minkšti baldai – Direktorija NoBaD

Renkamės minkštus svetainės baldus

Svečių kambarys – vieta, kurioje dažnai lankosi artimi ar net svetimi žmonės. Svetainės interjeras turi būti ne tik originalus, bet ir praktiškas. Jei ketinate daryti šios patalpos remontą, Jums turi rūpėti ne tik dažų ar tapetų spalva, bet ir minksti baldai.

Atkreipkite dėmesį į baldų funkcionalumą

Ne paslaptis, kad vis labiau populiarėja maži svetainės staliukai, bet pagalvokite, ar toks baldas bus praktiškas. Prie jo reikia derinti ir minkštus baldus. Tokiu atveju daug kas renkasi ne fotelius ar sofą, bet paprasčiausius sėdmaišius ar pagalvėles. Tokios interjero detalės atrodo skoningai, bet ne visada yra patogios, nes sunku ilgai išsėdėti ant pagalvių, o įsitaisius sėdmaišyje lengva išpilti rankoje laikomą gėrimą. Žinoma, kiek žmonių, tiek nuomonių, bet neginčytina, kad praktiškiau įprasti minksti baldai. Jie gali būti įvairiausių formų, dydžių, spalvų, modelių, todėl tikrai išsirinksite tokius, kurie Jums patiktų. Manote, kad minėtieji sėdimųjų baldų pakaitalai yra geriau, nes galite juos išdėstyti taip, kad matytumėte pašnekovų akis? Nesunku ir įprastus minkštus baldus išstumdyti, kad būtų patogu bendrauti. Svarbu, kad sėdimieji baldai nestovėtų prie vienos sienos. Tokiu atveju pravers minksti kampai. Įsigysite dar porą fotelių ar pufų, sukursite U formos baldų išdėstymą ir mėgausitės pašnekesiu su artimais bičiuliais.

Rinkitės minimalistinį stilių

Apmąstykite ne tik tai, kaip turėtų atrodyti minksti svetaines baldai, bet ir kaip juos priderinti Jūsų kambariui. Iki smulkmenų apgalvokite, kur turėtų stovėti baldai, kad ne tik galėtumėte bendrauti su svečiais, bet ir matyti televizorių. Jei dvejojate, ar rinktis masyvius ar minimalistinio stiliaus baldus, rinkitės pastaruosius, kad jie užimtų mažiau vietos. Juk nepatogu, kai sudėtinga praeiti pro baldų gausybę. Tad reikia nuspręsti ne tik dėl baldų išmatavimų, bet ir dėl jų kiekio. Galbūt Jums reikalingi tik minksti foteliai, stalas, sofa, televizoriaus staliukas ir nedidelė komoda. Jei Jūsų svetainės patalpa itin maža, galbūt apsieisite be sekcijos ar kitų didelių baldų. Turite daugybę knygų? Galite jas sudėti į lentynas, tokiu atveju apgalvotai išnaudosite erdvę. Jus domina išskirtiniai minksti baldai, kurie būtų pritaikyti būtent Jūsų svetainei? Tuomet Jus aktualu minksti baldai pagal uzsakyma. Jie gali būti užsakomi ne tik įmonių buveinėse, bet ir virtualioje erdvėje.

Atsižvelkite į apmušalų sudėtį ir spalvą

Įvairūs minksti baldai kampai ir kitokie minksti baldų modeliai turi būti perkami atsižvelgiant ne tik į dizainą, vidinę konstrukciją, minkštos dalies kamšalą, bet ir apmušalus. Jei Jums patinka minksti odiniai baldai, tai už juos teks sumokėti didesnę sumą, ypač už tikros odos baldus. Vis dėlto kambarys, apstatytas tokiais baldais, atrodo skoningai ir prabangiai. Nereikėtų rinktis odinių baldų, jei jie bus apšviesti saulės, nes vasarą nuo jų nemaloniai prakaituosite. Visais kitais atvejais geriausia rinktis odinius baldus. Audiniu apvilktos sofos, foteliai greičiau susidėvi, todėl svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą. Bene dažniausiai perkamos audiniu apvilktos sofos, nes jos yra pigesnės. Koks turėtų būti audinys? Gobelenas, žakardas, flokas, baldinis veliūras ir kt. Gali būti, kad baldų salone nematysite audinio sudėties, tokiu atveju paklauskite pardavėjo. Elektroninėse parduotuvėse dažniausiai yra teikiama sudėtis. Atkreipkite dėmesį ir į baldų spalvą. Geriau nesirinkti šviesių baldų, jei auginate mažus vaikus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad minksti baldai siauliuose ir kituose Lietuvos miestuose parduodami įprastose bei elektroninėse parduotuvėse. Siūlomi įvairūs svetainės minksti baldai, todėl tikrai rasite Jums patinkančius. Prieš įsigydami baldus, pagalvokite, kiek jų reikia, kokio dydžio, spalvos, audinio jie turėtų būti.

Baldai pagaminti Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.

Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.

Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.

Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

Gamtos ir tradicijų sintezė

Šiaurės kraštuose tebegyvuoja glaudus tradicijų ir moderniosios kultūros ryšys, kur viskas stebėtinai harmoningai susipina su šiuolaikinio mokslo, technologijų, technikos naujovėmis ir gamta. Civilizacijos procesas Skandinavijos šalyse yra išskirtinio humaniško atspalvio, kurį lemia išskirtinis dėmesys gamtai, natūralioms vietos medžiagoms, pirmiausia, žinoma, medžiui. Senas suomių posakis byloja: „medžiai grąžina viską, ką yra gavę iš gamtos, saulės, žemės“. Skandinavijoje, kaip ir Japonijoje, susiklostė net savotiškas medžio kultas. Medis įkūnija gyvybės, saugumo, žmogaus gyvenimo periodus. Per medį suvokiamas tiesioginis žmogaus ryšys su gamta, todėl dizainerių, kuriami bet kokie kieti ar minkšti baldai, nevengia demonstruoti ne tik medžio tekstūros, bet dažnai net šakos rievės kaip dekoratyvaus elemento. Kalbant apie Skandinavijos dizainą, dizainerių kūrybą, dažniausiai vartojami demokratiško humanizmo, humanistinio minimalizmo terminai.

Skandinavijos dizaineriai, kaip jau buvo sakyta, pirmenybę teikia vietos medžiagoms – pastelinių tonų beržo, pušies, buko, vyšnios medienai, jos paviršių padengia skaidriu matiniu laku, atskleisdami natūralų medžio grožį. Visuotinai pripažintų Danijos, Suomijos, Švedijos firmų kietieji ir net minkšti baldai išsiskiria medienos specifikos, medžiagos privalumų atskleidimu. Suomių dizaino patriarchas Tapio Wirkkala iš daugybės medžio sluoksnių unikalia technologija pagamintų medienos lukšto blokų, kurios buvo tarsi pertvaros, sukūrė unikalius skulptūrinius reljefus, dekoratyvinius objektus. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tai buvo novatoriški sprendimai. Jo darbai buvo eksponuojami Milano trienalėse, Amerikoje, kūrinių reprodukcijos apkeliavo visų specializuotų žurnalų puslapius.

Palyginus tradicinį Skandinavijos šalių liaudies architektūros paveldą, esminių skirtumų tarytum nepastebima. Kiek daugiau skirtumų aptinkama Švedijos kultūroje, liaudies tradicijose, kurias lėmė įtakingos karalystės Baltijos regione istorinė praeitis. Tačiau galingos valstybės statusas nepakeitė atšiaurių gamtos sąlygų. Uolėtuose užutekiuose, fiordų slėniuose įsikūrę Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Danijos gyventojai savo namus dažydavo geležies oksidu, sumaišytu su derva, baltai pabrėždami sienų sandūras, langus, duris. Todėl beveik visur dominuoja gelsvas, rusvai rausvas koloritas. Mėgstama mėlyna indigo spalva, simbolizuojanti vaiskų šiaurės dangų ir vandenį. Tradicinę spalvų gamą aptinkame ir šiuolaikiniuose pastatuose. Gyvenamuosiuose namuose betono statybinės plokštės dažnai dažomos rusvai, o sujungimo linijos išryškinamos baltai. Statybų metu iš betono gaminamų liejinių paviršiuje specialiai paliekama neužglaistyta medžio lentų klojinių faktūra, kaip užuomina Į medinę architektūrą.

Gamtos teikiamos žaliavos nulėmė specifinių verslų plėtrą. Vandens keliai buvo pagrindinė susisiekimo, prekybos ryšių priemonė. Plukdomi sieliai, sakai, žvėrių kailiai, rūda, skatino atsirasti verslus šalia vandens telkinių. Amatininkų dirbtuvės, pirmosios manufaktūros kūrėsi prie jūros užutėkių, ežerų, upių pakrantėse, kur amatininkus lengvai pasiekdavo žaliavos. Ir dabar žinomiausios industrinės įmonės tebėra savo istorinėse vietovėse. Skandinavijos šalyse buvo išplėtoti medžio apdirbimo, tekstilės, keramikos, stiklo amatai, kurie palengva išaugo į pramoninę gamybą. Šviesi mediena, natūrali vilna, lino pluoštas sukūrė santūrią, pastelinę spalvų gamą. Šiaurinėse platumose atsiranda ryškesnių raudonų, mėlynų spalvų, kurios gerai matyti baltuose sniego toliuose. Ypač spalvingi drabužiai, spalvos derinamos prie elnio kailio.

vizualinis dizainas

Dizainas karo metu

Antrasis pasaulinis karas pakirpo dizainerių kūrybos sparnus. Amerikoje nesustojo industrinių susivienijimų, dizainerių veikla, tačiau didžiosioms futuristinėms ateities idėjoms nebuvo lemta materializuotis. Antrojo pasaulinio karo metais Amerika investavo net 40 procentų visos ekonomikos naujoms medžiagoms bei technologijoms į chemijos ir elektronikos pramonės plėtojimą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama buitinės paskirties daiktų, tokių kaip minkšti baldai ar spintos projektavimui ir gamybai.

