Matematika ir skaičiai mus supa nuolatos. Patys pagalvokite, Jūs net eidami apsipirkti atliekate matematinius skaičiavimus. Žinoma, tokie skaičiavimai yra labai paprasti, juos atlieka net vaikai. Daug sudėtingiau vesti buhalterines apskaitas, skaičiuoti darbo užmokesčius ir kt., to reikia, jei turite įmonę ar kitą juridinį vienetą. Jei nesate baigęs buhalterijos studijų ir nesijaučiate stipriu matematiku, vargu ar Jums pavyks suskaičiuoti savo ar savo įmonės finansus. Kaip tik todėl rekomenduojame kreiptis į profesionalų buhalterį, kuris visus buhalterinius skaičiavimus atliks už Jus. Tai sprendimas, padėsiantis Jums ateityje išvengti problemų.
Buhalterinės paslaugos gali būti teikiamos ir individualiam asmeniui ir bet kokio tipo bendrovei: UAB, AB, MB, IĮ, VŠĮ taip pat virtualiam biurui.
Buhalterinių paslaugų gali būti įvairių:
• buhalterinės apskaitos tvarkymas;
• įmonių steigimas;
• norminių aktų paruošimas;
• metinės atskaitomybės paruošimas;
• įmonės uždarymas;
• darbo užmokesčio apskaičiavimas;
• virtualaus biuro įkūrimas;
• konsultacijos buhalteriniais klausimais;
• pagalba biure;
Taigi, jei kada nors susidursite su skaičiavimo problemomis, rekomenduojame kreiptis į specialistus, teikiančius buhalterines paslaugas, kitu atveju galite padaryti klaidų, gauti baudą, net bankrutuoti, o to nenori joks vadovas, kuriam priklauso įmonė.
Žyma: buhalterinės paslaugos
Buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.
Kieno rankose įmonės pinigai? Būna, kad niekieno!
Kiekvienam aišku: pinigų, kaip ir viso kito turto, apskaita vedama įmonės buhalterijoje. Buhalterija visada žino, kiek įmonė turi pinigų ir kur juos išleido. Šiame įmonės padalinyje pinigai ne tik skaičiuojami, bet ir vykdomos visos operacijos su pinigais: įmonės kasoje priimami ir išmokami grynieji pinigai, rengiami ir teikiami nurodymai bankui išmokėti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos.
Deja, įmonių vadovai ne visada apgalvotai suteikia buhalterijai neribotas teises disponuoti pinigais: spręsti jų panaudojimo klausimus ir atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais. Praktika rodo, kad labai dažnai visos svarbiausio įmonės turto – pinigų – valdymo funkcijos perduodamos tik vienam asmeniui – buhalteriui, kurio veiksmų teisėtumu ir tų veiksmų kontrole įmonės vadovai net nesidomi. Pagrindinis vadovų motyvas – pasitikėjimas. Tačiau, kaip parodė ne vienos įmonės ir valstybinės institucijos patirtis, vien pasitikėjimas įmonės darbuotojais nėra veiksminga priemonė užtikrinti tokio svarbaus turto, kaip pinigai, teisėtą naudojimą ir saugumą.
Vieniems buhalterijos darbuotojams gali būti suteiktos teisės tik parengti mokėjimo nurodymus ir peržiūrėti bei spausdinti elektroninės bankininkystės sistemoje esančius duomenis (banko išrašus, darbo užmokesčio mokėjimo sąrašus ir kt.) (įprastos buhalterinės paslaugos). Kiti buhalterijos darbuotojai gali turėti teisę pervesti pinigus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos, bet jiems turėtų būti nustatoma vienos mokėjimo operacijos maksimali suma ar vienos dienos ir mėnesio maksimali mokėjimo suma. Dar kitiems darbuotojams gali būti suteikiamos teisės naudoti paskolų sąskaitose esančius pinigus, sudaryti darbo užmokesčio pervedimo sąrašus, pagal juos pervesti pinigus ir atlikti operacijas su didesnėmis mokėjimo sumomis.
Kas yra viešoji įstaiga?
Viešoji įstaiga − tai pagal LR Viešųjų įstaigų ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas − tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Viešoji įstaiga gauto pelno negali skirstyti steigėjams, nariams, dalininkams (savininkui).
