internetas – Direktorija NoBaD

Televizija ir internetas

Leiskime vaikui pažinti virtualų pasaulį

Televizija ir internetas, pirmiausiai, yra būdas gauti daugiau informacijos, pažinti supantį pasaulį. Tad kiekvienas vaikas, kuris nori atsidurti prie sidabrinio ekrano, visų pirma, nori pažinti pasaulį. Televizija jam suteikia jau iš anksto numatytas programas, duotuoju momentu, jis gali rinktis iš kelių ar keliolikos kanalų. Tuo tarpu internetas, priešingai, verčia pačiam ieškoti ir surasti tai, ką labiausiai verta pamatyti. Kokia yra medikų nuomonė apie tai, kokią įtaką televizija ir internetas daro vaiko raidai, gyvenimui. Kalbamės su pediatre Egle.

Šiais laikais, vaikai nemažai laiko praleidžia prie ekrano. Ką tėvai turėtų daryti – kontroliuoti tai, drausti ar leisti?

Manau, kad mylintys tėvai visada žino, jog tiek televizija, tiek internetas, visuomet pirmiausia yra langas į pasaulį, durys į žinių visumą. Todėl niekada nereikėtų vaikui apskritai uždrausti naudotis vienu ar kitu. Be to, vaikai draudimus supranta ne visai teigiamai, dažnai būna priešinga reakcija, nes tai, kas negalima, norisi labiausiai, uždraustas vaisius visada labai saldus. Vaikai verčiau turėtų suprasti, kodėl televizija ir internetas turėtų būti dozuojama, jais nebūtų piktnaudžiaujama.

Kaip geriausiai tai padaryti, kad vaikas suprastų? Tiesiog rodyti labai gerus pavyzdžius. Tarkime, juk jūs ir patys greičiausiai žinote konkrečią priežastį, dėl kurios norėtumėte, kad vaikai ne tik naudotųsi televizija ir internetas, bet ir dar ką nors daryti. Jeigu ta priežastis yra, tarkime, ta, kad jie turėtų eiti žaisti į lauką, tai tai ir parodykite vaikui. Jeigu jis neturi draugų, žaiskite kartu su juo. Jeigu norite, kad jis mokytųsi piešti ar sportuokite – taip pat parodykite šio reikalo šviesiausias puses. Tai didžiausia klaida, kurią daro tėvai – tiesiog paima vaikus nuo ekrano ir galima sakyti išspiria į lauką. Vaikas, labai pratęs prie kompiuterio, ne iš karto supranta, ką jam ten veikti.

O kokie turėtų būti sėdėjimo prie kompiuterio ar televizoriaus limitai?

Na, visiškai mažiems vaikams geriau leisti tai daryti po keliolika minučių į dieną. Tarkime, skaitmenine televizija turėtų būti parodoma tik penkiolika minučių, kol vaikas žiūri „Teletabius“ ar kitą gražią vaikišką programą. Be to, pats svarbiausias dalykas, kada nei sviesolaidinis internetas, nei sėdėjimas prie televizoriaus nekenkia, tai gerų darbo sąlygų sukūrimas. Žinoma, jeigu praleidžiama per daug laiko prie ekrano, tai atsiliepia regėjimui. Dėl to patartina padaryti tam tikrus pratimus akims. Vienas iš jų – stipriai užsimerkti ir taip pabūti kelias sekundes, tada atsimerkti – pratimą kartoti kokius 6 kartus. Kitas pratimas galėtų būti toks, kad tiesiog reikia labai greitai mirksėti – tai daryti galima maždaug pusę minutės.

O kokios turėtų būti tos specialios darbo sąlygos, kuriomis galėtų naudotis vaikai televizija ir internetas Vilniuje?

Na, kalbant apie kompiuterį, tai labai svarbu pasirūpinti, kad televizorius, ir kompiuteris nestovėtų tame pačiame kambaryje, kur vaikas miega. Taip pat reikia ir sureguliuoti baldų aukštį ir padėtį. Ko gero, net skaitmenine televizija ir internetas patys galėtų pateikti pavyzdžių – schemų, kaip tokia reguliacija vyksta. Tokiais atvejais jūs pamatysite, kad kabeline televizija ir internetas turi būti sėdimas išsitiesus. Jeigu vaikas sėdės susilenkęs, persikreipęs – jis rizikuoja turėti netaisyklingą laikyseną. O tai nėra gerai jokiam vaikui, taip pat ir suaugusiajam, nesvarbu, ar žiūrima televizija ir internetas Kaune ar mažame kaime. Taip pat reikia, kad vaikui kompiuteris, kuriuo jis naudojasi, nebūtų nei per aukštai, nei per žemai. Ranka laisva padėta ant stalo.

