Būsto nuoma – iššūkis visoje Lietuvoje

Didžiausia būsto nuomos paklausa ir pasiūla – Vilniuje. Čia ne tik apstu daugiabučių namų, tiek senos, tiek naujos statybos, bet ir tūkstančiai naujų gyventojų kasmet. To priežastys net kelios:

  • Atvykstantys studentai 4-6 metams;
  • Po studijų pasiliekantys ex studentai;
  • Iš provincijos atvykstantys geresnio gyvenimo ieškotojai;
  • Besikeičiant darbo vietai atvykstama iš užsienio ar kitų miestų

Studentai dažniausiai ieško pigesnių būstų, tačiau arčiau miesto centro ar jų mokymosi įstaigų. Įprasta rinktis paprasčiau įrengtus, tačiau su visais būtinai baldais butus, kuriuose būtų galima iš karto gyventi, atsikeliama ir išsikeliama be didesnio galvos skausmo, nes daiktų kiekis nesunkiai telpa į kiek erdvesnį lengvąjį automobilį. Tik vieni kiti studentai ieško perkraustymo paslaugas teikiančių įmonių.

Perkraustymai kur kas dažniau reikalingi šeimoms, po studijų Vilniuje liekantiems asmenims, kurie ima kurti šeimas ar per keletą metų prikaupė nemažai turto. Kiek didesniu galvos skausmu tampa kuomet reikia daiktus ar baldus atsivežti iš kito šalies miesto – ne visos perkraustymo bendrovės sutinka vykti toliau arba taiko ne itin draugiškus įkainius.

Iš provincijos visam laikui atsikeliantys žmonės taip pat suka galvą kaip persivežti baldus, kitus asmeninius daiktus, ypač, jei šeimoje yra mažamečių vaikų – jų daiktų neretai būna daugiau nei suaugusiųjų. Nepaisant visko, tokie žmonės daug dažniau randa pažįstamų su priekabomis ar didesniais automobiliais.

Nuomotis būstą ne Vilniuje – visai kitokios problemos. Didelė kaina provincijoje retai matoma nuomos skelbimuose, tačiau ir būstų nuoma yra tiek, kad ant pirštų suskaičiuosi. O jei dar nuomojasi šeima su vaikais, vieniši tėvai ar studentai – paieškos tampa labai sunkios ir ilgos. Neretai – bevaisės. Tokiu atveju ieškoma įvairiausių alternatyvų, pasiryžtama gyventi tolėliau. Paradoksalu, tačiau dirbantieji Širvintose kartais nuomojasi brangius būstus Vilniuje, nes čia bent randa tinkamą plotą gyvenimui, tuo tarpu mažame mieste pasiūla artima nuliui.

Ne ką paprasčiau ir su persikraustymų. Perkraustymai mažame mieste vyksta kur kas mažesniais atstumais, atrodo, turėtų kainuoti visai nedaug, tačiau rasti perkraustymų bendrovę – iššūkis kaip ir rasti būstą nuomai. Tokie verslai provincijoje nėra labai pelningi, tad tenka samdyti transportą iš kitų miestų, tai kelia kainą. Žinoma, maži miesteliai turi kitą medalio pusę – dauguma yra tarpusavyje pažįstami ir koks nors kaimynas ar kaimyno draugo kaimynas tikrai pagelbėja su savo transportu už simbolinį atlygį.

FIBA reitingas

Straipsnis iš LietuvaEuropoje.com – Kokia Lietuvos pozicija Europoje?

 

Lietuvoje žmonės kartais sako – krepšinis yra mūsų antrasis tikėjimas. Ir ne be reikalo. Lietuvoje tai yra populiariausia sporto šaka, turinti turtingą praeitį ir tradicijas. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė – 3 pagal stiprumą komanda Europoje ir 5 Pasaulyje pagal Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) reitingą, atnaujintą po 2012 metų Londono olimpinių žaidynių. Lietuvos moterų rinktinė Europoje taip pat yra aukštai – 7 vietoje.

Pirmoje vietoje – Ispanija, o Lietuvą nedaug lenkia 2 vietoje esantys graikai. Pastaraisiais metais sparčiai kylanti Rusijos vyrų krepšinio komanda yra 4 vietoje.

Europoje nacionalinės krepšinio komandos neturi tik 4 valstybės: Monakas, Norvegija, Airija ir Danija. Visos kitos valstybės, nepaminėtos žemiau esančioje lentelėje, turi 0 FIBA reitingo taškų. Paskutinės taškų turinčios komandos – Belgija ir Juodkalnija.

FIBA taškai kiekvienai komandai skiriami už užimtą vietą bet kokiame tarptautiniame krepšinio turnyre. Taškai, gauti daugiau nei prieš 8 metus, panaikinami.

Visa Europos FIBA reitingo statistika:

Daugiau panašių straipsnių rasite čia: LietuvaEuropoje.com

Originalus straipsnis: FIBA krepšinio reitingas

Lietuvos ir Latvijos Panašumai

Lietuva ir Latvija – dvi Baltijos jūros valstybės, kurių skirtumai – kalba, tikėjimas, valiuta ir tas, kad mes gyvename Lietuvoje, o jie juk „braliukai“. O kokie gi panašumai tarp šių dviejų broliškų valstybių?