Naują etapą Amerikos dizaine pradėjo Charlesas Eamesas, atstovaujantis vadinamajai antrajai dizainerių kartai. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Eamesas kartu su Eero Saarinenu pradėjo projektuoti baldus iš lenktinės faneros. Eamesas sukūrė kėdę, pritaikęs naują klijuotinės faneros štampavimo technologiją. Novatoriškas sprendimas buvo esminis perversmas kėdžių dizaine ir masinėje pramoninėje gamyboje.

Charleso ir Ray Eamesų kūryba labai pakoregavo, praplėtė baldų industrinės gamybos galimybes. Eamesas su žmona, naudodami naujas medžiagas, sukūrė visą seriją iš stiklo pluošto presuotų kevalinės formos kėdžių Hermano Millerio firmai. Jų kūryba radikaliai pakeitė XX amžiaus baldų dizainą, baldų projektavimo koncepciją, požiūrį į naujų technologijų, medžiagų panaudojimą baldų gamyboje ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Šia technologija buvo patobulinti net minkšti baldai, o tiksliau jų atraminės konstrukcijos. Minėtų dizainerių kūryba suvaidino svarbų vaidmenį, keičiant visuomenės supratimą apie modernųjį dizainą. Amerikos dizainas, susiformavęs vartotojiškos visuomenės terpėje, sukūrė XX amžiaus masinės produkcijos ikonografiją, kuri iki šiol gyvuoja pasaulio kasdienėje materialioje kultūroje.

Antrasis pasaulinis karas sukrėtė pasaulį, sugriovė ekonomiką, militarizavo pramonę, pažeidė moralines, etines normas, o svarbiausia, pasaulį ilgus dešimtmečius padalijo į konfrontuojančias Vakarų ir Rytų stovyklas. Išryškėjusios skirtingos ideologijos nulėmė ne tik skirtingą visuomenės socialinę struktūrą, tad net ir kultūros, meno, dizaino raida pasuko skirtingomis kryptimis. Rytų Europos šalys, patekusios į socialistinio lagerio zoną, ekonomiškai ir ideologiškai tapo priklausomos nuo Sovietų Sąjungos. Įsigaliojus autoritarinei ekonominei sistemai, buvo apribota savarankiška iniciatyva, kuri pristabdė kūrybišką dizaino raidą. Vakarų Europai pakilti padėjo Amerikos vyriausybės priimtas ekonominės pagalbos Marshallo planas. Amerika norėjo susigrąžinti karo metais prarastą Europos rinką savo prekėms.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu visa pramonė, gamybos technologijos, chemijos, inžinerijos mokslai buvo nukreipti karo reikmėms. Dauguma įmonių dirbo karinės technikos srityje. Paspartėjo chemijos, elektronikos mokslų raida, atsirado naujų medžiagų, pažengta ir plastiko, aliuminio, kitų lengvųjų metalų bei medžiagų gamyboje. Sukaupta pažangioji patirtis karo pramonėje buvo perorientuota, pritaikyta naujiems visuomenės poreikiams. Visi naujieji atradimai pasitarnavo ir baldų gamyboje. Net paprasčiausios spintos tapo inovatyvių permainų pavyzdžiais. Pirmasis pokario dešimtmetis išsiskyrė ekonomikos, socialinių struktūrų atstatymo darbais. Pokario metais visos žmonių kūrybinės jėgos pirmiausia buvo nukreiptos ekonominiam pagrindui atkurti. Atslūgus karo metų įtampai, kasdienis gyvenimas įgavo demokratinių bruožų, kurie padėjo pamatus populiariai kultūrai. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos gamyboje išliko įsitvirtinę fordizmo principai, susiformavę amžiaus pradžioje Fordo automobilių pramonėje. Kurį laiką pasaulio dizainas rėmėsi Amerikos dizainerių sukaupta patirtimi, aerodinaminių formų estetika.

Europoje kūrėsi nacionalinės dizaino asociacijos, vienijančios gamintojus ir projektuotojus. Dizaineriai ėmėsi organizuoti seminarus, aptarti susidariusią ekonominę situaciją, kūrybines problemas, dizainerių rengimo būtinybę. Europai ekonomiškai stiprėjant, dizainerių dėmesys sutelkiamas į pramoninės gamybos atnaujinimą, mokslinę analizę, gaminamos produkcijos sisteminimą. Mokslininko ir dizainerio kūrybinis bendradarbiavimas buvo vertinamas pozityviai, kaip užtikrinantis pramoninei gamybai sėkmę, ateities perspektyvą. Septintajame dešimtmetyje gamybos mechaninį procesą pakeitė elektronika – prasidėjo elektronikos amžius, pakeitęs ne tik gamybos technologiją, bet ir kultūrinį gyvenimą, meną.