Kaip per dešimtmetį internetas pakeitė mūsų gyvenimą?

Internetas

Dar prieš dvidešimt metų Lietuvoje jau buvo girdėti atgarsiai iš vakarų apie kompiuterius, didelius kaip kambarys, dar po kelių – šios išmaniosios dėžutės pasiekė mūsų namus, o su jomis į namus įsirangė ir visagalis internetas. Nenugalima jėga, savo milžiniška įtaką privertusi mūsų gyvenimo ritmus ir ratus suktis visai kitu greičiu. Turbūt mažai kuris žmogus dabar įsivaizduoja savo gyvenimą be šio informatyvaus, naudingo ir žalingo tuo pačiu, tinklo, internetas yra mums įprastas kaip kasdien pakylanti saulė. O gal net ir įprastesnis – jeigu prie kompiuterio praleidi visą dieną, ir tos saulės net nepamatai. Pažvelkime iš giliau, kaip gi internetas pakeitė mūsų gyvenimą, kaip ši stipri varomoji jėga įtakojo mūsų dienas, įpročius, sąmonę ir galimybes?

Pradžioje niekas nemokėjo

Kai mokyklose apie du tūkstantuosius metus atsirado kompiuterinio raštingumo pamokos, kai kuriuose kompiuteriuose internetas dar buvo visai retas svečias, o kai kur – tik apkalbėta ir legendomis apipinta sistema, dar neišvydusi žydrojo ekrano. Kartu su interneto istorija natūraliai norisi prisiminti ir kompiuterių pradžią mūsų visuomenėje. Taigi štai – pirmosios operacinės sistemos buvo „DOS“, tai juodame fone bėgančios raidės. Tokiais kompiuteriais su DOS sistema naudojosi tik tikri kompiuterių profesionalai, nes paprastam žmogui tai buvo gerokai per sudėtinga. Vėliau atsirado „Windows“ operacinės sistemos, kurios ilgiausiai ir okupavo lietuvaičių kompiuterius, amžiams įkalintus „Microsoft“ glėbyje.

Kaip internetas kaime įžiebė bet kokią viltį išsikapstyti iš provincialumo, taip kompiuteriai mokyklose ir kompiuterinio raštingumo pamokos paklojo pirmuosius pamatus mūsų pažinčiai su skaitmeninėmis technologijomis. Nenuostabu, kad net ir „Windows“ operacinės sistema daug kam kėlė nerimą ar panišką baimę naudotis kompiuteriu. Imliausi naujovėms žinoma buvo vaikai, jaunimas, jie greitai ir progresyviai išmoko valdyti pelę, klaviatūrą, suvokti langų, meniu ir mygtukų paskirtis, pamatyti šio virtualiojo pasaulio logiką ir ja vadovautis.

Pirmiausiai atsiradęs „telekomo“, po to ir Tele2 internetas smogė dar vieną kirtį įsibaiminusiems suaugusiesiems. Tiems, kurie jau mokėjo šiaip taip naudotis rašymo, piešimo, muzikos klausymo programomis, teko išmokti ir kitko – naudotis elektroniniu paštu, skaityti naujienas, sužinoti, kas yra internetas Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, ar bet kuriame kitame mieste. Juk jis visur vienodas.

Greitas susisiekimas

Pirmiausiai vos atsiradus internetui žadą atėmė galimybė greitai ir kone stebuklingai susisiekti su tais žmonėmis, kurie taip pat naudojasi šiuo stebuklingu tinklu. Iš pradžių, kol vartotojų nebuvo daug, tai buvo gana neįprasta, atrodė nepatogu. Vėliau, išmokus naudotis, internetas Vilniuje tapo labai greita priemone ne tik asmeniniam bendravimui, bet ir svarbiems reikalams tvarkyti.

Elektroniniu paštu siunčiamos sutartys, atsiranda elektroninio parašo sertifikavimo sistema, akademinės bendruomenė taip pat būtent virtualiu būdu dažnai pateikia didelę dalį medžiagos. Bevielis internetas įgalino dar paslankesnį ir patogesnį naudojimąsi technologijomis. Jis, žinoma, aktualiausias, tiems, kas turi nešiojamąjį kompiuterį.

Ir namuose, ir viešumoje

Netruko praeiti dar keli metai, kai internetas tapo tokia neatsiejama kasdienybės dalis, jog ji mūsų neaplenkia nei mieste, nei namuose. Mūsų šalyje vos prieš kelis metus iš vakarų taip pat įsigalėjo mada derinti du dalykus – internetas, kava – tai tie komponenetai, kuriuos greitai ir patogiai galima gauti užsukus į „Cofee Inn“ tipo kavinaites bei greitas užeigas išsinešimui.