Tiek Lietuva, tiek Latvija turi priėjimą prie Baltijos jūros, bet Latvijos pajūrio ruožas yra kelis kartus didesnis, nei Lietuvos, bet juk mes turime Kuršių Neriją!

Tiek Lietuvos sostinės Vilniaus senamiestis, tiek Latvijos sostinės Rygos senamiestis yra įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą. Abiejose sostinėse gausu bažnyčių, nuostabaus grožio architektūros paminklų.

Mano nuomone pramogų srityje Latviją mes lenkiame, bet kai kuriose srityse Latvija yra labiau išplėtojus pramogas nei mes, pavyzdžiui – slidinėjimas. Neveltui daug lietuvių prieš okupuodami didžiuosius Europos slidinėjimo kurortusišbando jėgas Latvojoje. Lietuviai Latvijoje renkasi – Milzkalns, Ozolkalns, Žagarkalnį, Riekstukalns, Sauleskalns ir kitas kalvas, kalnus. O ką mes turime Lietuvoje? Druskinkų slidinėjimo trasą, Ignalinos slidinėjimo trasą, Liepkalnį. Latvija šitoje srityje mus taip pat lenkia, bet vistiek mes esame panašūs!

Abi šalys turi vandens parkus (kitaip vadinamus akvaparkais), bet Latvija vėl mus lenkia, jų vandens parkas Jūrmaloje – didžiausias baltijos šalyse, o mes turime vandens parką Druskininkuose ir Vichy vandense parką Vilniuje.

Lankytinuose objektuose taip pat turime panašumų, Latvijoje gausu įvairių bažnyčių, pilių, rūmų. Lietuvoje taip pat – Radvilų rūmai, Sapiegų rūmai. Mes taip pat turime gausybę dvarų.

Abi šalys turi uostus, bet Latvijos didesnis, visgi sostinė – Ryga, o pas mus – Klaipėda. Prekybos apimčių nėra ko lyginti, nes ir taip aiškus laimėtojas.

Taigi abi kaimyninės šalys – Lietuva ir Latvija turi daugybę panašumų, bet daugumoje mano apžvelgtų mūsų „braliukai“ mus lenkia, reikėtų susikaupti ir aplenkti juos!

Šarūnas Jasikevičius

Nickname(s)   Saras

Position            Point Guard

Height               1.93 m

Weight              93 kg

League              Greek League

Team                 Panathinaikos

Number            19

Born                   March 5, 1976 (age 35)

Jasikevičius is from Lithuania, but spent his teen years in the United States. He attended the Solanco High School in Quarryville, Pennsylvania Jasikevičius started his international career in 1997, when he played for Lithuania in Eurobasket. Jasikevičius was a member of the Lithuanian national team which won bronze medals at the 2000 Olympic Games. He averaged 14.0 points and 5.1 assists and scored a tournament-high 27 points in a semi-finals loss to the United States.

Laisvės kelias: įmūryk savo plytą

Ar prieš 21-erius metus stovėjai Baltijos kelyje? Mano tėveliai sako, jog ir aš ten buvau, nors pati neprisimenu – matyt tiesiog per dar maža buvau. Visgi prabėgus porai dešimtmečių jaučiuosi prisidėjusi prie istorijos, prie svarbių įvykių ir tuo džiaugiuosi.

Taip pat džiaugiuosi ir dabar galėdama dar kartą sudalyvauti tautos sienos, “Laisvės kelio”  statyme. „Laisvės kelias” – tai skulptūra, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dvidešimtmečiui paminėti ir kviečianti visus Lietuvius tęsti laisvės ir vienybės kelią kurį pradėjome prieš 21-erius metus susikibę rankomis Baltijos kelyje. Skulptūra būtent ir simbolizuoja gyvą žmonių grandinę, vieningai ir neišskiriamai sujungusią tris nepriklausomybės siekusias Baltijos valstybes ir tapusią nepaprasta vienybės išraiška.

Baltijos kelias buvo žmonių vienybės kūrinys. Skulptūra „Laisvės kelias“ taip pat gali būti mūsų kūrinys, kadangi kiekvienas galime nupirkti plytą kurioje bus įspaustas parėmusiojo vardas ir plyta bus įmūryta į skulptūrą. Taigi mūsų vardai taps istorijos dalis.

Skulptūrą „Laisvės kelias” iškils Konstitucijos prospekto ir Geležinio vilko gatvių sankirtoje palei transporto žiedą, ten kur ėjo legendinis Baltijos kelias. Skulptūrą planuojama atidengti 2010 m.  rugpjūčio 23 dieną minint Baltijos kelio 21-ąsias metines. „Laisvės kelio” skulptūra bus 60 metrų ilgio ir ją sudarys iki 20 000 plytų. Projekto idėjos autorius – žymus  skulptorius Tadas Gutauskas, jam talkina architektas Saulius Pamerneckis.