Eames lounge chair

Modernizmo architektūros srovė – Bauhauzas

Bauhaus – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. Šis terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrįstą ir sukurtą architektūros bei dizaino stilių, kuris tapo viena įtakingiausių modernizmo architektūros srovių. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Po Pirmojo pasaulinio karo, ekonominės ir politinės suirutės laikotarpiu, Veimaras tampa Tiuringijos sostine. Vokietija, kuri tuo metu buvo trečioji industrinė šalis po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, siekė išplėsti savo politinę įtakos sferą, užimti tvirtas pozicijas ekonomikos, prekybos srityse, todėl buvo rimtai susirūpinta projektuojančių pramoninei gamybai dailininkų rengimu. Svarbiausias reformuojamų dailės mokyklų uždavinys buvo parengti tokias mokymo programas, jog pagal jas studijas baigę dailininkai gebėtų apipavidalinti interjerą, bendradarbiauti su gamintojais, kurti pavyzdžius pramonei. Buvo siekiama sudaryti kuo platesnes būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programas. Atsiranda naujo tipo mokymo institucija – Aukštoji apipavidalinimo mokykla.

Karo nuvargintame Veimare nebuvo elektros, stigo maisto, paprasčiausių darbo įrankių. Tokiomis sunkiomis sąlygomis kūrėsi naujoji Bauhauzo mokykla. Bauhauzo programiniu pagrindu tapo nuosekliai ir dėsningai tęsiamos XIX amžiaus antrojoje pusėje skleidžiamos meno ir amatų atgimimo, menų sintezės idėjos. Radikaliai besikeičiantis požiūris į kūrėjo misiją mašinos amžiuje natūraliai subrandino poreiki integruotis į pramonę, kurti funkcionalius masinės gamybos objektus. Buvo žengtas konkretus žingsnis pramoninio projektavimo meno – dizaino link. Veimare buvo įkurta mokykla, atvėrusi duris visų moderniųjų meno krypčių kūrėjams. Čia rinkdavosi įvairių ne tik meno, bet ir mokslo sričių pažangiausi atstovai – mokslininkas Albertas Einšteinas, dvylikatonės muzikos pradininkas Arnoldas Schonbergas, tapytojas Oskaras Kokoschka ir kiti.

Bauhauzas – viena ryškiausių mokyklų po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje išsiskleidė naujos avangardinės meno kryptys, parengtos naujos mokymo programos. Tai buvo pirmoji mokykla, rengusi dailininkus dizainerius pramonei, taip pat ji turėjo nemažą įtaką meniniam gyvenimui.

Bauhauzo idėja užkoduota modulinėse formose. Baltos gipsinės formos, leidžiančios kombinatorikos principu suformuoti net keletą skirtingų arbatinukų gamybai, pateikti įvairesnį asortimentą. Tuo pačiu tai buvo programinė mokyklos nuostata rengiant pramonei dailininkus projektuotojus. Būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programose plastiniai, vaizduojamieji menai turėjo užimti svarbią vietą šalia architektūros, inžinerinių mokslų, praktinio darbo dirbtuvėse, sudarant kuo platesnes specialistų pasirengimo galimybes. Vadovaujantis šia koncepcija, pastatai, infrastruktūra, aplinką formuojantys daiktai ir net minkšti baldai, turėjo būti kuriami kaip ištisa aplinka, griežtai atitinkanti žmogaus socialinius poreikius, derinama su pramonės galimybėmis ir reikalavimais panaudojant naujas technologijas, nuošalėje nepaliekant estetinių dalykų.

Mokymo procesui vadovavo dailininkas kartu su mokymo meistru.Veimaro laikotarpiu mokyklos dirbtuvėse buvo kuriami minkšti baldai, metalo, stiklo, tapybos, tekstilės ir keramikos dirbiniai. Studentai turėjo atsiskaityti vadovams. Bauhauze mokymas buvo organizuojamas taip, kad visi studentai ir pedagogai dirbtų dirbtuvėse kartu – mažiau patyrę su daugiau patyrusiais specialistais. Praktika, darbas dirbtuvėse buvo itin svarbi mokymo programos dalis, kita dalis buvo teorija. Į kūrybinį, mokomąjį ir praktinį darbą buvo žiūrima kaip į svarbius bendro mokymo elementus. Mokyklos pagrindinis uždavinys buvo: visas meno formas išlaisvinti nuo izoliacijos, uždarumo, kad tapytojai, skulptoriai – visi išmoktų amato ir dirbtų kartu. Antrasis siekis: panaikinti ribas tarp menininko ir amatininko, tarp meno ir taikomosios dailės – amatų. Trečiasis – užmegzti tiesioginį kontaktą su žinomais meistrais, amatininkais ir pramone. Galutinis ir esminis tikslas turėtų būti statinys, kurį kuriant dalyvauja visi menai. Bauhauzo tikslas buvo parengti kūrėją, gebantį kurti modernią aplinką nuo pastato iki funkcionalių daiktų ar tiesiog spintos, turinčios estetinę prasmę.

juodas krėslas

Projektuojame ir gaminame baldus bei apstatome namus – viskas venoje vietoje

Panevėžyje įsikūrusi minkštų baldų gamybos įmonė UAB EGVITA gamina standartinius ir nestandartinius minkštus baldus, siūlo įvairias paslaugas, susijusias su baldais bei kontraktinę minkštų baldų gamybos paslaugą. Gamina įvairias lovas, sofas, tachtas, fotelius ir minkštus kampus.