Iš esmės internetas Lietuvoje gali būti nemokamai pagaunamas ne tik kavinėse, bet ir sėdint parke ant suoliuko. Mat yra specialūs miesto taškai, iš kurių ryšys sklinda nemokamai, be jokių apsaugos kodų ir specialių reikalavimų. Tai mūsų gyvenimą daro itin paprastą, daugybė paslaugų ir informacijos vyksta žaibo greičiu.

Ar internetas yra priklausomybė?

Tikriausiai šiandienos neįsivaizduotume be moderniųjų technologijų, kurias naudojame kiekvieną dieną apie tai net nesusimąstydami. Tačiau neapsiribokime vien naujausia technika. Ne vien išmanieji telefonai, moksliniai atradimai ir nano technologijos žmogaus gyvenimą supaprastina. Prie to taip pat prisideda ir paslaugų sfera, kuri nuolat tobulėja ir plečia savo ribas. Internetas yra puikus to pavyzdys. Tačiau kai gyvenimas ima vis labiau paprastėti, ar nekyla rizika tapti nuo viso šio modernaus pasaulio tapti priklausomu?

Detaliau paanalizavus paslaugas suprastume, jog kiekvienas malonus dalykas turi savo pasekmes. Kuo labiau patiriame malonumą tuo labiau prisirišame prie jo šaltinio. Internetas Lietuvoje – ne išimtis. Dažnas lietuvis naudojasi šia paslauga ieškant įvairios informacijos kiekvieną dieną. Tai yra unikali, galimybių pilna erdvė, kurios dėka tam tikrą informaciją ar paslaugos užsakymą gali atlikti kiekvienas. Internetas yra įsitvirtinęs mūsų gyvenime, todėl kartais net nepastebime, kaip esame nuo jo priklausomi. Net daugelio žmonių darbas yra tiesiog nuo jo priklausomas! Tačiau ai ne visos virtualiosios erdvės galimybės. Yra kur kas daugiau.

Nepaisant visų pliusų, galime įžvelgti ir minusus. Taip, internetas Lietuvoje yra labai naudingas ir to niekas negali paneigti. Galimybė pasinaudoti ne viena svarbia funkcija, žmogui leidžia mėgautis įvairiomis paslaugomis net neišeinant iš namų. Elektroninis paštas, socialiniai tinklai ir visas kitas priklausomybes skatinantis turinys nesuteikia daug rimtumo, o priešingai, tai skatina priklausomybę. Internetas yra ne tik populiari pažinimo ir bendravimo priemonė, ji taip pat sunaikina daug brangaus mūsų laiko.

Pavaizduokime tokią situaciją. Grįžtate vėlai namo po darbo ir esate pavargę. Kad prasiblaškytumėte ir atsipalaiduotumėte, jums reikia lengvai sudominančios veiklos, tiesa? Tai yra televizija, įdomus filmas ir, žinoma, internetas. Laikui bėgant, tai tampa tarsi įprotis, kurio atsisakyti taip greitai nepavyksta. Nuolatinis pašto tikrinimas bei socialinių puslapių tikrinimas veda link aklavietės.

Taigi, nors ir internetas Lietuvoje yra labai naudingas, tačiau reikia stebėti, kiek laiko prie jo praleidžiate. Ribokite laiką praleidžiamą internete ir tokiu būdu galėsite daug efektyviau išnaudoti savo brangų laiką.

Apie apsauginę būsto signalizaciją

Apsauginė signalizacija – tai populiariausia priemonė norint apsaugoti savo turtą. Signalizacija gali apsaugoti ne tik jūsų turtą, bet kai kuriais atvejais net ir sveikatą ar gyvybę. Priklausomai nuo sistemos sudėties, signalizacija reaguoja į judėjimą, garsą, durų ir langų atidarymą, stiklo dužimą, sienų ardymą, dūmus, atvirą ugnį, elektros įtampos dingimą ir kt. Apsaugos jutikliai „surenka“ tokią informaciją iš aplinkos, kurioje jie yra įrengti ir siunčia ją į centralę. Centralė, tą informaciją surenka, apdoroja ir priima tam tikrus sprendimus. Vartotojo sąsajai su centrale naudojami įvairūs valdymo pulteliai arba į kompiuterius įdiegtos monitoringo sistemos.

