Nėščiųjų masažas Vilniuje – kas tai?

Nėštumas – tai nuostabus ir sveikatai labai svarbus laikotarpis kiekvienai moteriai. Šiuo laikotarpiu atsiranda ar paaštrėja jau nuo anksčiau esamos sveikatos problemos: skausmai nugaros, juosmens-kryžmens, galvos, kaklo ir tarpumenčių zonose; apatinių galūnių edema ir nuovargis, blauzdos raumenų mėšlungis; prasta nuotaika ir savijauta. Tai įvyksta dėl absoliučių Jūsų organizmo pokyčių: suaktyvėjusios hormonų veiklos, išsiplėtusių kraujagyslių, vis didėjančio pilvuko ir svorio, didėjančių krūtų, atsiradusios netaisyklingos laikysenos ir kt.

Pajutus pirmuosius negalavimus nevertėtų delsti ir reiktų kreiptis pas profesionalius specialistus siekiant palengvinti Jus varginančius skausmus, jaučiamą diskomfortą ar prastą savijautą. Mūsų centre Jums bus parinkta reikiama terapija atsižvelgiant į esamus nusiskundimus ir negalavimus. Laikui bėgant ir nesigydant problemos tik stiprės ir Jūsų esama būklė tik blogės. Labai svarbu nepamiršti, kad kiekvieną trimestrą tik dar labiau didėja svoris, kaupiasi skysčiai, tinsta kojos, darosi vis sunkiau judėti, taip pat blogėja ir psichologinė būklė dėl Jumyse nuolat vykstančių organizmo pokyčių.

Nėščiųjų masažas Vilniuje rekomenduojamas nuo pirmosios nėštumo savaitės.

Nėščiųjų masažas – kas tai?

Nėščiųjų masažo paskirtis – padėti būsimajai mamai, o taip pat ir vaikeliui, jaustis geriau. Siekiant palengvinti nėštumo metu atsiradusius skausmus ir negalavimus reguliariai atliekamas masažas aktyvina kraujotaką, atpalaiduoja raumenis, pagerėja miegas, sumažėja streso ir nerimo simptomai, bei sumažėja komplikacijų po gimdymo tikimybė. Amerikos nėštumo ekspertai nurodė masažo poveikį kūdikiams. Pagal jų atliktus tyrimus galima daryti išvadas, kad moterys pasirinkusios masažus bent du kartus per savaitę susilaukė itin sveikų kūdikių. Kadangi kūdikiui esant moters kūne padidėja apkrovos kaklo, pečių, nugaros ir pilvo srityse, pakinta laikysena bei atsiranda papildomas svoris – šios priežastys ir lemia skausmus atitinkamose srityse ir ypač nugaros apačioje. Taigi ekspertų nuomone nėščiųjų masažas prisideda prie kūdikių sveikatos padedant būsimoms mamoms atsikratyti nugaros skausmų, nuima įtampą ir kojų tinimą bei nuovargį, veikia atpalaiduojančiai ir raminančiai. Taip pat masažas nėštumo metu stiprina viso kūno raumenyną ir padeda pasirengti gimdymui. Atkreipiame dėmesį, kad šalinant nėštumo metu susikaupusius skysčius ir toksinus – limfodrenažiniai masažai vaidina lemiamą vaidmenį kūdikių ir nėščiųjų sveikatai. Taigi pastarieji yra itin rekomenduojami tiek nuo pat pirmos nėštumo savaitės, tiek iki pusės metų po gimdymo.

Paties masažo atlikimo technika yra šiek tiek kitokia negu įprastinio: taikomos specialios pradinės padėtys gulint ant šono ar sėdint, parenkama švelnesnė masažavimo technika nesiekiant giliųjų raumenų ir atitinkama masažo rūšis nestimuliuojant biologiškai aktyvių taškų, ir pan. Ypatingo atsargumo sulaukia šios sritys:bpilvo, kryžmens ir tarpumentės, vidiniai šlaunies paviršiai, zona apie čiurnos sąnarį ir kulnas.

Papildomos kontraindikacijos masažui

– gausios vandeningos ar kraujingos išskyros;
– diabetas;
– užkrečiamos ir infekcinės ligos;
– pykinimas;
– vėmimas;
– stiprus skausminis sindromas;
– preeklampsija
– aukštas kraujospūdis;
– viduriavimas;
– tachikardija;
– kvėpavimo sutrumpėjimas;
– galvos svaigimas ir silpnumas

Ką reiktų žinoti prieš kreipiantis pas specialistą?

Visų pirma reiktų Jūsų pačios psichologinio nusiteikimo. Jūs privalote įvertinti tai, kad turite nugalėti baimės ar nerimo jausmą savyje, atvykus išsamiai išsipasakoti ir patikėti savo problemas profesionalams. Būtinybę kreiptis pas specialistus parodo pats organizmas t.y. atsiradę ar paaštrėję skausmai atitinkamose zonose (galva, kaklas, juosmuo ir pan.), kojų nuovargis ar edema, rytais atsiradę „maišai“po akimis, esant nemigai ar gimdos problemomis, pablogėjusi bendra savijauta.