Viešosios įstaigos steigėjais gali būti fiziniai bei juridiniai asmenys, sudarę viešosios įstaigos steigimo sutartį, arba asmuo, sudaręs steigimo aktą. Viešosios įstaigos steigėjai gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys.
Pastarojoje įstaigoje turi būti vykdoma buhalterinė apskaita, teikiama finansinė-buhalterinė ir statistinė informacija valstybės institucijoms ir mokami mokesčiai įstatymų nustatyta tvarka.
Įstatuose numatytai veiklai vykdyti viešoji įstaiga gali:
- turėti sąskaitas bankuose įstatymų nustatyta tvarka;
- pirkti ar kitaip įsigyti turtą, jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo įstatymų ir Viešosios įstaigos įstatų nustatyta tvarka;
- sudaryti sutartis bei prisiimti įsipareigojimus;
- teikti mokamas paslaugas, atlikti sutartinius darbus bei nustatyti jų kainas;
- teikti bei gauti paramą;
- steigti filialus ir atstovybes;
- reorganizuotis, steigti įstatymų nustatyta tvarka ne pelno organizacijas, įmones;
- naudoti lėšas įstatuose nustatytiems tikslams įgyvendinti;
- skelbti konkursus priemonėms įgyvendinti;
- užmegzti tarptautinius ryšius, keistis specialistais, studentais ir moksleiviais;
- stoti į ne pelno organizacijų asociacijas, tarp jų ir tarptautines, bei dalyvauti jų veikloje.
Viešajai įstaigai neleidžiama:
- gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta viešosios įstaigos įstatuose;
- neatlygintinai perduoti viešosios įstaigos turtą nuosavybėn, pagal patikėjimo ar panaudos sutartį viešosios įstaigos dalininkui ar su juo susijusiam asmeniui, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje numatytą atvejį;
- skolintis pinigų už palūkanas iš savo dalininko ar su juo susijusio asmens;
- užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Teisingas įmonės juridinio statuso pasirinkimas
Labiausiai paplitusi įmonių rūšis Lietuvoje yra uždaroji akcinė bendrovė. UAB steigimas yra reglamentuojamas LR akcinių bendrovių įstatymo. UAB – tai privatusis, ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrovės turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto. Uždarosios akcinės bendrovės minimalus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10.000 litų. Bendrovės steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie būtinai turi įsigyti steigiamos bendrovės akcijų. Individualios įmonės Individuali (personalinė) įmonė pagal LR CK apibrėžtina kaip privatusis, neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Šios rūšies įmonė nuosavybės teise gali priklausyti vienam fiziniam asmeniui arba keliems fiziniams asmenims (sutuoktiniams) bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Individuali įmonė. Smulkaus verslo pradžiai individualios įmonės steigimas yra geriausias sprendimas. Įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, todėl verslą įmanoma pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Individualioje (personalinėje) įmonėje galima dirbti neįdarbinant kitų darbuotojų, t.y., tokioje įmonėje gali dirbti net vien tik savininkas ir jo šeimos nariai. Pažymėtina ir tai, kad individualios (personalinės) įmonės apskaita yra ganėtinai paprasta, jai keliami nedideli reikalavimai – taikoma sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Taigi, ir buhalterinės paslaugos nereikalauja didelių išlaidų.
Finansinė ir menedžmento apskaita
Viena iš valdžiai skirtų su apskaita susijusių prievolių – mokesčių apskaičiavimas ir atitinkamos jų apskaitos vedimas bei ataskaitų rinkinių (įvairių mokesčių deklaracijų) parengimas. Tokia veikla visiškai skiriasi nuo finansinės, juolab menedžmento, apskaitos. Jos netgi nepriskyriame buhalterinei apskaitai, nes, griežtai kalbant, tai neturėtų būti jos veiklos sritis. Šiuos darbus turėtų atlikti finansų, o labai stambiose įmonėse – specialūs mokesčių skyriai. Juk mokesčiai apskaičiuojami nebūtinai nuo finansinėje apskaitoje išvestų tikrų ir teisingų veiklos rezultatų, juolab vadybos ir kaštų apskaitos rodiklių. Viena politinė partija gali nustatyti vienokias, kita – visiškai kitokias apmokestinimo taisykles. Tačiau reikalas tas, kad visose valstybėse daugumą sudaro mažos įmonės, kurioms būtų per brangu, be buhalterijos, turėti dar ir finansų skyrių. Todėl mokesčių apskaičiavimo ir deklaravimo prievolė dažniausiai priskiriama buhalterijoms, nors tai ir ne buhalterinė apskaita. Tačiau įmonėse paprastai nėra jokių kitų darbuotojų, kurių veikla būtų artimiau susijusi su mokesčiais nei buhalterių. Taigi jiems paprastai ir priskiriama ši svarbi funkcija. Ji, be abejo, reikalinga ne tik valdžiai, bet reikšminga ir įmonėms, nes, suklydus nustatant mokesčių sumą, pavėlavus ją sumokėti arba netinkamai deklaravus, įmonės gali būti atitinkamai nubaustos.
