Baltos žaliuzės – kaip kino ekranas
Ketvirtadienį mes kultūros salėje pasidarėme nepaprastą filmų vakarą, kur kino ekranas buvo zaliuzes, ant kurios švietė projektorius. Tikriausiai domus lumina vadovas net neįtaria, kad jo produkcija išnaudojama tokiems tikslams. Juk įprasta manyti, kad domus lumina zaliuzes ir kita produkcija naudojama tik nepaprastam interjerui kurti. Tačiau kultūros studijų studentai pasitelkė tokias priemones, jog reikėjo iš kažkur gauti ir projektorių, ir vietą, ant kurios būtų galima projektuoti vaizdą.
Idėja
iš tiesų, reikėtų pasakyti, kaip gimė tokia idėja, kad domuslumina produkcija buvo išnaudota kaip ekranas, o pas mus visą naktį netilo kino filmų garso takeliai ir aktorių kalbos. Viskas labai paprasta. Tiesiog supratome, kad esame jauni kultūros mėgėjai, ir norime kurti gražesnę aplinką. Panašiai, kaip gražesnę aplinką kuria domus lumina, suteikdama žmonėms galimybę rinktis iš labai modernių ir stilingų žaliuzių, taip ir mes norime ją kurti, tačiau vizualumą pateikti kultūroje. Nutarėme, kad visi dar nesame labai gerai pažįstami, ir būtų puiku malonioje aplinkoje susipažinti. O kas gali būti maloniau už puikų susitikimą kino salėje.
Aišku, mums kino salė yra sunkiai įperkamas dalykas, esame jauni, ir nesinori už didelius pinigus nuomotis tokios prabangos. Tačiau, kita medalio pusė – vietiniai gali užleisti savo vietą, ir tiesiog leisti mums būti jų namuose. Taigi, tie studentai, kurie čia gyvena, ir kurių zaliuzes iš tiesų vėliau buvo panaudotos, pasiūlė savo namus. Natūralu, kad reikėjo suplanuoti, kaip viskas vyks. Kino peržiūroms reikalingi trys dalykai – tai projektorius, vieta ant kurios projektuojama, ir repertuaras. Nutarėme, kad domus lumina zaliuzes idealiai tiks vietai, ant ko projektuoti, nes jos baltos ir lygios. O repertuaras su domuslumina susijęs jau nebus.
Nusprendėme, kad turime išsirinkti filmus, pasidalindami kiekvienas savo penkiais mėgstamiausiais filmais. Žinoma, dėjome didesnį skaičių, nes žinojome, kad daug kas gali sutapti. Taip ir buvo. Tada ieškojome naujo būdo. Žiūrėjome įvairius apdovanojimus, rinkome treilerius ir vertinome, kurie iš apdovanotų ir kultūrinėje žiniasklaidoje išgirtų filmų mums yra vis dar nematyti bei geri. Domus lumina čia įtakos nedarė – ant žaliuzių galėjai žiūrėti, ką tik norėjai, viskas puikiai matėsi.
Repertuaras
Taigi, pakalbėsiu apie pačią įdomiausią dalį. Tikriausiai dar nė vieni domus lumina atsiliepimai nebuvo tokie keisti, kaip šis. Tačiau mes pavadinome savo vakarą „Filmai ant žaliuzių“, todėl taip dažnai ir tenka paminėti http://www.domuslumina.lt . Repertuarą norėjome skirstyti pagal žanrus, tačiau kai kuriuose žanruose filmai tiesiog dubliavosi, jų buvo daugiau nei kituose, todėl galų gale jokio skirstymo išvis neliko.
Taigi, pirmiausiai, devintą vakaro zaliuzes nusispalvino Larso van Triero filmo „Mendervilis“ kadrais. Iš tiesų, pasirodo, nors daug kas ir buvome matę tokią klasiką kaip „Antikristas“, „Dogvilis“ arba „Melancholija“, tačiau šios juodaodžių vergų istorijos nebuvome matę. Buvo gana įdomus efektas, nes zaliuzes išvien spalvinosi juoda ir balta spalvomis, kadangi toks to filmo koloritas.
Vėliau visi nutarėme pereiti prie šiokių tokių naujesnių darbų. Ir kitas darbas kurį žiūrėjome buvo Dolano Xavjero filmas „Aš nužudžiau savo motiną“. Jį verta buvo pamatyti tiesiog dėl socialinių dalykų – režisierius yra jaunas homoseksualas, laikomas genijumi. Šiam filmui scenarijų jis parašė būdamas vos 16 metų, režisavo berods už dviejų metų. Žinoma, tai taip pat įtempta drama. Todėl pabaigai norėjosi kažko lengvesnio. Žiūrėjime grotestiško humoro kupiną „Ping Flamingos“.