Pinigai, pinigai, pinigai – tai turbūt labiausiai vartojamas žodis po žodžio “aš” šiuolaikiniame pasaulyje. Kita vertus iš savo patirties galiu pasakyti, kad jei vadovai, kuriems tenka dirbti su biudžetais, finansinėmis ataskaitomis, pinigų srauto planavimu, tiek daug dėmesio skirtų ir savo asmeninių finansų sričiai, turėtumėme žymiai daugiau pasiturinčių žmonių Lietuvoje. Žinoma svarbu, kiek tu uždirbi, tačiau žymiai svarbiau, kiek sutaupai, o tam reikia ir savo finansus pasiplanuoti, padėlioti, išlaidas optimizuoti ir sutaupytus pinigus įdarbinti – investuoti.
Šios savaitės mano pašnekovė – Lina-Gražulytė Norvilė, Danske bank privačios bankininkystės finansų konsultantė.
Apie investavimą
Lina, trumpai apie save…
Danske banke dirbti pradėjau prieš 9 metus, dar studijuodama Vilniaus universitete ekonomiką, vėliau tęsiau studijas Tarptautinėje verslo mokykloje. Norėjau darbo kuriame galėčiau kiekvieną dieną susidurti su investicijomis, sekti ekonomines ir finansų naujienas, vykdyti prekybą vertybinių popierių biržoje. Išlaikiau finansų maklerio konsultanto licenciją, kad galėčiau konsultuoti investavimo klausimais, valdyti klientų vertybinių popierių portfelius. 9 metai rinkoje ilgas laiko tarpas, mačiau stulbinančiai gerus ekonomikos augimus ir kelis šimtus procentų kylančias akcijas per labai trumpą laikotarpį. Kartu su visais dalyvavau ir akcijų rinkų kritime, kurį įžiebė bankų sektoriaus problemos JAV 2007 metais. Vėliau sekė ilgi akcijų rinkos abejingumo ir minimalaus augimo metai. Po to viskas užsimiršo ir nepaisant kasmet kylančių geopolitinių, ekonominių, ar tiesiog spekuliacinių neramumų, akcijų kainos vėl ėmė kopti aukštyn. Na, o šiemet stebim naują procesą- defliacijos grėsmę Europoje. Visos dienos ir kiekvieni metai akcijų rinkose skirtingi. Net ir pasikartojus analogiškam įvykiui, reakcija akcijų rinkoje nebūna adekvati.
Investavimas – daugybės mitų apipintas terminas, kuris kai kuriems skamba kaip daug žinių, laiko, rizikos reikalaujanti sfera. Mitas tai ar tiesa?
Žinių reikia tikrai daug. O svarbiausia, kad tos žinios būtų ne tik teorinės bet ateitų kartu su patirtimi, būtų praktiškai išbandytos. Kaip pavyzdys- sprendžiant apie norimą portfelio pajamingumą, klientai pasirenka investicijas su prognozuojamu pelnu/nuostoliu 10 proc. Tai reiškia, kad tikėtina investicijų grąža yra 10 proc. tačiau lygiai toks pats gali būti ir nuostolis. Orientacija dažniausiai būna į 10 proc. pelną ir jeigu įsivykdo atvirkštinis scenarijus, t.y. investicijos užuot nešusios pelną sugeneruoja nuostolį tai gali būti labai sunku priimti realiai. Todėl svarbu suprasti, kad nuostolis kaip ir pelnas yra realūs veiksniai investicijose.
Reikia visų pirmą būti atviriems sau, ir paklausti ar iš viso galiu toleruoti nuostolį ? Lietuvos rinkoje naudojama Mifid direktyva, siekiant nustatyti investuotojo rizikos profilį. Tai labai patogi priemonė tiek pradedantiems tiek patyrusiems investuotojams, dar kartą atsakyti ir sau dokumente užfiksuoti- kokia jiems priimtina rizika, kokie investavimo tikslai, kaip jie elgsis, jeigu investicijų pelnas ims mažėti, kokie ateities planai, kokios santaupos, kiek žmogus priklausomas nuo atliekamų investicijų ir pan.
Todėl pradedantiems investuotojams patarčiau patiems truputį pasidomėti siūlomais investavimo produktais Lietuvoje ir užsienyje, taip pat daug pasikonsultuoti su tokias paslaugas teikiančiomis įmonėmis, bankais. Pradedantysis investuotojas dažniausiai pereina labai įdomias stadijas, kurias galėčiau įvardinti kaip:
- Nieko nežinau, nieko nesuprantu
- Labai daug informacijos
- Aiškesni ir labiau suprantami investiciniai produktai.