Apsauginė signalizacija gali būti prijungta prie saugos tarnybos pulto, kuris gali užkirsti kelią stambaus masto plėšimams ar užpuolimams. Tam naudojamas radijo bangų siųstuvas, telefono linija arba GPRS ryšys.

Jei nenorite savo turto apsaugos patikėti saugos tarnybai, galite stebėti savo apsauginės signalizacijos būseną patys. Apie suveikusią signalizaciją galite būti informuoti SMS žinute ir skambučiu į Jūsų mobilųjį telefoną.

Apsaugos sistemos gali būti laidinės, belaidės ir kombinuotos. Kombinuotos reiškia, kad sistemoje gali būti ir laidiniai ir belaidžiai jutikliai.

Apsauginę signalizaciją sudaro:

♦ signalizacijos valdiklis (centralė);

♦ įvairūs jutikliai: judesio jutikliai, magnetiniai kontaktai, dūmų ir temperatūriniai jutikliai, stiklo dūžio jutikliai ir t.t.;

♦ išoriniai įrenginiai: sirenos, šviestuvai ir kt.;

♦ valdymo ir programavimo įtaisai: valdymo pulteliai, pavojaus mygtukai ir t.t.;

♦ maitinimo šaltinis ir akumuliatorius.

Šie elementai taip pat gali būti ir belaidžiai. Belaidė sistema praverčia, jei yra padarytas remontas ir nėra jokio kito būdo kaip pravesti laidus. Belaidė sistema turi ir trūkumų, tokių kaip maitinimo elementų keitimas ir ribotas atstumas nuo centralės. Esant galimybei yra daug patikimiau montuoti laidinę signalizaciją.

Jei Jūs dar neturite įsirengę apsauginės signalizacijos, nedelskite.

Signalizacijos darbai, UAB

www.sida.lt

„Penki TV“ – šiuolaikiškas žvilgsnis į televiziją

Televizorius seniai nebėra vien priemonė norimai laidai ar kanalui žiūrėti. Televizijos galimybės išsiplėtė tiek, kad sėdint prie televizoriaus galima bendrauti su draugais, ieškoti reikiamos informacijos, mėgautis gausybe interaktyvių pramogų.

„IP&TV World Forum 2011“ parodoje „Penki kontinentai“ priimti į organizaciją „Open IPTV Forum“, kuriančią bei tobulinančią bendrus IPTV standartus.

UAB „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ diegiamos interaktyviosios IP televizijos „Penki TV“ kūrėjai nuolat klientams siūlo daugybę papildomų paslaugų. Šviesolaidiniu „Skynet“ internetu, kurio greitis siekia iki 300 Mb/s, tiekiamos „Penki TV“ žiūrovai jau senokai įprato nuomotis vaizdo medžiagą iš virtualaus nuomos archyvo, kuriame šimtai filmų, laidų, muzikinių klipų, naudotis grojaraščio sudarymo funkcija ir susikurti mėgstamos vaizdo medžiagos archyvą, mėgautis programos „Home Media Gateway“ privalumais ir kompiuteryje saugomą vaizdo medžiagą greitai bei paprastai perkelti į televizoriaus ekraną ir kt. Neseniai bendrovė pasiūlė porą patrauklių naujovių. Viena iš jų – populiarusis „Google Maps“ žemėlapis televizoriaus ekrane. Naudojantis šia naujove vos kelių mygtukų spustelėjimu galima atrasti bet kurį pasaulio tašką ir net suplanuoti kelionę iki jo: sužinoti atstumą, kelionės trukmę, patogiausią maršrutą. Taip pat turint išmanųjį telefoną, kuriame yra belaidis internetas galite planuoti kelionė esamu laiku. Artimiausiu metu bus pasiūlyta naudotis ir lankytinų vietų duomenų baze POI (angl. Point of interest). Taigi, bus galima ne tik sužinoti, kaip nukeliauti į norimą tašką, bet ir ką įdomaus ten aplankyti, kur apsistoti, užkąsti, palikti automobilį ir pan. Kita naujovė – nuotolinį televizoriaus valdymo pultelį „pavaduojantis“ mobilusis įrenginys (išmanusis telefonas, planšetinis kompiuteris ir pan.), kuris prijungtas prie nuotolinio valdymo programos gali atlikti ir įprastas, ir televizoriaus pulto funkcijas. Beje, vis labiau populiarėjant įvairioms planšetėms, „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ itin daug dėmesio skiria šių mobiliųjų prietaisų panaudojimo galimybėms. „Šiuolaikinio žmogaus palydovas planšetinis kompiuteris gali atlikti daugybę funkcijų, tad patyrę mūsų bendrovės specialistai nuolat plečia jų panaudojimo galimybes. Neseniai „Penki TV“ žiūrovams įkurta virtuali kino salė, kurioje užsisakyti norimą filmą ir jį žiūrėti siūloma planšetiniu kompiuteriu. Tikimės, jog artimiausioje ateityje visos mūsų teikiamos paslaugos bus valdomos mobiliaisiais prietaisais ir dar lengviau prieinamos klientams“, – teigė „Penkių kontinentų“ Strateginio planavimo ir programavimo skyriaus vadovas Saulius Paukštys. Primename, kad užsisakius „Penki TV“ iki balandžio 30 d. visus metus paslauga kainuos tik 15 litų per mėnesį. Daugiau informacijos apie „Penki TV“ ir akcijos sąlygas rasite www.penki.tv.