Taip pat jau kuris laikas Panevėžio baldų įmonėje veikia ir korpusinių baldų gamybos linija. Gaminanti virtuvės baldus, spintas, stalus, staliukus, komodas ir daug kitų nestandartinių baldų. „Gamindami nestandartinius korpusinius ir minkštus baldus vienoje vietoje, galime pilnai įrengti namus pagal klientų individualius projektus. Projektuojame ir gaminame prieškambario baldus, svetainės baldus, miegamojo baldus ir baldus vaikams“, – sako pardavimų vadovas V. Šukys.

Įmonėje yra didelis pasirinkimas įvairių gobelenų, dirbtinių ir natūralių odų skirtų minkštiems baldams. Korpusinius baldus taip pat galima rinktis iš daugelio spalvų bei dažyti pagal individualius projektus, pilnai pritaikant prie namų interjero

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Vaidas Šukys
Pardavimų Vadovas

EGVITA, UAB
Tinklų g. 11C, Panevėžys
Mob. +370 696 95717
El. p. vaidas@egvita.lt
www.egvita.lt

Panevėžio baldų gamintoja UAB „Egvita” kviečia bendradarbiauti ir pradėti nuosavą verslą.

UAB „Egvita“ – baldų fabrikas atlieka serijinių baldų gamybos paslaugas bei individualių projektų įgyvendinimą, nuo projektavimo darbų iki patalpų apstatymo baldais. Gaminame minkštus ir korpusinius baldus. Turime patirties įrengiant picerijas, kavines, barus, mokyklas, sanatorijas, viešbučius, biurus, įvairius salonus, butus ir namus, bendradarbiaujame su valstybinėmis įstaigomis.

Kviečiame bendradarbiauti dizainerius ir architektus. Galime pagaminti ir apstatyti baldais šiuos sektorius: Studijos, butai, apartamentai, loftai ir namai; Apgyvendinimas ir maitinimas; Pramogos ir grožis; Finansai ir biurai; Sanatorijos ir stovyklos; Mokyklos ir universitetai; Vaistinės, optikos ir medicina; Prekybos tinklai (maistas, gėrimai, kosmetika, drabužiai, avalynė, bižuterija); Savivaldybės, ligoninės, Sodros, VMI, darbo biržos, ministerijos ir policija.

„Galime įgyvendinti bet kokius sumanymus. Savo paslaugas siūlome visiems verslo sektoriams, todėl laukiame mažų ir didelių verslų savininkų, norinčių kokybės ir išskirtinumo savo versle. Pradžioje kviečiame susitikti ir pasikalbėti, išsiaiškinti lūkesčius ir galimybes, o tada nuspręsti ar mes galime būti tinkami partneriai“, – sako UAB „Egvita“ pardavimų vadovas Vaidas Šukys.

„Taip pat esame pasirengę bendradarbiauti su baldų salonų savininkais visoje Lietuvoje. Galime išstatyti savo baldus partnerių salonuose bei gaminti minkštus ir korpusinius baldus pagal užsakymus“, – priduria V. Šukys.

„Norintiems pradėti savo verslą, siūlome franšizės pagrindu atsidaryti EGVITA firminį saloną. Suteikiame pagalbą parenkant vietą, personalo mokymus, patyrusių specialistų konsultacijas, patikimą baldų užsakymo ir tiekimo sistemą, rekomendacijos dėl rinkodaros ir komunikacijos bei daug kitų dalykų, kurių reikia sėkmingai veiklai vykdyti“, – sako V. Šukys.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Vaidas Šukys
Pardavimų Vadovas

EGVITA, UAB
Tinklų g. 11C, Panevėžys
Mob. +370 675 75500
El. p. vaidas@egvita.lt
www.egvita.lt

Kokie daiktai yra reikalingi dideliame biure?

Kiekvienas supranta, kad biure turi būti stalai, kėdės ir spintos. Šių baldų puikiai užtenka normaliam kasdieniam darbui biure. Būtent tokias darbo vietas galima išsinuomoti už labai nedidelę kainą daugelyje pasaulio miestų. Tiesa, jei jūsų kompanija turi daug darbuotojų, kuriems reikia nuolat tarpusavyje derinti darbus, organizuoti susitikimus ir kartais pailsėti jūsų biure turi būti daugiau baldų. Šiame straipsnyje pateiksime sąrašą baldų ir daiktų, kurie turi būti kiekviename dideliame biure.

Didelis stalas. Šis stalas turi būti skirtas komandos susibūrimui. Nesvarbu, tai vieno iš komandos narių gimtadienis ar darbinis susitikimas tarp komandos narių ar susitikimas su klientais ar partneriais. Geriausia, kad šis stalas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, kur pokalbiai ir diskusijos netrukdys tuo metu dirbantiems žmonėms susikoncentruoti į svarbiausias užduotis.

