prekių pakuotės yra ryškiausi dizaino pavyzdžiai.

autentiškas krėslas

Dizaineriai 20 amžiuje

XIX amžiaus pabaigoje plati, spalvinga kūrybinių idėjų, stilių panorama, svarbūs mokslo, technikos išradimai tapo pamatu moderniųjų XX amžiaus krypčių plėtotei. Modernizmo kryptys, susiformavusios amžiaus pradžioje, neužleido pozicijų iki pat XX amžiaus vidurio. Jau estetinio sąjūdžio, secesijos laikotarpiu išugdyta menininko individualybė tampa esminiu dalyku formuojantis moderniojo meno kryptims. Kūrėjai nesureikšmina išskirtinių įsipareigojimų socialiniams visuomenės sluoksniams, jų socialinių problemų sprendimui, kurias ypač akcentavo XIX amžiaus viduryje meno ir amatų atgimimo atstovai. Dėmesys sukoncentruojamas tik ties kūrybos profesinėmis problemomis, arba priešingai, peržvelgiamos visų amžių kultūros jas savaip interpretuojant. Kūrybos objektu tampa net paprastos biuro kėdės.

Secesija, griežtai stojusi prieš akademizmą, stilių ir formų eklektiką, įtvirtinusi menų sintezės idėjas, tęsusi estetines nuostatas, netapo tvirtu ir tiesioginiu tarpininku tarp praėjusio ir naujojo technikos amžiaus. Tačiau šis gana trumpas secesijos laikotarpis pirmasis įžengė į XX amžių, davė impulsą daugeliui naujojo amžiaus meno krypčių, o svarbiausia, padėjo išsilaisvinti kūrėjui iš griežtų akademinių kūrybos kanonų. Šio laikotarpio meninių raiškos formų įvairovė jau pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje sudarė prielaidas atsirasti abstrakcionizmui, kubizmui, ekspresionizmui, vėliau – siurrealizmui su secesijos metafiziniais vaizdiniais. Visa tai atspindi net tuo laikotarpiu kurti virtuvės baldai.

Pati meno kryptis, kaip įvairiapusė ir netgi prieštaringa, įkvėpė menininkus individualiai kūrybai, ištobulino linijos, dėmės vaidmenį grafikoje, sugrąžino knygos meno vertybes, įprasmino plakato meną. Šis spalvingas pereinamasis laikotarpis, nors ir davęs impulsą ne vienai naujojo amžiaus meno krypčiai, neužėmė avangardinių ateities pozicijų. Secesijos laikotarpiu nebuvo pasiremta visais naujausiais mokslo, technikos laimėjimais, tik nedaugelis dailininkų užmezgė ryšius su pramonine gamyba, kiti pasidavė simbolizmo, romantizmo nuotaikoms. Menininkai, kurie amžiaus pradžioje savo žvilgsnį nukreipė į naujų išradimų, elektros energijos, industrijos teikiamas galimybes, tapo pirmaisiais dizaineriais, radikaliai pakeitusiais socialinę aplinką ir kūrybai atvėrę naujas erdves.

Secesijos laikotarpiu perimtos kai kurios technikos naujovės, metalinės konstrukcijos, naujos funkcinės paskirties statiniai: prabangūs prekybos centrai, visuomeniniai pastatai, salonai-parduotuvės, parodų paviljonai. Metalinės konstrukcijos buvo svarbus dekoratyvinis interjero akcentas. Šiais laikais esame įpratę metalines konstrukcijas namų interjere sieti tik su laiptų turėklais ar židinio grotelėmis. Aptariamuoju laikotarpiu metalinių konstrukcijų panaudojimas iš ties pasiekė nematytas aukštumas.

Secesija daug prisidėjo prie darnaus interjero sukūrimo bei ornamento pritaikymo plokštumoje. Šio laikotarpio interjerai, virtuvės baldai, apyvokos daiktai savo puošybiškumu daug kur prasilenkė su funkcijos logika. Tačiau, antra vertus, leido kitaip pažvelgti į daiktiškąją aplinką, interjerą formuojančius meno kūrinius, ištrynė ribas tarp vadinamojo aukštojo ir taikomojo dekoratyvinio meno. Pereinamuoju laikotarpiu sustiprėjo dėmesys interjerų įrangai, dekoratyvinei dailei, buitinės paskirties daiktams, baldų dizainui. Pasikeitė požiūris į amatus, meno svarbą, jo vietą visuomenėje, atgimė kalvystės, stiklo, keramikos, vitražo, mozaikos menas. Dauguma dailininkų pradėję nuo tapybos studijų, palengva perėjo prie dekoratyvinių, apyvokos daiktų, net prie architektūros objektų projektavimo. Pirmieji amžiaus pradžios dizaineriai buvo tapytojai ir tai jiems nesutrukdė tapti mašinos amžiais, šiuolaikinio dizaino pradininkais.