Kiek mūsų ekonomika praranda dėl to kad tu skaitai šį įrašą?

Vieno DB atlikto tyrimo metu paskaičiuota, jog Didžiosios Britanijos verslas praranda po 70milijardų svarų sterlingų kasmet, dėl to kad darbuotojai darbo metu naršo internete ne darbo tikslais. Graži suma, ar ne?
Piktnaudžiavimas internetu darbo vietoje, t.y. interneto naudojimas darbe asmeniniais tikslais jūsų darbdaviams kainuoja didelius pinigus. Vietoj to, kad pasuktumėt galvas ir sugalvotume kokią nors genialią idėja atnešiančią įmonei milijoninį pelną, laisvesnę minutę, ar kai tiesiog vadovas nemato įmerkiate akis į rss reader’į, blogeriai.net, delfi facebook, ar net one.lt

Tik nereikia to neigti! Užtenka žvilgtelėti į Facebook. Kai atnaujini savo statusą, įkelį foto ar atlieki kitą veiksmą ten nurodomas laikas. 9:30, ar 11:25 nėra nei kavos pertraukėlė, nei pietūs, nei laikas po darbo. Tai darbo laikas ir jūs jį eikvojate asmeniniams/pramoginiams tikslams.

Ar aš bandau jus teisti? Nea, nes pati tokia – nuolat online ir velnias žino ar visuomet daranti tai kas susiję su darbu. Nekaltinu, tiesiog stebiuosi, kaip tokia nereikšminga smulkmena, kaip „aš atnaujinau savo FB statusą“ gali kainuoti kelis milijonus verslo pasaulyje…

Parengė zavinta.lt

Priežastys, kodėl aš išeisiu iš jūsų tinklalapio per 10 sekundžių.

Nagrinėdamas statistiką, kiek vartotojai „užsilaiko“ mano web-projektuose ir atskiruose jų puslapiuose, internete radau labai įdomų susijusį su tema straipsnį, žmogelis išrašė priežastis, kurios jį priverčia iš karto palikti svetainę ir paspausti „Back“ arba kryžiuką. Su dauguma iš jų visiškai sutinku, ta proga straipsnio vertimas laisva forma jūsų dėmesiui. Šiandieną pirma dalis ir pirmos šešios priežastys.

– – –

Taip, sukurti nuostabią ir nepriekaištingą svetainę tikrai nelengva, ir visiems neįtiksi. Tačiau yra dalykų, kurių tiesiog reikia vengti, konstruojant tinklalapius, nes jie suerzina praktiškai visus lankytojus ir priverčia juos išeiti per pirmąsias sekundes, ir daugiau nebegrįžti. Taigi, pradėkime nuo baisiausių…

1. Automatinis garsas. Tai tiesiog mane siutina. Kai netyčia užsuku į svetainę, gaunu bombą į ausis, ir man iš karto norisi palikti svetainę. Ypač, jeigu sėdžiu su ausinėmis arba įjungęs kolonėles ir nustatęs didelį garsą. Iš šios grupės dar labiau neigiamai išsiskiria reklamos intarpai, kuriuose irgi neretai būna garso efektų.

2. Iššokantys langai. Senas, bet išlikęs dalykas. Mes vis dar jų matome. Jeigu jūs mane bombarduojate su iššokančiais langais, aš turbūt norėsiu išeiti, nebent man tikrai reikia tos informacijos. Arba jeigu mane psichologiškai „paruošia“, t.y. po 30-60 sekundžių naudingos informacijos žiūrėjimo man parodo iššokantį langelį, tada bent jau žinau, kad jau gavau naudos iš svetainės.