- Labai „gero“ pajamingumo ir labai įdomios investicijos kurias pasiūlė x kaimynas x įmonė ir pan. (šią stadiją dar galima pavadinti- man reikia būtent tų investicijų, nes aš tikiu, kad jos labai geros). Šį momentą pakomentuosiu plačiau, nes man jis labiausiai patinka ir dažniausiai tai reiškia, kad klientas jau turi pakankamai informacijos apie investicinius produktus. Momentas taip pat svarbus, nes pamirštama rizika, t.y. kad labai rizikingos, o klientui dažnai suvokiamos kaip „labai gero pajamingumo“ investicijos gali kainuoti ne tik 10 proc. bet ir kelis kartus daugiau, ar net visą investuotą sumą. Todėl svarbu grįžti prie individualių investavimo tikslų ir rizikos tolerancijos.
- Individualus vertybinių popierių pasirinkimas.
- Investavimas.
Sakykim, žmogus dirbantis ir sutaupantis tam tikrą pinigų sumą, nori įdarbinti savo pinigus, nuo ko jam pradėti?
Pradėti nuo paprastų ir suprantamų investicijų- terminuoto indėlio, taupomosios sąskaitos. Periodinis investavimas patogus būdas kas mėnesį investuoti dalį sutaupytų lėšų. Net ir atsidedant 30 Eur jau galima rinktis banko investicinius fondus. Rinka prisitaikė prie klientų poreikių taupyti lėšas nedidelėmis sumomis. Taip pat vis populiarėja III pakopos pensijų fondas, kur klientas savo noru perveda pasirinktas sumas investavimui. Disponavimas sukauptu kapitalu daug paprastesnis, nereikia laukti valstybės nustatyto pensijinio amžiaus, norint naudoti lėšas. Galima pradėti naudoti bet kada. Taip pat investuojant į III pakopos pensijų fondą galima pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio teikiama lengvata ir kasmet susigrąžinti 15 proc. nuo įmokų.
Rizika matyt yra viena iš pagrindinių priežasčių atbaidanti žmones nuo investavimo. Kaip ją galima būtų sumažinti?
Suprasti investicinius produktus. Jeigu įmanoma ir tinkama- rinktis mažiau rizikingus produktus su tikėtina mažesniu pelnu. Sekti investicijas, kartą per mėnesį pažiūrėti investicijų portfelį. Pasiruošti prisiimti galimą „minusą“ iki kol jis dar yra toleruojamas. Rinkai pradėjus kristi ir investicijų vertei mažėti turėti „stop loss“ (parduodamos investicijos kai jos nukrenta x proc.) ir įvykdyti šį sprendimą jeigu taip nutinka, prisiimant nuostolį, siekiant apsaugoti investicijas nuo galimo didesnio nuvertėjimo.
Ir pabaigai…ar gali pasidalinti svarbiausiais patarimais investuojant ?
Renkantis investicijas patarčiau neskubėti. Vėl ir vėl grįžti prie investavimo tikslų. Užduoti sau klausimą- kokiu tikslu investuojami pinigai ? Vertinti investicijas ne kaip perkamą produktą, o kaip priemonę tikslui pasiekti, tuomet keisis požiūris į patį procesą.
Pagalvoti, kas būtų jeigu investicijos užuot augusios imtų kristi, turėti ir tokiam atvejui paruoštą planą. Vykstant korekcijoms, nuosmukiui akcijų rinkose turėti pasiruoštą maksimalų toleruojamą „minuso“ scenarijų ir prireikus jį įvykdyti, apsaugant investicijas nuo galimo tolesnio nuvertėjimo.
Nesirinkti investicinių produktų pagal draugų ar pažįstamų rekomendacijas, tai kas tinka vieniems, nebūtinai tiks jums.
Lyginti kainodarą, bet nesirinkti pagal kainą, mažesni komisiniai mokesčiai nėra labai svarbūs galutiniam investiciniam pelnui, svarbi tinkamai pasirinkta investicija, kuri visų pirma jums atrodo teisinga, kurios riziką suprantate.
Atlikus investicijas- bent kartą per mėnesį pažiūrėti investicinio portfelio būklę. Turėti konsultantą, su kuriuo bet kada galima būtų susisiekti ir pasitarti dėl turimų investicijų.
Rinkoms kylant- džiaugtis pelnu!
Turnaround.lt – tai verslo pokyčių ir krizių valdymo tinklaraštis, kuriame rasite naudingų patarimų bei idėjų apie vadovavimą, pardavimų skatinimą, klientų lojalumą, personalo ugdymą, sporto psichologiją bei kitas aktualias šios dienos vadybos ir verslo įžvalgas. Prenumeruokite mūsų naujienas bei skaitykite naujausius straipsnius.