Krėslas

Iš dizaino istorijos

Pasaulio dizaino raidos istorija neatsiejama nuo daugelio kūrybingų ir išdidžių asmenybių. Vienas tokių buvo Josefas Hofmanas. Ši pavardė neatsiejama nuo Moravijos, nes būtent ten gimė ir kūrė garsusis dizaineris. Architektūros mokslus pradėjo Brno aukštesniojoje amatų mokykloje, vėliau mokėsi Vienos dailės akademijoje pas O. Wagnerį. Prieraišumo gimtosios Brtnice tautodailei, amatams Hofmanas neužmiršo ir jaunystės patirtį pritaikė organizuodamas Vienos dirbtuvių veiklą. Neišsenkamos energijos ir sumanymų kupinas jis buvo vienas aktyviausių dirbtuvių projektuotojų, kūręs architektūros objektus bei interjerų įrangą. Šio dizainerio kuriami namų ir šiems laikams būdingi biuro baldai, indai, metalo dirbiniai bei papuošalai iki šiol gaminami ir bene aukso raidėmis įrašyti dizaino vadovėliuose.

Dizaineris J. Hofmanas atsisakė secesijos pamėgtų banguotų linijų, jas pakeitė tiesiomis, griežtomis stačiakampėmis formomis, kurias atspindėjo ne tik jo kuriama architektūra, namų ar biuro baldai, bet ir dekoratyviniai dirbiniai. Hofmanas nevengė ir barokinių ornamento motyvų, kuriuos stilizavęs panaudodavo stiklo, metalo indams, juvelyriniams dirbiniams. Hofmano išradingai sukonstruotas transformuojamas krėslas – Sėdėjimo mašina, galintis keisti atramos kampą, to meto aplinkoje buvo novatoriškas dizainerio sprendimas.

Hofmano pastatai – Purkersdorfo sanatorija (1904- 1906) netoli Vienos, Stockleto rūmai Briuselyje (1905-1911), legendiniu tapęs kabaretas Šikšnosparnis (1907) Vienoje, atskleidė neeilinį kūrėjo talentą. Įgyvendinant projektus Hofmanui talkino Vienos dirbtuvių dailininkai, tarp jų ir garsusis Klimtas, Stockleto rūmų valgomajame sukūręs frizą. Sutelktomis visų kūrėjų ir gamintojų pastangomis kompleksiškai įrengtais interjerais, dekoratyviniais dizaino objektais Hofmanas realizavo menų sintezę, apibūdinamą kaip bendrą meno kūrinį. Interjere, balduose dominavo kvadrato formų dekoro elementai. Kombinuodamas juodos ir baltos spalvos kvadratą ar trikampį, Hofmanas sukūrė savitą stilių, kurį perėmė Vienos dirbtuvės. Iš dvimatės plokštumos kvadratas transformavosi į kubą, ženklinusį architektūrą, kur visa tai atsirado interjero įrangoje ir net balduose. Stockleto rūmų architektūroje akcentuojamos aiškios lakoniškos formos, iškilę stačiakampiai bokšteliai užbaigiami žalvarinėmis figūromis, pabrėžė išskirtinę tiesialinijinę Vienos mokyklos stilistiką, persmelkusią Vienos amatus, dizainą, architektūrą.

Jau paminėtas Vienos Secesiono lyderis Gustavas Klimtas kūrė atspindėdamas žmogaus kaip asmenybės dvasinį ir fizinį konfliktą, pasitelkdamas antikos ar Bizantijos ikonografiją bei meno raiškos priemones. Jo pasaulėjauta paveikė dailininkų E. Shielle’s, O. Kokoschkos kūrybą, kurių dramatiškas, nervingas linijas ateityje perėmė ekspresionizmo atstovai. Klimto sukurti sienų pano, mozaika turėjo įtakos Austrijos ir kitų Europos šalių dekoratyviniam menui.

