Žyma: odiniai baldai

Švedų dizaineriai dirbo ir kūrė remdamiesi pasauline praktika, veikiami meno krypčių, tačiau visos naujos tendencijos įgaudavo savitą švediškąjį minimalizmą. Demokratiškas, socialinius aspektus pabrėžiantis švedų dizainas išlaikė funkcionalaus bei humaniško dizaino principus. Švedų gyvenimo ir gamtos aplinkybių sukurtas minimalizmas natūraliai suklostė ekonomišką estetiką, į kurią neatsitiktinai buvo atkreiptas dėmesys jau 1939 metais Pasaulinėje parodoje Niujorke. Šioje parodoje, kur triumfavo amerikiečių dizaineriai, pademonstravę grandiozines rytojaus komunikacijų, ateities miestų projektų, tarpkontinentinio transporto idėjas, švedų dizaineriai, kaip ir kitos skandinavų šalys, išsiskyrė savitu dizainu. Ypatingai subtiliai skandinaviško dizaino principus atskleidžia dizainerių sukurti odiniai baldai, funkcionalumu pasižyminčios kėdės ar stalai.

Pokario laikotarpiu, kai viso pasaulio dizainerių kūryba turėjo amerikietiškojo dizaino stilistikos bruožų ir visi baldai buvo gaminami tarsi pagal vieną kurpalių, svarbų vaidmenį Švedijos šiuolaikinio dizaino raidoje suvaidino 1955 metais surengta įspūdinga architektūros, pramoninio dizaino, interjero įrangos ir taikomosios dailės paroda Helsingborge. Parodos svarbą ir nepaprastą domėjimąsi ja lėmė projektuotojų gyvenamosios aplinkos humanizavimas ir šūkis – kuo daugiau šviesos namų aplinkai. Ne be pagrindo daug dėmesio buvo skirta šviesai ir apšvietimui, kuris šiauriečiams ypač svarbus, nes tamsusis metų laikotarpis trunka ilgai. Paroda taip pat tęsė geriausias ketvirtojo dešimtmečio tradicijas ir teoretikų diskusijas tarp racionalaus funkcionalizmo ir humanistinio dizaino krypčių šalininkų. Helsingborge vykusi paroda sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir švedų dizaino pripažinimo. Tai davė impulsą visoms Skandinavijos šalims spręsti pokario metais iškilusias socialines, kūrybines ir menines dizaino problemas.

Visuotinį dizainerių domėjimąsi ekologinėmis, socialinėmis visuomenės problemomis paskatino aktyvi Victoro Papaneko veikla. Švedijoje susikūrė ergonominio dizaino grupė, kuri ergonomikos klausimus glaudžiai siejo su socialinėmis problemomis – rūpinosi neįgaliųjų, vaikų saugumo, aptarnavimo įrangos ergonomiškais projektavimo sprendimais, kūrė specialią įrangą medicinos įstaigoms, dirbantiems pavojingą darbą jūroje ir pan. Dizaineriai užmezgė kontaktus su mokslininkais, sociologais, medicinos institucijomis – tai papildė dizainerių projektuotojų darbą moksliniais tyrimais pagrįstomis rekomendacijomis.

Švedų projektuotojai daug dėmesio skyrė platiesiems visuomenės sluoksniams – demokratinis idealizmas ir puiki kokybė, susijusi su šiuolaikine estetika, tampa pagrindiniu vertinimo kriterijumi. Šie bruožai būdingi ne tik Švedijos, bet ir kitų Skandinavijos šalių projektuotojams. Toks gamybos ir verslo principas dar kartą patvirtino skandinaviškojo dizaino demokratiškumą ir kultūrinę nuostatą – grožis visiems.

Tuo tarpu kultūrinis Suomijos gyvenimas klostėsi ilgus amžius veikiamas per Švediją ateinančios Vakarų Europos, vėliau – iš Rusijos plintančios slaviškos kultūros. Profesionaliam dizainui atsirasti svarbų vaidmenį suvaidino 1871 metais Helsinkyje įkurta amatų mokykla, kuri išaugo į gerai žinomą Helsinkio pramoninio meno universitetą. Jame studijuoja būsimieji dizaineriai ne tik iš Skandinavijos, bet ir kitų Europos šalių. Iki šiol skandinaviški baldai ar kiti dizainerių kurti daiktai yra puikiai vertinami visame pasaulyje. Apdovanojimai už kokybės ir ergonomikos santykį, puoselėjamas tradicijas ir ryšį su natūralia gamta, štai tokias nominacijas pasaulinėse parodose pelno skandinavų dizaineriai.

