Ar yra tekę būti Ispanijoje? Kavinėje gurkšnoti vyną, ilsėtis saulėtame, gal kiek akmenuotame paplūdimyje, žavėtis didžiuliais pinijų kankorėžiais. O gal aplankyti kokią nors dailės galeriją ir pamatyti geriausių autorių darbus? Ispanija kažkiek tokia ir yra – marga, neskubanti, atsipalaidavusi. Siestos metu įvairios įstaigos užsidaro, kavinės nutyla, atrodo ištisas miestas aprimsta. Žinoma, jei tai ne koks didmiestis, kaip Barselona ar Madridas, ir ne šaltasis metų sezonas.
Ispanija populiari ir tarp Lietuvos poilsiautojų. Šiltas klimatas ypač traukia žiemą, kai norisi ištrūkti iš lietuviškos žiemos, prisiminti, ką reiškia vaikščioti trumpom rankovėm ir kaip visą dieną, ar net kelias iš eilės, gali būti giedras dangus. Net ir žiemos metu ir Viduržemio jūra rytinėje ar Atlanto vandenynas vakarinėje šalies dalyje yra pakankamai šilti bent pabandyti išsimaudyti. Vandens temperatūra juose laikosi panašiai, kaip mūsų Baltijoje vasarą. Vis tik pajūrio miestuose, ar tuo labiau Ispanijai priklausančiose salose gana nemaža vėjo tikimybė, tad vakarai sausio vasario mėnesiais tikrai gali būti žvarboki.
Vis tik Ispanijoje ieškome ne tik saulės, smėlio ir jūros. Dažnai ieškome ir įdomybių, įvairių architektūros, kultūros paminklų, muziejų. Labiausiai pažinimo trokštančių turistų lankomas miestas – Barselona, Katalonijos sostinė. Tai senas miestas, istorijos vingiuose turėjęs įvairius šeimininkus, tad ir išlaikęs savyje įvairių epochų ir įvairių stilių architektūrą. Žinoma, traukos centras – Barselonos senamiestis. Čia ir mažos, siauros, akmenimis grįstos gatvelės, ir bažnyčios, ir nedidelės galerijos. Barselona įdomi ir tuo, kad tai gana kalvotas miestas, gatvelės tai kyla, tai leidžiasi, nėra monotoniško lygumo. Žinoma, Barselona turi ir savo paplūdimius, tad ramiai pasivolioti smėlyje galima ir šiame mieste.
Daugiau gamtos ir egzotikos ieškantys žmonės paprastai skrenda tiesiai į Maljorkos salą. Palmos mieste yra oro uostos, į kurį yra ir tiesioginių skrydžių iš Lietuvos. Ir, dažniausiai, tikrai pigių. Maljorka – sala Viduržemio jūroje, į rytus nuo Barselonos. Čia išties daug labiau egzotiška – ir smėlėti, ir uolėti paplūdimiai, juosiantys visą salą, ir vietom gana staigiai iškylantys kalnai, ir miškeliais, ir skurdžios kalnų pusdykumės. Saloje yra ir prabangių, turistų įgeidžius tenkinančių kurortų, ir mažų, senaisiais amatais bei žemdirbyste užsiimančių viduramžius menančių kaimelių salos gilumoje. Būnant Maljorkoje populiaru įvairiais būdais tyrinėti salą – ar leistis į pėsčiųjų žygelius (gal net apeiti visą salą?), ar nuomotis dviračius ir keliauti jais. Taupant laiką, verta išsinuomoti automobilį ir aplankyti žymiausias, gražiausias salos vietas.