Iki 2031 metų bus atrasti ateiviai

Vienas žinomiausių Rusijos astronomų pirmadienį pareiškė, kad iki 2031 metų žmonės tikrai atras nežemiškų būtybių. “Gyvenimas egzistuoja kitose planetose ir mes tai įrodysim per artimiausius 20 metų” – teigė Andrėjus Finkelsteinas.

Astronomas tvirtina, kad 10 procentų visų žinomų aplink saulę skriejančių planetų yra panašios į žemę ir sąlygos jose tinkamos ateiviams gyventi. Anot Andrėjaus, galimas daiktas, kad tos būtybės netgi yra panašios į žmones – su dviem kojom, dviem rankom ir galva. Tokį pareiškimą mokslininkas išdėstė per tarptautinio simpoziumo “Nežemiškų būtybių paieška” Sankt Peterburge atidarymą.

Būtent pastaraisiais mėnesiais nežemiškų būtybių paieška įgauna vis didesnį pagreitį. Vienas kosmologijos leidinys kovo mėnesį pranešė, kad astronomai ant žemėje nukritusio meteorito atrado ateivių mikrofosilijų liekanų. O NASA dar gruodžio mėnesį pranešė, kad atrado visiškai naują gyvybės formą su mums dar nežinoma DNR struktūra.

Visatoje esame ne vieni

Dauguma supranta, kad šiame pasaulyje esame ne vieni. Praktiškai nė neabejojama, kad visoje visatoje yra ir daugiau gyvybės formų. Klausimas – kiek dar tokių saulės sistemų yra ten, kur mokslininkų teleskopai neaprėpia?

Niekas nesako, kad kažkur už tūkstančių šviesmečių yra žmones primenantys padarai arba stereotipiniai žali žmogeliukai, kuriuos sukūrė kino industrija. Galbūt ta gyvybė yra amebos dydžio ir primena tik žemės kirminą, tačiau ir ją atrasti būtų neapsakomai smagu. NASA mokslininkai ilgus metus yra finansuojami Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės, kuri tikisi, kad jų šalis pirmoji atras tai, ieško visas pasaulis. Tačiau iki šiolei jų pastangos buvo bergždžios. Marse ratus suka „Curiosity“ roveris, o aplink yra dar tiek planetų ir palydovų, kurių paviršiaus nepasiekė nė vienas žmogaus sukurtas prietaisas. Jau nekalbant apie planetas iš visai kitų sistemų, tokių kaip saulės. Kosmosas yra beribis ir tą derėtų suvokti kiekvienam skeptikui.

JAV astronautus siūloma siųsti į nematomą Mėnulio pusę

Prieš NASA planuojamą Amerikos astronautų išlaipinimo asteroide pradžią, siūloma pasiųsti juos į kosminę misiją nematomai Mėnulio pusei tirti.

Nors NASA oficialiai atšaukė planus artimiausioje ateityje dar kartą nuskraidinti savo astronautus į Mėnulį, jos rangovė korporacija „Lockheed Martin“ siūlo naujos kartos JAV kosminį laivą išbandyti pasiuntus pilotuojamą misiją nematomajai Mėnulio pusei tirti, praneša „Space.com“.

Pagal „Lockheed Martin“ planą jos kuriamas naujos kartos kosminis laivas „Orion“, kuris galės būti naudojamas skrydžiams už Mėnulio orbitos ribų, maždaug 2016 – 2018 metais galėtų nuskraidinti JAV astronautus į vadinamąjį L2 tašką – antrąjį Lagranžo tašką už Mėnulio. Šios misijos metu iš kosminio laivo būtų stebima tamsioji Mėnulio pusė ir vykdomi jos tyrimai: į Mėnulio paviršių būtų nuleistas NASA mėnuleigis, kurį valdytų „Orion“ kosminiame laive esantys astronautai, bei kiti robotai.

Pasak šį planą parengusių „Lockheed Martin Space Systems“ specialistų, ekspedicija į L2 tašką už Mėnulio suteiktų galimybę tuo pat metu nepertraukiamai matyti ir pačią Žemę, ir „tamsiąją“ Mėnulio pusę.