Kiekviename dideliame biure taip pat turi būti minkšti baldai. Laukiamasis ar poilsio kambarys yra puiki vieta šiems baldams. Minkšti baldai puikiai pasitarnaus, kai biure lankysis svarbus svečias. Juk jo nepasodinsi ant paprastos biuro kėdės. Taip pat sofa ar fotelis pravers nuo darbo norintiems pailsėti darbuotojams. Poilsis, pirmiausia, yra aplinkos pakeitimas. Trumpas prisėdimas ant minkštų baldų yra puikus būdas trumpam atsipūsti.

Pertvaros dideliame biure yra labai naudingos. Jos padeda suskirstyti dideles erdves į mažesnes nestatant sienų. Daugeliui šiuolaikinių biurų darbuotojų reikia turėsi atskirą erdvę, kurioje jie galėtų susikoncentruoti į darbus. Mokslininkų tyrimai įrodė, kad darbuotojai dirbtų net iki 50% produktyviau, jei jie darbo vietoje nebūtų išblaškomi. Pertvaros padeda išblaškymo skaičių sumažinti. Tai ypač aktualu biuruose, kuriuose yra didelės atviros erdvės ir daug darbuotojų.

Didelės kamštinės ar rašymui skirtos lentos. Šios lentos puikiai pasitarnaus, kaip priemonė darbų planavimui ar susitikimų vedimui. Daugelis kompanijų jas naudoja pardavimų tikslų sekimui. Savaitės eigoje organizuojamo susitikimo metu pardavimų ir rinkodaros skyriaus darbuotojai užsibrėžia pardavimų tikslus ir veiksmus, kurių bus imamasi šiuos tikslus norint pasiekti. Vėliau ant šios lentos galima žymėti, kas jau yra įgyvendinta ir pasiekta. Šie rezultatai yra matomi visiems darbuotojams ir veikia, kaip puiki motyvacinė priemonė. Jei norite dar labiau paskatinti darbuotojus, įsiteikite geriausiam savaitės darbuotojui prizą, kuris puikuosis šalia šios lentos.

Drabužių spinta. Dažnai po kompanijos plėtros, kai iš mažos kelių žmonių firmos ji tampa didesne kompanija su daugiau nei 10 ar 20 darbuotojų išlieka seni įpročiai. Vienas iš dažniausių – pasidėti rūbus ant kėdžių. Mažose kompanijose dažnai taip yra elgiamasi dėlto, kad yra taupoma ar tiesiog kabinete nėra vietos drabužiams skirtai spintai. Tuo tarpu didelės kompanijos to sau leisti negali. Kiekvienas daiktas šioje žmonių bendruomenėje turi turėsi savo vietą. Netvarkingai sukabinti drabužiai ne tik sukurst bendrą neigiamą atmosferą, bet ir neprofesionaliai atrodys jūsų klientams ir partneriams. Įvaizdis šiuolaikiniame versle yra labai svarbu.

Daugiafunkcinis spausdintuvas. Daugelis šiuolaikinių verslininkų sako, kad spausdintuvas šiais laikais nėra reikalingas. Visus darbinius reikalus galima sutvarkyti naudojantis el. paštu ar telefonu. Tai tiesa, jei jūsų kompanija yra nedidelė. Mažai darbuotojų turinčiai kompanijai retai prireikia spausdinti dokumentus. Tuo tarpu didelėje kompanijoje atsiranda vis daugiau „popierizmo“. Tai lemia kompanijos dydis, darbuotojų skaičiaus augimas ir privalomas biurokratinio aparato augimas. Jei mažoje kompanijoje galima laisvai susitarti dėl kiekvieno darbuotojo savaitės užduočių žodžiu, tai didelėje šias užduotis geriausia atsispausdinti ir išdalinti kiekvienam. Taip pat didesnėje kompanijoje dažniau prireikia spausdinti ir kopijuoti dokumentus.

biuro sofa

Art Nouveau Prancūzijoje

Prancūzijoje art nouveau pamatus parengė pati istorinė praeitis, prabangus barokas, žaismingas, puošnus rokokas ir XIX amžiaus pabaigoje vykę reikšmingi pokyčiai tapyboje. Ryškėjo simbolistinė kryptis literatūroje, turėjusi įtakos jaunosios kartos menininkų kūrybai. Pirmieji nuo realizmo ir impresionizmo atsiribojo grupė dailininkų su Pauliu Gogenu priešakyje, vadinamoji Pont-Aveno mokykla. Bendraminčiai kartu tapydavo nuvykę į šiaurės vakarų Prancūzijos Pont-Aveno miestelį Bretanės provincijoje. Juos traukė ne tik spalvingas, archajiškas Pont-Avenas, bet ir svetingi provincijos miestelio svečių namai, kuriuose dailininkai apsistodavo ir buvo įsirengę studiją. Gogeno kūryba buvo impulsas posūkiui tapyboje, turėjo įtakos grafikos, dizaino raiškos formoms. Išraiškinga dinamiška dėmė, vingiuojanti tarsi žaltys linija, būdinga jo darbams pat buvo perimta kitų dailininkų, tapo art nouveau stiliaus simboliu.