J. Hofmano sukurti dizaino kūriniai ir šiandien stebina daugelį dabartinių kūrėjų. Su visai kitokia menine išraiška nei tvyrojusi tuo metu atr deco stilistika, jis tarsi peržengė laiko vartus. Net šiuolaikinės biuro kėdės pavydėtų tokio solidumo ir įžvalgos, kuriuos atspindėjo Hofmano sukurti baldai. Be abejo kalbama apie vieną žymiausių dizainerio kūrinių – Kubus fotelį. Šiai idėjai jau daugiau kaip šimtas metų! Nepamiršti ir dizainerio kurti indai bei kiti kūriniai, kuriuos iki šiol gamina viena garsiausių pasaulyje Alessi firma.

Vienos dirbtuvės, pradėjusios nuo bendro dailininkų ir amatininkų darbo XX amžiaus pradžioje, vėliau ėmė kurti pavyzdžius stiklo, keramikos fabrikams, padėjo pamatus pramoninei meninei dizaino krypčiai. Svarbų vaidmenį, formuojantis šiuolaikinio dizaino estetikai, požiūriui į dizainą, suvaidino J. Hofmano kūryba, vertintina kaip reikšmingas pamatas dizaineriui – kūrėjui, gebančiam realizuoti menų sintezę. Vienos dirbtuvėse kuriami darbai, Hofmano, Moserio ir kitų kūryba paženklino art deco stilių. Į novatoriškus Vienos dizainerių darbus XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje atkreipė dėmesį ir postmodernizmas.

Pirmoji pasaulinė pramonės gaminių paroda Londone

XIX amžiaus industrinės revoliucijos idėja užvaldė kūrėjų protus labiau negu menas. Pirmą kartą kultūros istorijoje labai ryškiai iškyla meno, mokslo ir pramonės santykio problema. Padidėjęs domėjimasis dekoratyviniais menais, ypač tinkamu ornamento panaudojimu, skatino keisti dailės mokyklų programas rengiant šios srities specialistus. Vienas po kito pasirodo A. W. N. Pugino, O. Joneso leidiniai apie augalinius, taip pat antikos laikų ornamentus ir jų pritaikymą. 1851 metais Londone atidaryta Pirmoji pasaulinė pramonės gaminių paroda buvo atsakas prancūzams, kurių kultūra, pažangios filosofijos mintys, menas, literatūra dominavo Europoje. Parodoje norėta pademonstruoti britų nacionalinį orumą, ekonominį pranašumą, pristatyti pasauliui Didžiąją Britaniją kaip industrinės pramonės lyderę – tai bylojo pats parodos pavadinimas “Great Exhibition of the Industry of All Nations”. Industrinės revoliucijos, standartizacijos, idustrinės statybos simboliu reikia laikyti šios parodos paviljoną – Krištolo rūmus Londone.

Industrinės revoliucijos lopšiu tapusi Didžioji Britanija parodoje negalėjo pasigirti pramoninės produkcijos meniniu lygiu, formos naujumu, originalumu. Nors šioje parodoje buvo eksponuotos net fabrikuose naudojamos mašinos, įvairūs kiti įrengimai, deja, atsiskleidė vis dar nenutrūkę ryšiai su manufaktūrine gamyba ir susiformavusios viduriniosios vartotojiškos klasės eklektiškas skonis.

Pasaulinės parodos Londone paviljono autorius Paxtonas buvo ne architektas, bet inžinierius, oranžerijų projektuotojas, tuo metu jau turėjęs nemažą jų projektavimo patirtį. Paxtonas paviljonui suprojektavo specialią modulinės sistemos konstrukciją. Gal dėl to jam nesunkiai pavyko laimėti konkursą Pasaulinės parodos paviljonui projektuoti. Krištolo rūmai buvo pirmasis industrinės statybos objektas, pastatytas iš lydytų geležinių unifikuotų detalių ir standartinių pramoninės gamybos stiklo lakštų, kokie tuo metu buvo gaminami. Jo naujos struktūrinės ir techninės idėjos atspindėjo industrinės revoliucijos dvasią.