Visų antra, jau nusprendus atvykti į masažo procedūras, siūlome prieš tai pasitarti su Jus gydančiu gydytoju.

Kiti patarimai

Atliekant nėščiųjų masažą papildomai yra rekomenduojami ir fiziniai pratimai, kuriuos reiktų diferencijuoti pagal nėštumo periodus:

I periodas (iki 16 sav.) – Dėl nėštumo nestabilumo nerekomenduotini labai intensyvūs fiziniai pratimai ir masažas. Akcentuojami mišrūs ritmingi kvėpavimo pratimai ir distalinės kūno dalys. Judesius galima atlikti pilna amplitude pakaitiniu tempu. Pradinė padėtis gulint ant nugaros su voleliu po galva ir po pakinkliais. Pagrindinėje dalyje įtraukiami pratimai pilvo, dubens dugno, makšties ir terpvietės raumenims stiprinti, Kegelio pratimai.

II periodas (17-24 sav.) – Papildomai mokoma atsipalaidavimo pratimų, stengiamasi išlaikyti pilną judesio amplitudę, toliau stiprinami pilvo ir dubens dugno raumenys, ugdoma jėga ir ištvermė, gerinama laikysena. Taikant pradines padėtis negalima gulėti ant pilvo. Atliekant kvėpavimo pratimus akcentuojamas krūtininis kvėpavimas. Taip pat šiame periode labai dažnai pasireiškia raumenų skausmai. Taigi reguliarus nėščiųjų masažas ir pratimai sumažina raumenų spazmus ir palengvina struktūrinius pokyčius.

III periodas (25-32 sav.) – Nuo 26 iki 32 sav. toliau tęsiami II periodo pratimai, tik mažinamas pratimų kartojimų skaičius, atliekama daugiau statinio kvėpavimo ir raumenų atsipalaidavimo pratimų. Nuo 29 iki 30 sav. nepatariama kelti ištiestų kojų ir rekomenduojami tempimo pratimai ilgiesiems nugaros bei šlaunį lenkiantiems raumenims ir pratimai stiprinantys dubens dugno bei tarpvietės raumenis. Taikomos relaksinės padėtys.

IV periodas (33-36 sav.) – Mažinamas pratimų tempas. Pradinės padėtys gulint ir sėdint. Rankos keliamos iki pečių lygio. Tęsiami pratimai dubens dugno raumenims stiprinti ir kojų pritraukėjams ištempti. Taip pat taikomi atsipalaidavimo ir eisenos korekcijos pratimai. Šiame etape labia yra svarbūs specialieji kvėpavimo pratimai.

V periodas (nuo 37 sav.) – Pratimai atliekami dar lėčiau negu IV periode. Kartojimas iki 5 kartų. Koncentruojamasi į sąrėmių treniravimą. Pratimai derinami su kvėpavimu. Tęsiami pratimai atpalaiduojant tarpvietės ir gimdos dugno raumenis. Taikomos relaksinės padėtys.

Pagrindinės atramos judamojo aparato problemos

– Netaisyklinga laikysena,
– Tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas,
– Dubens raiščių atsipalaidavimo sindromas,
– Juosmens-kryžmens skausmai,
– Dubens dugno raumenų silpnumas ir/ar šlapimo nelaikymas

Rekomendacijos kasdieninei veiklai

  1. Nedaryti staigių judesių net ir verčiantis lovoje ar keičiant kūno padėtį.
  2. Eiti ne sparčiu žingsniu kojas dedant lygiagrečiai ir avėt žemakulnius batelius.
  3. Stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną.
  4. Stovėsena:

– nuleisti ir atpalaiduoti pečiai, įtempti sėdmenys ir ištiesta nugara;
– ištemptas kaklas ir pakelta galva taip, tarsi viršugalvis būtų traukiamas aukštyn;
– neįtempti keliai;
– svoris vienodai paskirstytas tarp pėdų ir kulnų;
– nesikūprinti. Lyginant sėdėti laikant lyginimo lentą juosmens aukštyje; ● plaunant, esant per giliai kriauklei, padėti „kažką“ po apačią.

  1. Sedėsena:

– nugara tiesi;
– sėdint ant kėdės su atlošu stengtis nugarą priglausti prie jo, o jei neišeina to padaryti, tuomet reiktų dėti pagalvę už nugaros;
– nekryžiuoti kojų.

  1. Keliantis:

– persiversti ant šono;
– pasikelti ant alkūnių taip, kad jos prilaikytų viršutinės kūno dalies svorį;
– sėstis remiantis rankomis ir išlaikant tiesią nugarą;
– lėtai atsistoti.

  1. Gulantis:

– gultis reikia lėtai iš sėdimos padėties;
– sėdint lėtai pakelti kojas ant lovos lygiagrečiai su šlaunimis;
– nusileisti ant alkūnių ir atsigulti.

  1. Rinktis atsipalaidavimo pozas (gulint, sėdint).
  2. Nekelti sunkių daiktų.
  3. Keliant nesukti liemens.
  4. Nekelti rankų aukščiau pečių lygio.

Titulinis