Paryžiuje art nouveau gimimą simbolizavo verslininko, japonų meno kolekcininko Siegfriedo Samuelio Bingo atidarytas salonas L’Art Nouveau (1895). Atidarymo proga belgų architekto ir dizainerio Henry van de Velde’s apipavidalintose salėse buvo eksponuoti E. Vuillard’o, M. Denis ir kitų darbai. Bingo salonas parduotuvė Paryžiuje tapo dekoratyviojo moderniojo meno sklaidos centru. Kaip tik tuo metu Paryžiuje įsikūrė čekų dailininkas Alfonsas Mucha. Jaunasis čekas domėjosi Rytų kraštų, islamo menu, studijavo gotikos palikimą. Didžiausią poveikį Muchos kūrybai neabejotinai turėjo Japonijos meno estetika, kinų menas. Ant popieriaus ritinių spalvotu tušu nutapytos kompozicijos, subtili linijos plastika, spalvų deriniai formavo jo meninį braižą. Muchos sukurti plakatai, kuriuose dažniausiai vaizduojamos moterys su vešlių plaukų susivijusiomis sruogomis, primenančiomis spiralinį ornamentą, aptinkamą japonų, kinų raižiniuose, tapyboje, porceliano dirbiniuose, audiniuose. Talentingo čekų dailininko kūryba papildė Paryžiaus meninį gyvenimą, kuriame jis dalyvavo daugiau kaip du dešimtmečius. Mucha suprojektavo nemaža dekoratyvinių objektų, šviestuvų. Jo kuriami buvo net minkšti baldai, išsiskiriantys metalinėmis dekoruotomis kojelėmis. Jo suprojektuotų šakučių, peilių koteliai ypač subtilios reljefinės puošybos, su pabrėžtinai pulsuojančia linija.

Secesijos laikotarpio dailininkų pagrindinis įkvėpimo šaltinis buvo gamta, jos nuolat atsinaujinantys procesai, ypač ankstyvuoju laikotarpiu. Gamtos motyvais dekoruojami ne tik minkšti baldai, apyvokos daiktai, stalo įrankiai, bet net ir plaukų smeigtukai. Augalinė ornamentika taikoma architektūroje, metalinių dekoratyvinių tvorelių, balkonų apdailoje. Dekoratyvūs raižiniai neretai puošė ir namų kėdės ar spintos paviršius.

Šiuo pereinamuoju iš XIX į XX amžių laikotarpiu daugelis į dizainą, net į architektūrą, atėjo panašiu keliu ir tapo šio amžiaus novatoriais.

Prancūzijoje art nouveau XIX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje itin atsiskleidė Nansi, tam tikra prasme net aplenkdamas Paryžių. Amžiaus pabaigoje Paryžiuje būrėsi dailininkai, nusiteikę reformuoti meną, diegdami naujoves teptuku ant drobės arba spalvinguose plakatuose, tuo tarpu Nansi ryžtingai ėmėsi atgaivinti vitražą, kalvystės, keramikos, stiklo amatus. Net įžengus į XXI amžių tvyro Nansi mokyklos (Ėcole de Nancy) dvasia, kurios palikimas kruopščiai saugomas ir gerbiamas. Beveik kiekvienoje gatvėje aptiksime namų, kurių fasade iškaltos autorių pavardės, pritvirtintos lentelės su projektuotojų vardais ir užrašu Ėcole de Nancy. Susiformuoti Nansi mokyklos susivienijimui padėjo grupė iniciatyvių dailininkų, kurių tikslas buvo išplėtoti ir atgaivinti taikomąjį, dekoratyvinį meną, amatus provincijoje ir dalyvauti pramoninėje gamyboje.

XIX amžiaus pabaigoje Prancūzija atsidūrė sudėtingų istorinių, politinių įvykių sūkuryje. Prancūzams pralaimėjus 1870 metų kare su Prūsija, vokiečių armijai trejiems metams okupavus Elzasą ir dalį šiaurinės Lotaringijos, Nansi atsidūrė Vokietijos imperijos pasienyje. Į Nansi plūstelėjo tūkstančiai emigrantų iš okupuotos teritorijos. Patriotinės piliečių nuotaikos paskatino ekonomikos raidą, savito kultūrinio, meninio centro formavimąsi. XX amžiaus pradžioje pradėta visuomeninė naujo Nansi miesto plėtojimo programa.