Apipavidalinant Paxtono paviljono interjerą talkino dailininkas ir architektas Ovvenas Jonesas. Visa tai liudijo meno ir amatų smukimą. Buvo užmiršti amatininko, gerąja prasme, gamybos ir kūrybos privalumai, kai medžiagos ypatybės logiškai įprasmindavo daikto formą. Iškilęs gamybinis kuriamos formos neatitikimas dar labiau paryškino nelogiškas eklektizmo apraiškas. Buvo aklai kopijuojami įvairiausi praeities stiliai, perkrauti puošnių detalių daiktai, neturintys pritaikymo to meto realioje aplinkoje. Didžiausias eklektikos trūkumas buvo tas, kad daugiausia dėmesio buvo skiriama išorės puošybiškumui perkraunant gaminį įvairių stilių detalėmis, visiškai užmirštant konstrukciją, paskirtį, gamybos teikiamas galimybes. Galima buvo pamatyti traukinio lokomotyvą su geležinių gėlių girliandomis, valcų volus, papuoštus bronziniais amūriukais, drugeliais, lauko gėlių puokštėmis arba fantastiškų drakonų galvomis.

Tuo metu ypač paklausūs buvo įvairiausi biuro baldai kabinetams ir miestelėnų namams. Parodoje daugybė eksponuojamų Viktorijos laikų baldų išraiškingai bylojo apie pamėgtą neogotikos stilių, eklektišką puošybiškumą, beprasmišką gausybę dekoratyvinių detalių. Nemažai baldų buvo dekoruoti raižytais ornamentais, netgi metalinėmis detalėmis, aptraukti puošniai margintais apmušalais. Tik nedaugelyje eksponatų atsispindėjo pramoninės revoliucijos teikiamos naujos technologinės galimybės kuriant modernius gaminius. Iš viso eklektiško chaoso išsiskyrė gamintojo iš Austrijos Michaelio Thoneto biuro baldai, bei miestelėnams skirti baldai. Tai buvo biuro kėdės, krėslai namams, pagaminti taikant originalią technologiją, karštu garu kaitinant ir lenkiant klijuoto lukšto sluoksnį. Šiuo atveju biuro baldai, tai tuometiniams ofisams ir darbo kabinetams skirti baldai.

Pirmojoje pasaulinėje parodoje atsiskleidė masinės gamybos produkcijos meninio sprendimo problemos. Po parodos Londone susirūpinta dailės mokymo reorganizavimu, projektuotojų, suvokiančių epochos dvasią ir pramoninės gamybos savitumus, rengimu. Visi parodos metu uždirbti pinigai buvo perduoti princui Albertui eksponatams kuriamam pramonės muziejui (Museum of Manufactures, 1852) įsigyti – po metų jame buvo atidaryta pirmoji ekspozicija.

Suolas

Neoklasicizmo stiliaus įtakos

Kiekvienas architektūrinis stilius įneša naujų mados vėjų ne tik pastatų fasaduose ar interjeruose, bet ir balduose, drabužiuose ir net šukuosenose. Taigi šiuo straipsniu bus siekiama bent šiek tiek priartėti prie stiliaus, kuris sugrąžino pasauliui antrą senovės Graikijos statinių etapą.
Kokie principai apibrėžia neoklasicizmo stilių? Pats terminas susideda iš dviejų žodžių junginio „naujas + klasicizmas“. Taigi bene iš karto prieš akis išnyra senieji Atėnų Akropolio pastatai, galingos trikampius frontonus remiančios kolonos ir balti, vėjyje besiplaikstantys drabužiai. Taip, visa tai tarsi piešia senąjį antikinio pasaulio vaizdą, tačiau kur atgimė neoklasicizmo stilius ir kas tam turėjo didžiausią įtaką?

Dar kitaip neoklasicizmas vadinamas neograikiškuoju stiliumi, o susiformavo jis palyginti neseniai – XVIII a. II pus. – XIX a. pr. Tuo metu įsivyravo priešingos baroko ir rokoko stiliui idėjos, kurias įkvėpė Šviečiamasis amžius. Tuo metu tapo būdingas racionalizmas, aiškios bei harmoningos formos, o įkvėpimo šaltiniu tapo senovės Egipto, etruskų, graikų, romėnų architektūra ir dailė. Susidomėjimą antikos menu dar labiau sužadino Pompėjos atradimas ir Herkulanumo kasinėjimai Italijoje. Siekta praeities meną pažinti iš pirminių šaltinių. Taigi pagrindiniai principai užsimezgė XVIII a. Romoje, kilus susidomėjimui archeologiniais radiniais, antikinių pastatų restauravimu, senienų prekyba, antikinės dailės kolekcionavimu. Kūrybinių postūmių suteikė italų grafiko, archeologo ir architekto Giovanni Battistos Piranesi fantastiniai metalo raižiniai senovės romėnų architektūros motyvais. Stilius greitai paplito daugelyje Europos šalių, tik kiekvienoje jų įgavo regioninių savitumų.