Pirmieji žmonės, savo akimis išvydę nematomą Mėnulio pusę, buvo 1968 m. NASA surengtos „Apollo 8“ kosminės misijos astronautai. Iki to laiko iš Žemės nematomos Mėnulio pusės vaizdus buvo galima išvysti tik kosminių aparatų perduotose nuotraukose, sakoma pranešime. „Tamsioji“ Mėnulio pusė iš Žemės nematoma, nes Mėnulio apsisukimo aplink savo ašį trukmė sutampa su jo apsisukimo aplink Žemę periodu. Dėl to jis būna nuolat į Žemę atsisukęs ta pačia savo puse.

NASA astronautaiKosminis laivas, pasiekęs antrąjį Lagranžo tašką už Mėnulio, bus tuo pat metu veikiamas ir Žemės, ir Mėnulio traukos, todėl galės nenaudodamas variklių judėti sinchroniškai su šiais dangaus kūnais, ir, būdamas priešais nematomą Mėnulio pusę, skrieti tiesioginio matomumo iš jos ir Žemės zonoje.

Pagal siūlomą planą JAV astronautai L2 taške , esančiame už 64 000 kilometrų nuo Žemės, praleistų dvi savaites – visą Mėnulio dieną. Kadangi visą šį laiką Mėnulio paviršiuje būtų šviesu, būtų galima vykdyti jo tyrimus naudojant į Mėnulį nuleistus robotus. Valdomi nuotoliniu būdu iš kosminio laivo, jie Mėnulio Pietų ašigalio rajone esančiame Aitkeno duburyje – milžiniškame 2500 kilometrų skersmens ir 13 kilometrų gylio krateryje – rinktų geologinius mėginius, kurie būtų pargabenti į Žemę. Be to, iš „Orion“ kosminio laivo kontroliuojami robotai nematomoje Mėnulio pusėje pastatytų radijo teleskopo antenų masyvą, sakoma pranešime. Būtų atliekami ir kiti moksliniai Mėnulio tyrimai.

„Lockheed Martin“ Priešakinių pilotuojamų kosminių skrydžių programos vadovas Joshas Hopkinsas leidiniui sakė, kad tokia ekspedicija būtų tarsi treniruotė prieš ateityje NASA planuojamą pilotuojamą misiją į Marsą. Planuojama, kad pirmieji Marso orbitą pasiekę JAV astronautai Raudonąją planetą tirs skriedami jos orbitoje ir naudodami į Marsą iš jos nuleistus robotus.

Be to, misija į nematomą Mėnulio pusę leistų NASA pasiekti naujų pilotuojamų kosminių skrydžių tikslų. Į L2 tašką už Mėnulio atvykę astronautai būtų įveikę 15 proc. didesnį atstumą nuo Žemės, nei prieš 40 metų vykdytos „Apollo“ programos astronautai. Jie išbūtų atvirame kosmose 3 kartus ilgesnį laiką.

Tokios ekspedicijos metu būtų galima patvirtinti „Orion“ kosminio laivo gyvybės palaikymo sistemų patikimumą. Tai ypač svarbu rengiantis NASA ateityje planuojamam 6 mėnesių trukmės skrydžiui į asteroidą.

Pasak specialistų, ši misija taip pat būtų labai svarbi išbandant žymiai didesnį kosminio laivo įėjimo į Žemės atmosferą greitį – pasak specialistų, grįžtant iš L2 taško jis būtų 40–50 proc. didesnis, nei grįžimas į atmosferą iš žemosios Žemės orbitos. Taip pat teigiama, kad tokios misijos metu bus galima įvertinti, kaip „Orion“ kosminis laivas apsaugo astronautus nuo kosminės radiacijos ir Saulės žybsnių. Pasak mokslininkų, kadangi tolimojo kosmoso radiacijos poveikis žmogaus organizmui dar nėra gerai ištirtas, mėnesį trunkanti ekspedicija į nematomąją Mėnulio pusę padėtų sumažinti galimą riziką ilgiau trunkančių kosminių skrydžių atvejais.