Secesijos laikotarpio įkvėpėjai

Secesija nuo pat savo ištakų turėjo simbolizmo atspalvį, kuris amžiaus pabaigoje išryškėjo literatūroje ir kartais buvo įvardijamas kaip trečioji simbolizmo fazė, meno pasaulyje įgavusi daug naujų prasmių. Pradžioje vyravęs romantinis simbolizmas, siekis susilieti su gamta, praeities idealizavimu, XIX amžiaus pabaigoje veikiamas gamtos, filosofijos mokslų, Č. Darvino evoliucijos teorijos, pradeda gilintis į būtį, egzistenciją, žmogaus pasąmonę. Šioje srityje ypač reikšmingu moksliniu autoritetu tapo austrų psichiatras Sigmundas Froidas (1856-1939), kuris nagrinėjo psichologines asmenybės problemas. Jo psichoanalitinis požiūris turėjo didelę įtaką visuomenės ir be abejo dailininkų požiūriui į daugelį žmogaus būties problemų. Froido moksliniai darbai sustiprino domėjimąsi žmogaus pasąmone ir mistinėmis vizijomis. Menininkai pasinėrė į nepažintą pasąmonės pasaulį, bandė suprasti neužčiuopiamas žmogaus sielos jėgas, kurios priverčia racionalų protą elgtis nepaaiškinamai. Kūrėjus patraukė virsmo, metamorfozės paslapties gelmės. Atsiranda noras parodyti žmogų kaip individualybę, gebančią reguliuoti savo vidaus pasaulį, būti savo būties šeimininku.

Mistinių sapnų vizijų pasitaiko literatūroje, dailėje, muzikoje, kompozitoriai mielai rėmėsi poetų literatūriniais siužetais, jų kuriamais simboliais. Mistinių būtybių, drakonų, slibinų yra viduramžių tapyboje, vėlesnių laikų dailininkų kūryboje, Europą pasiekusiame Rytų kraštų mene – tai kurstė kūrėjų fantaziją. Drakonai puošia net Antonio Gaudi Guelio parką Barselonoje, o fantastinių moters figūrų aptinkama ir kitų dailininkų kūriniuose. Slėpinių įvaizdis paliečia net architektūrą.

Konkrečiuose objektuose vizijos, simboliai įgauna realias plastines formas išsaugodami virsmo ir transformacijos iliuziją. Pabrėžiamos pailgintos proporcijos, asimetrija, banguojanti, kintanti, sąlygiškai ištirpstanti forma. Labiausiai mėgstami asimetriški augalai – iriso, orchidėjos, vandens lelijos, lotoso žiedai, pastarieji simbolizuoja tyrumą, šviesą, gyvybę. Iš gyvūnijos pasaulio buvo pasirenkami plastiškos dinamiškos formos, simbolinių prasmių paukščiai, vabzdžiai. Grožio, puošnumo simboliais tapo povas, fazanas, dažnai ir gaidys (jo puošni skiauterė), laumžirgis, drugelis, gulbė – tyrumo, gyvybės simbolis. Nuo seno daugelyje tautų daugybę prasmių turėjo gyvatė, o lietuvių tautosakoje – žaltys. Jie dažni ir šio laikotarpio dailininkų kūryboje – plastiškai vingrių judesių, nuostabiai kintančių spalvų, įvairių pavidalų, gundantys ir naikinantys, siejami su kosmosu ir žmogumi.

Dailės kūriniuose vyruoja aiški kompozicija, dinamiški potėpiai, spalvų kontrastai. Visa tai pastebima net buityje, kur net minšti baldai turi savo akivaizdžią simbolinę prasmę. Savo kūryboje menininkai bandė atskleisti gyvybės atsiradimo paslaptį, gyvenimo tėkmės prasmę. Visa tai atsispindėjo ir baldžių darbuose, kur net spintos buvo kuriamos per kitokią pasaulio suvokimo prizmę.

Po 1900 metų Paryžiaus parodos, kurioje buvo eksponuojami Lalique’o papuošalai, dėl išskirtinės kūrybos jo juvelyriniai dirbiniai, kaip ir kitų dailininkų kūriniai, eksponuoti parodose, tapo muziejų ir kolekcininkų dėmesio objektu. Keramikos gaminiai tuo metu pardėti glazūruoti vaivorykštinio spalvų spektro redukcinėmis glazūromis, naudojant Artimųjų ir Tolimųjų Rytų technologijas. Auksą pakeitė spalvotieji metalai, tokie kaip žalvaris, varis ir bronza. Stiklo darbuose nebeliko įprastinio stiklo skaidrumo, jis tapo drumstas, dūminis, tarytum paslaptingo, dumblių priaugusio vandens telkinio paviršius. Daugiasluoksnio spalvoto stiklo technologiją ypač ištobulino prancūzų dailininkas Ėmile’is Gallė. Įsivaizduojamos banguojančios jūros, vėjo sūkurio liniją siekiama išgauti net metale. Apdirbimo procese buvo stengiamasi išnaudoti įkaitintos geležies plastiškumo galimybes. Virsmo, metamorfozės iliuzija atsispindėjo netik smulkiausiuose dekoratyviniuose darbuose – šukose, smeigtukuose, šaukštų ar šakučių apdailoje, bet ir namų buities daiktuose, tokiuose kaip spintos.

Šiuo laikotarpiu taikomojoje, dekoratyvinėje dailėje, juvelyrikoje išpopuliarėjo pusbrangiai akmenys, įvairūs mineralai, kurie buvo kintamų spalvų. Dėl šios ypatybės mėgstamiausi buvo perlai, spalvoti emaliai, granatai.

Langai ir durys