Teoriją šioje srityje plėtojo Johanas Winckelmannas, Antonas Raphaelis Mengsas, Antoine‘as Quatremere‘as de Quincy. Kertiniais grožio principais skelbta darna ir paprastumas. Dailininkai raginti pasikliauti protu, vengti atsitiktinumo, laikytis apibrėžtų kūrybos taisyklių, idealizuoti gamtą – rinkti gražiausias jos dalis ir taisyti netobuląsias. Stilius buvo gyvybingas iki XIX a. 3 dešimtmečio kuomet sumišo su romantizmo bruožais ir buvo nustelbtas istorizmo, eklektikos ir realizmo reiškinių.

Architektūrai daug įtakos turėjo teorija, kuri statinių grožį siejo su simetrija, euritmija, darna ir tikslingumu. Neoklasicizmo pastatai dažnai stačiakampiai ar centriški, išryškintos architektonikos, monumentaliųjų formų, lygių vienspalvių plokštumų ir taupios puošybos. Tai vyravo ne tik architektūros mene, tačiau net įvairūs baldai, spintos ar net pirmosios biuro kėdės, puošusios darbo kabinetus, buvo kuriamos atsižvelgiant į iš naujo atgimstančias antikines tradicijas. Pastatams būdingas dorėniškas, jonėniškas, korintiškas orderiai, iškilmingi, portikais ir frontonais dekoruoti portalai.

Vaizduojamojoje dailėje plėtoti istorinis, mitologinis, alegorinis žanrai bei portretas. Švietėjų ideologijos ir Didžiosios prancūzų revoliucijos įkvėpti dailininkai susidomėjo herojine pilietine tematika. Skulptoriai ir tapytojai vengė vaizduoti žmogaus jausmus, galinčius sudrumsti kūrinio harmoniją. Svarbiausia didinga ramybė, pusiausvyra ir aiškumas. Tapyboje remtasi tiksliu piešiniu, šviesokaita, santūriomis spalvomis, skulptūroje – kruopščiu modeliavimu ir tektoniškais tūriais.
Neoklasicizmas pasireiškė tiek eksterjeruose, tiek interjeruose, todėl net spintos indams ar knygoms buvo specialiai gaminamos, kad puikiai derėtų prie naujojo stiliaus formų ir tendencijų. Taigi apibendrintai galima teigti, kad neoklasicizmo stilius labiausiai pasireiškė ne tik architektūroje, tačiau ir taikomojoje dekoratyvinėje dailėje, interjerų įrangoje, baldininkystėje ir net keramikoje.

Lietuvoje neoklasicizmo stilius plito nuo XVIII a. 8 dešimtmečio, o garsiausiais meistrais neabejotinai laikomi Martynas Knakfusas, Augustinas Kosakauskas, Karolis Podčašinskas, Mykolas Šulcas. Brandžiausias formas ateities kartoms paliko Lauryno Gucevičiaus architektūriniai užmanymai ir žymiausi jo kūriniai: Vilniaus katedra ir Verkių rūmai, o dailėje labiausiai išryškėjo Pranciškaus Smuglevičiaus paveikslai, kurių dalį galime pamatyti toje pačioje Vilniaus šventovėje pakėlę akis į dangumi ištapytą Kazimiero koplyčios skliautą.

Biurų ateitis

Per pastaruosius 20 metų mūsų namus ir darbo vietas pasiekus kompiuteriams ir internetui riba tarp namų ir darbo vis mažėja. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis žmonių kartais atlieka darbus namuose, o vis daugiau jaunų specialistų darbui namuose teikia pirmenybę. Populiarėja darbai, taip vadinami „freelancer”. Tuo tarpu į darbo rinką įžengianti nauja karta – šiandieniniai studentai dažniau ieško darbo, kurį galėtų atlikti tik nepalikdami namų. Atrodo, kad artėja seno gero įprasto darbo biure pabaiga. Tikrai?