Kaip akmuo, medis ir vilna, oda yra natūralus produktas, kuris buvo visada vertinamas. Odiniai baldai, o tiksliau tik odinė sėdynių apdaila aptinkama jau Renesanso laikotarpiu. Ypač tokie baldai buvo populiarūs Anglijos ir Ispanijos regione, nes ten buvo palanku ūkininkauti ir auginti galvijus. Tačiau Ispanijos amatininkai patobulino odos apdirbimo ir paruošimo metodikas. Odiniai baldai buvo puošiami įspaudimų bei tapybos principu. XVI – XVII amžiuje baldai buvo sudygsniuoti dekoratyvių vinučių, kurios ir puošė, ir atliko sutvirtinimo funkciją. Odos apdirbimo menas buvo gerbiamas ir iki XVIII amžiaus išlaikė proceso autentiškumą. Tuomet rauginimo procesas užtrukdavo beveik metus. Viskas buvo atliekama tik žmogaus rankų darbo dėka. Jaučių odoms pirmenybę teikė Liudviko XIV stiliaus kūrėjai, o ožkos oda buvo naudojama vėlesnių amatininkų. Galvijų oda baldų gamybai buvo tinkamiausia dėl tvirtumo ir didelių dydžių.

O dabar šiek tiek susipažinkime su odos savybėmis. Oda yra patvarumo, patogumo ir galios statuso simbolis. Odiniai baldai kadaise buvo tik turtingųjų privilegija. Metams bėgant odiniai baldai ir jų apipavidalinimo mados vis keitėsi. Vienos šalys odą margino tradicinio stiliaus raštais, kitos ją dažė ryškiomis bordo ar oranžinės spalvomis. Rytiečių šalyse mėgti netradiciniai ornamentiniai raštai ir turkio, granato ar gervuogių spalvos. Tokia oda dažnai buvo blizgi lyg stiklas. Senovėje populiariausi odiniai baldai buvo didelės kėdės – krėslai, minkštasuoliai ir sofos.

Tokie baldai paprastai būna minkšti ir labai patogūs, be to pasižymi ilgaamžiškumu. Tačiau labai svarbu tokius baldus tinkamai prižiūrėti.

Natūralių produktų mėgėjai ypač vertina anilinu dažytą odą, kuri tampa minkštos tekstūros ir suteikia dar daugiau komforto. Norint išgauti tokią tekstūrą ir minkštumą, oda ištempiama ir mirkoma dažuose pusę paros. Visos spalvos laikui bėgant pradeda blukti, tačiau anilinu dažyti gaminiai savo gražias spalvas išsaugo žymiai ilgiau. Šiai kategorijai yra atrenkama tik aukščiausios kokybės oda ir visame pasaulyje tokių gaminių nėra labai daug.

Dar viena kategorija – pusiau anilino oda, kai dažomas tik viršutinis jos sluoksnis norint paslėpti natūralią spalvą. Pusiau anilino odos gaminiai turi šimtus spalvų, dėl to yra labai patrauklūs. Tokie gaminiai taip pat pasižymi minkštumo savybėmis ir yra labiau prieinami pirkėjui dėl mažesnės savo kainos.

Daugelį kailių ir odos gaminių gali sugadinti įvairūs vabzdžių įkandimai, atsiradę įbrėžimai ar kiti defektai. Norėdami išvengti tokių netobulumų kūrėjai patobulino odos gamybos technologijas ir taip dienos šviesą išvydo odiniai baldai, kurių paviršius padengtas specialia apsaugine medžiaga. Neišvengta ir praradimų. Dėl apsauginio sluoksnio oda tapo kietesnė, tačiau ekonominiu požiūriu šie baldai yra patys patraukliausi, nes yra atsparūs dėmėms ir išblukimui.

Odiniai baldai namuose atrodo labai elegantiškai ir dažnai naudojami klasikinių interjerų kūrime. Nors jie kainuoja nepigiai, tačiau sukuria solidumo pojūtį. Labai svarbu juos tinkamai prižiūrėti, kitaip spalvos nubluks, oda deformuosis. Pati oda yra natūrali medžiaga, dėl to jos sandara yra porėta. Valymo priemones tokiems baldams rinkitės labai kruopščiai, nes galite negrįžtamai sugadinti jų paviršius. Jei kambaryje kur stovi odiniai baldai yra labai sausas oras, jie pradės džiūti ir raukšlėtis, paviršius sutrūkinės ir nubyrės dažikliai. Norėdami to išvengti – pasirūpinkite, kad namuose oro drėgnumas visuomet būtų 60-70 procentų.

Norint išvengti odos šerpetojimo ir suteikti jai žvilgesio – kelis kartus per metus tokius paviršius patepkite specialiomis priemonėmis. Natūralios odos baldų priežiūra yra lengvesnė, dirbtinė oda sunkiau valosi, greičiau išblunka ir nusitrina.