3. Tarpiniai puslapiai. Ar jums būna taip, kad bandote užeiti į svetainę, bet prieš ją jums parodomas atskiras puslapis su reklama ir nuoroda „Next“ arba „Skip ad“? Arba, dar geriau, navigacijos nuoroda pasirodo tik po kažkiek sekundžių reklamos parodymo. Ei, aš nenoriu jūsų brukamos reklamos, aš noriu naudingos informacijos, kurią ir užsakiau! Jei rodote reklamą, tai bent jau ne taip įžūliai.

4. Nepatogus puslapiavimas. Argi būtina užkrauti informaciją, paskirstant ją į 10 lapų po 10 mažų paveikslėlių? Arba top 10 sąrašą su 10 puslapių? Negi negalima padaryti taip, kad lankytojas iš kartų matytų daugiau informacijos ir spaudinėtų mažiau nuorodų? Kitas variantas – atvirkščiai, WordPress sistemos tinklaraščių autoriai kartais pateikia ilgus tekstus puslapyje, ir jeigu nori užeiti į antrą puslapį, tai reikia brautis per ilgų tekstų mišką arba iš karto daug kartų spausti Page Down.

5. Lėtas užsikrovimas. Neverskite manęs laukti! Aš moku pinigus už savo greitą namų internetą ir nekęsiu jūsų, jeigu jūsų kreivai sukoduotas puslapis su krūva objektų ir pašalinių skriptų kels man problemų. Jeigu man tikrai reikia jūsų siūlomos informacijos, tada gal ir palauksiu, bet jei tiesiog užėjau iš smalsumo, tai ilgesnis užsikrovimas tikrai privers išeiti.

6. Prioritetai: reklamos ar turinys? Tai yra lėto užsikrovimo problemos brolis-dvynys. Suprantu, kad jūs norite save išlaikyti, ir uždirbate iš reklamos, bet pagalvokite iš kitos pusės – jeigu žmogus matys daug reklamos, ir jį tai erzins, tai jis tiesiog išeis ir bandys tą pačią informaciją gauti kitame puslapyje, kur bus mažiau reklamos. Ir jūs prarasite lankytoją ir potencialų pelną iš reklamos. Taigi, jauskite ribas.

7. Siaubinga navigacija. Taip, kartais būna sunku susigaudyti svetainėje ir ne iš karto atrandi tai, ko nori, bet kartais navigacija būna tikrai siaubinga! Reikalingi meniu punktai paslėpti su JavaScript į antrą planą, norint surasti reikią puslapį, reikia daryti 7-8 klikus ir t.t. Šiuo atveju didžiausi nusidėjeliai yra Flash svetainių kūrėjai, kurie bando išrasti savo unikalią ir gražią navigaciją, bet tuo pačiu suklaidina lankytojus, kuriems nėra patogu.

8. Pagrindinė informacija yra paslėpta. Neseniai lankiausi vienoje viešbučio svetainėje, kur norėjau užsirezervuoti kambarį. Ir, mano nuostabai, niekur nebuvo parašyta nuomos kainų. Po gerų penkių minučių paieškos (o tai yra labai daug) supratau, kad kaina parodoma tik tada, kai paspaudi „Rezervuoti kambarį“. Nesąmonė! Kokia yra tikimybė, kad žmogus paspaus „Rezervuoti“, nežinodamas kainos? Nedarykite ir jūs tokių klaidų, pagrindinė informacija turi būti aiški. Net jei jūsų kainos didelės, jūs turite jas skelbti.

9. „Ankstyvūs“ registracijos prašymai. Kad pasiekčiau informaciją, reikia registruotis? O gal dar ir mokėti? Tai padaryčiau nebent tada, kai būčiau beveik tikras, kad tokios pačios paslaugos nerasiu niekur kitur. Mano asmeninis pavyzdys būtų experts-exchange.com svetainė. Taip, jos puslapiai dažnai patenka tarp Google rezultatų, bet kai užeini – prašo registracijos. Ką aš tada darau? Teisingai, spaudžiu Back ir randu atsakymą tarp kitų Google rezultatų.

10. Per daug Flash’o ir šokinėjančių detalių. Naršymas internete yra tikrai ne tas pats, kas lankytis naktiniame klube, o klubas yra vieta, kurioje šviesų ir kontrastų mirguliavimas tikrai pateisinamas. Jeigu negali sukoncentruoti dėmesio ties norima skiltimi, nes tau į akis vis lenda įkyrios judančios reklamos ar besikeičiančios spalvos, tai siutina. Būtent dėl to nemėgstu lankytis forumcinemas.lt svetainėje, kurioje visą laiką kas nors bando iššokti iš ekrano man tiesiai į akis (tiesą pasakius, tai buvo viena iš priežasčių, kodėl sukūriau „mielesnį“ projektą Kinoteka.lt).