Prieš 20 metų daugelio profesijų atstovai neturėjo kitos išeities, kaip tik dirbti biure. Tik biure jie turėjo visą darbui reikalingą įrangą. Ten buvo biuro baldai ir biuro kėdės, kurie buvo pritaikyti konkrečių profesijų darbui. Pavyzdžiui architektai turėjo dideles braižymo lentas, o reklamos tekstų kūrėjai, knygų, žurnalų ir laikraščių leidėjai daug dirbdavo su spausdinimo mašinėlėmis, dailininkai su drobėmis.

biuro baldai

Ar visada paliekate savo darbą numatytu laiku? Apie 30% Jungtinėse Amerikos Valstijose apklaustų įvairių įmonių darbuotojų teigė, kad dažnai jiems tenka pasilikti po darbo arba atlikti kai kuriuos darbus namuose. Tai tik įrodo, kad riba tarp namų ir biuro darosi vis blankesnė. Didžiausią įtaką šiam pasikeitimui padarė technologijų pažanga.

Šiandien daugeliui žmonių atlikti įvairius darbus užtenka tik kompiuterio. Kompiuteris tapo pagrindine darbo ir komunikacijos priemone. Architektai kuria brėžinius naudodami specializuotas kompiuterines programas, reklamų kūrėjai ir redaktoriai redaguoja tekstus kiekvienam moksleiviui pažįstamomis programomis, o šiandieninis dalinininkas nebūtų vertas dailininko vardo jei nesugebėtų meistriškai valdyti bent kelių sudėtingesnių vaizdo redagavimo programų.

Naujausi tyrimai taip pat atspindi dar įdomesnes tendencijas. Didžioji dalis jaunų amerikiečių pripažįsta, kad darbe nori turėti galimybę naudotis socialiniais tinklais, kaip Facebook ar Twitter. Net 60% studentų teigia, kad jiems ši galimybė svarbiau už žadamą atlyginimą.

Vienos iš populiariausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi darbą namuose yra galimybė laisvai paskirstyti savo laiką. Žmonės gali patys pasirinkti, kada jiems geriausia atlikti sutartus su darbdaviu darbus, kada jie gali eiti sportuoti ar pasiimti vaikus iš darželio ar mokyklos. Jauniems žmonės svarbu laisvė. Daugelis įžvelgia galimybes keliauti ir dirbti vienu metu. Tuo tarpu 56% apklaustų vidutinio lygio vadovų mano, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dirba produktyviau.

Remiantis JAV vykdytais tyrimais dirbti nuotoliniu būdu dažniau renkasi mažesnių miestų gyventojai. Darbas nuotoliniu būdu jiems suteikia galimybę uždirbti daugiau nei leidžia vietinė ekonominė aplinka. Vis dėl to tarp didžiųjų pasaulio miestų gyventojų taip pat pastebima tendencija rinktis nuotolinį darbą. Didžiųjų miestų gyventojų pasirinkimą dirbti iš namų lemia didelės keliavimo išlaidos. Niu Jorke ar Londone kelionė iki darbo gali trukti net kelias valandas. Geriau jas išnaudoti darbui, o ne sėdėjimui pilname žmonių metro vagone ar autobuse. Šios kelionės būna ypač nemalonios per didžiausius žiemos šalčius ir vasaros karščius.

Nuo naujausių tendencijų neatsilieka Forbes 500 sąrašo įmonės. 56% galingiausių pasaulio įmonių vadovai teigia, kad virtualiuose biuruose dirbančių jų įmonės darbuotojų skaičius artimiausiais metais augs.

Panašu, kad patogūs biuro baldai ir biuro kėdės greitai nebus būtina investicija norint kurti savo verslą. Didelė dalis darbuotojų galės dirbti iš namų. Galbūt jie net priešinsis, jei darbdavys galvos priešingai.

Taigi, stebėkite naujausias tendencijas ir būkite pasiruošę kitais metais daugiau dalyvauti pasitarimuose su kolegomis ar savo įmonės darbuotojais naudojant skype ar kitas telekonferencijų programas. 75% Forbes 500 sąrašo įmonių planuoja investuoti būtent į telekonferencijų sistemas savo įmonės viduje.

Patraukliausios dirbti pasaulio kompanijos

Kiekvienas karjerą pradedantis žmogus svajoja tapti geriausiu savo srities specialistu. Tiesa, geriausiu niekada netapsi dirbdamas atsiliekančioje kompanijoje. Kopiant karjeros laiptais svarbu ne tik žmogaus asmeninės savybės, bet ir kompanija, kurioje jis pasiryžo augti ir siekti karjeros. Šiame straipsnyje pristatome darbuotojų geidžiamiausias kompanijas.