Visą įmonėse vedamą buhalterinę apskaitą galima suskirstyti į dvi svarbiausias apskaitos rūšis – finansinę ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą. Šios dvi apskaitos rūšys skiriasi daugeliu aspektų, nes skirtingos jų paskirtys. Be to, kiekviena jų turi tam tikrų pranašumų ir trūkumų. Todėl tikslinga apibendrinti esminius skirtumus tarp finansinės ir menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitos (mes šiam klausimui skirsime antrąją straipsnio dalį). Tačiau visuomet reikia turėti omenyje, kad, nors finansinė apskaita ir skirta ne valdžiai (kaip statistinė apskaita, atskaitomybė ar mokesčių apskaičiavimas, apskaita ir deklaravimas), vis dėlto ji neskirta ir įmonės vadybos poreikiams tenkinti. Finansinė apskaita ir atskaitomybė – įmonių savininkams bei tretiesiems asmenims (išoriniams duomenų vartotojams) skirta buhalterinės apskaitos rūšis, kurios pagrindu minėti asmenys priima įmonės valdymo, bet ne joje vykstančių procesų vadybos sprendimus. Todėl, nepaisant Buhalterinės apskaitos įstatymo (jame vadybos ir kaštų apskaita vadinama valdymo apskaita) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos klaidingos nuomonės, menedžmento (vadybos ir kaštų) apskaitą vadinti valdymo apskaita – tikras nesusipratimas. Taip galima būtų įvardyti nebent finansinę apskaitą, nes ji skirta ne vadovams ir vadybininkams, bet pirmiausia verslą išties valdantiems, bet ne jam vadovaujantiems savininkams.
Darbo užmokesčio ir darbo laiko apskaita
Kiekvienas darbuotojas už atliekamą darbą, už savo protines bei fizines pastangas nori, kad būtų atlyginta, gautų darbo užmokestį. Darbo užmokestis yra darbo jėgos vertės piniginė išraiška arba jos kaina, kurią gali sudaryti pareiginė alga, priemokos, priedai, premijos. Nuo darbo užmokesčio priklauso darbo rezultatai. Įmonėje taikomos vienos rūšies darbo užmokesčio apskaičiavimo forma: laikinė.
Laikinė darbo apmokėjimo forma taikoma tada, kai paslaugos apimtis ir kokybė daugiausia priklauso ne nuo darbuotojo pastangų, o nuo technologijos ir LR įstatymų. Buhalteris norėdamas apskaičiuoti laikinį darbo užmokestį nustatyto darbo kainos matavimo vienetą. Toks vienetas yra darbo valandos kaina, kuria remiantis apskaičiuojamas darbo užmokestis už bet kurį darbo valandų skaičių pagal tarifinius atlygius.
Darbo laikui apskaityti naudojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Visi padalinio darbuotojai sugrupuoti pagal kategorijas. Į tabelį kasdien įrašomas kiekvieno darbuotojo dirbtų valandų skaičius, nedirbtų valandų skaičius arba neatvykimas į darbą, sutartiniu šifru nurodant priežastį. Įrašai apie neatvykimus ir nedirbtas valandas yra pagrįsti atitinkamais dokumentais. Dirbtas ir nedirbtas laikas apskaitomas naudojant pirminius informacijos šaltinius (vadovo įsakymai, nedarbingumo pažymėjimai, prastovų lapeliai). Mėnesio gale suskaičiuojamos kiekvieno darbuotojo dirbtos dienos bei valandos ir nedirbtos dienos bei valandos pagal priežastis. Be to, sumuojami visų darbuotojo dirbto ir nedirbto laiko rodikliai.