11. Gramatinės klaidos ir žargonas. Jeigu jūsų svetainė yra skirta gatvės jaunimui arba kokiai specialiai visuomenės grupei, kurioje klaidos ir žargonas yra normalu, tai tada ok. Bet priešingu atveju – rašykite taisyklingai! Lietuviškai, ne šveplai, korektiškai, be klaidų. Pvz, forumuose, su klaidomis rašantis žmogus dažnai iš karto laikomas mažvaikiu, tai panaši psichologija galioja ir web-projektuose.

12. Nesąmoningi šriftai. Jūs naudojate Times New Roman web-dizainui? Rimtai? Tai gal dar ir 10 pikselių dydžio? Aišku, tai geriau, negu Comic Sans, bet visgi – pasiskaitykite atitinkamą literatūrą. Aišku, ši priežastis neverčia normalių žmonių iš karto palikti jūsų svetainės, bet tai gali būti vienas iš svarbesnių faktorių, pagal kurį apie jūsų svetainę susidarys pirminę nuomonę, kuri vėliau gali ir nepasikeisti į gerąją pusę.

13. Siauri tinklalapiai. Jeigu jūsų tinklalapis skirtas 800 pikselių ekrano rezoliucijai, tai man sukelia nostalgiją ir primena apie 2002 metus. Ar tikrai norite tokių asociacijų iš vartotojų? Kita vertus, rezoliucijos klausimas dabar įgavo naują prasmę, kai vis populiarėja mobilieji ir planšetiniai įrenginiai, tad šioje vietoje gal dar ir nenurašyčiau tų 800px…

14. Projekto/kompanijos veiklos neaiškumas. Jeigu aplankau kokios nors kompanijos tinklalapį, turiu per porą sekundžių susigaudyti, ką ta kompanija veikia, ir sugebėti tai atpasakoti draugams. Jei tokio efekto nėra ir turiu landžioti po visokius meniu „Apie“ ir „Kontaktai“, tai gaišta mano brangų laiką.

15. Naršyklių problemos. Dar visai neseniai Microsoft atsisakė palaikyti mano mėgstamo Google Chrome per XBox Live klientų aptarnavimo puslapį. Tai didžiulė klaida, ypač turint omenyje, kad aš už palaikymą moku pinigus. Negi jie tikisi, kad po šito aš pereisiu prie Internet Explorer?? Taigi, tyrinėkite savo auditoriją, žiūrėkite, kokiomis naršyklėmis ji naudojasi daugiausiai, bei testuokite, testuokite, testuokite.

16. Flash. Čia jau mano asmeninis požiūris, bet nemėgstu dizaino šedevrų su Flash, kur viskas juda, marga ir šokinėja. Galbūt kai kurioms svetainėms visa tai ir tinkama, bet tada bent jau turi būti labai aiški navigacija ir informacijos pateikimas, nes už to išoriško apiforminimo grožio vis tiek žmogus norės to, kas parašyta, o ne to, kas nupiešta.

17. Nėra puslapio „Apie“. Nesuprantu kompanijų ar projektų, kurie alergiški šiam puslapiui. Juk vartotojams įdomu, kas stovi už svetainės arba kokią istoriją turi jūsų įmonė. Tiesą pasakius, mano web-projektuose „Apie“ yra vienas iš dažniausiai lankomų puslapių, jeigu rinktis iš „statinės informacijos“ puslapių.

18. Pirmame puslapyje – tik video. Kas čia per mada, užeini į svetainę – ir tau iš karto parodo video apie tai, koks projektas stebuklingas ir kaip jis gali man palengvinti gyvenimą. Na, gal aš ir iškęsčiau 3 minučių video, bet turėčiau save labai stipriai psichologiškai įtikinti. Turi būti arba pasirinkimas „Žiūrėti video“, arba prie video tiesiog nuoroda „Praleisti ir eiti į svetainę“, kažkas tokio.

19. Spalvų kontrastai. Neteisingai parinkta arba nesuderinta spalvų gama dažnai trukdo patogiai skaityti informaciją. O kokia prasmė pasilikti puslapyje, kuriame tu negali deramai nieko išskaityti?