Pirmąją vietą užima Google – paieškos gigantas. Google pasirūpino, kad visi žinotų apie išskirtinius jų biurus, kurie kartais primena ne rimtos organizacijos būstines, o vaikų žaidimo aikšteles. Būtent dėlto, kad biuro baldai, biuro kėdės ir visi kiti ten esantys įrenginiai atrodo žaismingai, kelia kūrybiškumą ir geras emocijas, ten nori dirbti patys geriausi šiandien universitetus paliekantys studentai.

biuro baldai

IBM 2011 metais buvo antrasis pasaulyje geidžiamiausias darbdavys. IBM galima pavadinti šios informacinių technologijų srities kompanija – veterane. IBM istorija prasideda 1911 metais, prieš 101 metus. Tuomet susijungus trims Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijoms atsirado Computer – Tabulating – Recording Company, jai 1933 metais buvo suteiktas dabartinis pavadinimas – IBM. Tikriausiai į šią kompaniją daugelį suvilioja pirmiausia labai gerai žinomas ir daug metų vertinamas vardas. 100 metų patirtis gaminant kompiuterius yra išskirtinis dalykas. Tuo tarpu šiandieniniai IBM kompanijos biurai, biuro baldai yra modernūs, bet ne tokie išskirtiniai, kaip jaunesnių technologijų kompanijų.

Microsoft – tai kompanija, kuri išlaiko lyderių pozicijas stacionarių kompiuterių programinės įrangos srityje, bei aktyviai veržiasi į kitas sritis. Visi žaidimų mėgėjai gerai žino XBOX ir Kinect, o mobiliųjų įrenginių gerbėjai laukia naujųjų Windows 8, kurie bus daug patogesni naudoti liečiamus ekranus turinčiuose renginiuose. Microsoft pritraukti naujus kūrybiškus žmones leidžia gerai žinomas vardas ir inovatyvių projektų įvairovė. Microsoft šiandien labai aktyviai kuria naujus projektus, apie kuriuos dar tik sklando mįslingi gandai.

Daugelis perspektyvių jaunų specialistų nori prisidėti prie BMW automobilių kūrimo. Būtent ši kompanija užima ketvirtąją vietą pasaulio geidžiamiausių kompanijų olimpe. BMW sparčiai plečiasi į naujas augančias rinkas, todėl per paskutinius 10 metų susidūrė su rimta kvalifikuotų darbuotojų stoka. Kompanijos sprendimas buvo vykdyti ilgalaikę darbuotojų ugdymo programą. BMW šalyse, kuriose vykdo gamybą, aktyviai bendradarbiauja su universitetais, iš kurių gali prisitraukti jaunus specialistus ir jų ugdymų užsiimti patys.

Intel gamina populiariausius pasaulyje procesorius. Ilgą laiką ši kompanija garsėjo spartietiška ofiso aplinka. Paprastos biuro kėdės ir baldai, mažos erdvės, maži langai, baltos sienos, medinės grindys. Nors šios kompanijos sukuriamos technologijos greitai žengė į priekį pagrindinių būstinių aplinka liko tokia pati. Daugelyje biurų visame pasaulyje baldai nebuvo keisti net kelis dešimtmečius. Tiesa, visai neseniai Intel nusprendė pakeisti situaciją. Auganti konkurencija dėl geriausių darbuotojų privertė šią kompaniją daug rimčiau pažvelgti į darbo aplinką. Taigi, šiandien biurai turi didelius langus, pro kuriuos patenka saulės šviesa, darbuotojai gali mėgautis didelėmis biuro erdvėmis. Taip pat kiekviename biure darbuotojai gali vaišintis nemokama kava.

Japonų gigantas Sony yra 6 vietoje. Nepaisant to, kad Sony šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, šioje kompanijoje vis dar dirba daug labai aukštos kvalifikacijos specialistų. Sony taip pat garsėja inovatyviomis technologijomis. Ši kompanija pirmauja robotų kūrimo srityje, kuri jau artimiausiu metu gali tapti labai perspektyvi ir nešanti daug pelno.

Apple tarp pasaulio geidžiamiausių darbdavių yra septinta. Ši kompanija, šiandien diktuoja madas mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių srityse. Taigi, nenuostabu, kad daug jaunų perspektyvių žmonių nori šioje kompanijoje dirbti. Vis dėlto pasauliniame kontekste ji užima tik 7 vietą.