20. Nuobodumas ir neprofesionalumas. Jūs kaip kūrėjas gali būti labai įsijautęs į projekto įgyvendinimą ir džiaugiatės, kai jūsų kūdikis pasirodo „gyvai“ visam pasauliui. Bet pažiūrėkite į jį kartais ir iš to pasaulio pusės – ar jis nėra nuobodus, neprofesionalus, nekabliuojantis. Nes tikrai labai daug svetainių sudaro įspūdį, kad „ai, nieko ypatingo“ – ir žmonės išeina. Nepamirškite, jūsų projektas turi „kabliuoti“!

paimta iš http://www.skaitykit.lt/

HP svarsto atsisakyti „Palm“ prekės ženklo

Palm“ kompanijos dabartinis vadovas Jon Rubinstein pareiškė, kad HP svarsto, ar verta palikti „Palm“ prekės vardą gaminamiems mobiliesiems. „Palm“ anksčiau šiais metais buvo nupirkta HP kompanijos ir tai gali paversti 18 metų gyvenusį prekės ženklą praeitimi.

Apie galimą prekės vardo atsisakymą kompanijos vadovas pareiškė konferencijoje San Franciske: „Tai yra mūsų svarstymai. Kaip manot, ką turėtume padaryti?“.

Interviu metų vadovą kalbinusi žurnalistė Kara Swister paragino atsiakyti vardo, J. Rubinstein atsakė nesąs prisirišęs prie prekės ženklo ir mano, jog tai padėtų geriau reklamuoti „Pre“ prietaisus.

„Mums pasibaigė kelias. Ilgai svarstėme, bet nutarėme, jog geriausias sprendimas yra bendradarbiavimas su kitais gamintojais, padėsiančiais populiarinti „webOS“, mano J. Rubinstein.

Priklausomybė nuo gigantų

Visai neseniai Povilas iš skaitykit.lt dėstė mintį apie programuotojų bei tinklalapių priklausomybę nuo Facebook ir kas būtų jei Facebook nulūžtų. Būtų nekaip, ypač tiems tinklalapiams kurie išties remiasi ir naudoja nemažai Facebook integruojamųjų funkcijų.

Tačiau straipsnis apie priklausomybę nuo Facebook yra tik vienas iš pavyzdžių kaip mes esame pripratę prie didžiųjų ir galingų įvairiomis funkcijomis apipintų tinklalapių-milžinų.

Štai pavyzdžiui, jei vieną dieną nulūžtų Google Analytics, kas dėtusi interneto pasaulyje? Kiek iš mūsų savo tinklalapių statistikai naudojame ne vien Google Analytics? Retas kuris… Tad nustojus veikti Google Analytics netektume visų savo tinklalapių statistikos, analyzių, lankomumo rodiklių ir pan. O jei staiga iš interneto platybių „pabėgtų“ visas Google? Aišku, naudotumėmės kitomis paieškos sistemomis, bet joms toli iki Google ir mes negautume visko „ant lėkštutės“, kaip esame dabar įpratę…

Taip pat nekartą jau yra diskutuota apie įvairias tarnybas leidžiančias talpinti įvairius duomenis. Štai pvz, Picasa talpiname savo foto. O jei vieną dieną sudegtų jų serveris? Ir tie du(ar kiek jų ten ištikro yra) atsarginiai ir visi terabaitai fotografijų būtų prarastos amžiams? Kiek šios žemės gyventojų tą dieną nusigraužtų nagus iš apgailestavimo jog neturi tų fotografijų išsisaugoję savo kompiuteryje ar kitoje namuose laikomoje laikmenoje.

Naudojimasis ir panaudojimas tinklalapių-milžinų funkcijas yra naudingas ir gyvenimą palengvinantis veiksnys. Bet staiga netekus vieno milžino, rankos taptų kaip surištos. Tikėkimes to neteks patirti.

Apple perka „Intrinsity“ už $121 mln.

New York Times duomenimis, viena didžiausių kompanijų Apple, specializuojanti kompiuterių rinkoje, ketina nupirkti „Intrinsity“, ilgą laiką besiverčiančia kompiterinių procesorių gamyba . Sandorį sudaro kažkur 121 mln. jav dolerių. „Intrinsity“ – šiuo metu viena didžiausių kompanijų savo srityje, betarpiškai bendradarbiaujanti su tokiais gigantais kaip „SAMSUNG“ ir „ATI“. „ Intrinsity“ dar žinoma pasaulyje, kaip ARM tipo procesorių „ARM® Cortex™-A8“ kūrėja bei gamintoja.

Apple jau kartą gana sėkmingai bendradarbiavo su“ Intrinsity“, sukurdama legendinį A4 čipą.

„Susiurbdama“ „Inrinsity“, Apple parodo, kad jau pakankamai pribrendo, tiesiog pakilo į aukštesnį lygį gaminant tokius mobilius įrenginius, kaip iPhone, iPod, iPad ir kt.

Taip pat, šio sandorio dėka, Apple galės pilnumoje apriboti priėjimą prie technologjų kitoms-konkurentinėms kompanijoms.