PrieJuros.LT – puiki vieta poilsiautojams, norintiems gerai praleisti laiką pajūryje, tačiau nerandantiems tam tikros vietos tai padaryti. Šiame kataloge galite rasti daugybę pasiūlymų, Jums tereikės išsirinkti vieną iš jų. Paieškoms pagelbės ir puikūs nuomojamų objektų aprašymai bei daugelis nuotraukų, tai padės išvengti sugaišto laiko skambinant sodybos, viešbučio, svečių namų ar kempingų savininkams, Taip pat portale yra įdiegta tiksli paieškos funkcija, kurios pagalba galėsite dar greičiau rasti sau laikiną būstą pajūryje, ieškant pagal savo nustatytus kriterijus. Užsukę čia, tikrai nepasigailėsite!
Žyma: Palanga
Bendra informacija apie Palangą
Lietuvos pajūris visame pasaulyje garsėja ypatingo grožio balto smėlio paplūdimiais bei įspūdingomis kopomis. Tokių paplūdimių nėra kitose Baltijos pajūrio valstybėse. Tad tikrai neveltui Lietuvos paplūdimiai patenka į pasaulio geriausių paplūdimių dešimtuką.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose dabartinis Lietuvos kurortas Palanga buvo paminėtas dar XII amžiuje. Čia gyventojai vertėsi ne tik žvejyba – vienu iš pagrindiniu verslu buvo gintaro rinkimas. Gintaras iš Lietuvos prekybiniais keliais plito ne tik daugelyje Europos šalių, tačiau taip pat plito ir Azijos regionuose.
Palanga ilgą laiką tebuvo paprastas žvejų ir gintaro rinkėjų kaimelis. Ir tik XIX amžiuje jis pamažu pradėjo virsti kurortu. Už tai turėtume būti dėkingi grafų Tiškevičių giminei, kurios nuopelnų dėka Palanga pavirto nuostabaus grožio kampeliu –didingi dvaro rūmai, nuostabaus grožio parkas – visa tai išlikę iki mūsų dienų, tad galime be perstojo grožėtis šiais praeities palikimais. Be to buvo pastatyta ir nauja miesto bažnyčia, o taip pat ir jūros tiltas.
Spaudos draudimo metu Palanga buvo vienas iš draudžiamų knygų centru – čia susipindavo knygnešių keliai, buvo platinamos lietuviškos knygos.
Šiandien Palanga yra pavirtusį į didelį ir modernų kurortą. Daugybė naujų poilsio namų bei viešbučių, restoranai, užeigos, kavinės, diskotekos ir naktiniai klubai – visa tai poilsiautojai gali rasti šiame kurorte. Kaip ir turi būti tikrame kurorte – gyvenimas čia verda ir dieną, ir naktį.
Praūžusios audros nuostoliai pajūriui
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, o vėliau ir iš sekmadienio į pirmadienį Lietuvoje praūžė labai stipri audra, padariusi daugybę nuostolių – ant kelio užvirtę vėjo išrauti medžiai, nuplėšti namų stogai, išdaužti langai ir t.t.
Audra neaplenkė ir Lietuvos pajūrio čia vėjo greitis gūsiuose siekė net iki 29 m/s, paplūdimį talžė kelių metrų aukščio bangos. Audra padarė daugybę nuostolių ne tik žmonėms, itin stipriai nukentėjo Palanga ir jos kopos. Šalia centrinės Palangos gelbėjimo stoties 40 metrų atstumu beveik nematyti kopų – jos visos išplautos.
Labiausiai nukentėjo tas paplūdimio ruožas, kuris pernai metais nebuvo papildytas smėliu. Prie tilto situacija šiek tiek geresnė – čia prieš metus buvo atvežta keliasdešimt tonų smėlio, todėl vaizdas nėra toks graudus, kokio buvo galima tikėtis. Pats Palangos tiltas taip pat yra apgadintas – nuo stiprių bangų dalis lentų tiesiog išlūžo. Šio tilto remontas gali kainuoti apie 1000 Lt.
Dėl pliažo rūpintis nevertėtų – jis išliks toks, koks ir buvo, kuomet tik nuo jo atsitrauks vanduo. Labiausiai nerimauti reikėtų dėl kopų – tiek smėlio, kiek yra išplaunama kasmet per panašias audras, suvežti čia tiesiog nebepavyks. Pati Palanga po audros taip pat atrodo graudžiai – kaip ir kituose miestuose, čia išvartyti medžiai, kai kur nuplėšti namų stogai.
Galime sakyti, jog audra praūžė ir pro žmonių pinigines – skaičiuojama, jog žmonės patyrė net kelis milijonus litų nuostolių.
Negana to – dar viena panaši audra prognozuojama ir ateinantį savaitgalį. Šį kartą ji vėlgi turėtų niokoti pajūrio kurortus.
Ką žinome apie Palangą?
Šiandien Palanga yra tapusi vienu iš svarbiausių šalies kurortų. Kasmet Palangoje apsilanko virš 500 000 tūkstančių žmonių. Tačiau taip buvo ne visuomet – iki XIX amžiaus Palanga buvo paprastas miestelis, pagrindinis turėjęs Lietuvai svarbų uostą, čia žmonės užsiimdavo žvejybą ir rinko gintarą.
Iš kur atsirado Palangos miesto pavadinimas? Manoma, kad Palangos vardo kilmė sietina su įvairiais padavimais ir, žinoma, jūra. Yra pasakojama, kad žvejų nameliai stovėdavo ant pat jūros kranto, jūros bangos juos skalaudavo, o vėjas užpustydavo smėliu iki pat palangės. Būtent dėl to ir kilo vardas Palanga. Žinoma, tai tik vienas iš daugybės vardo kilmės aiškinimų.
Taigi, kaip jau minėta tik XIX amžiaus pradžioje Palanga ėmė garsėti kaip kurortas. Tame pačiame amžiuje Palangą nusipirko grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius, kuris atnaujino Palangos uostą, pastatė ąžuolinį tiltą, taip pat buvo pastatyti įspūdingo grožio rūmai. Tačiau kilus gaisrui Palangoje sudegė labai daug namų.
Labai daug poilsio namų Palangoje buvo pastatyti sovietmečiu. Būtent sovietmečiu Palangos kaip kurorto reikšmė buvo iškelta ir sustiprinta. Žinoma, į Palangą žmonės važiuoja ne tik poilsiauti. Čia gydytis atvažiuoja žmonės sergantys kraujagyslių, širdies bei kitomis ligomis, nes tam čia yra itin palankios sąlygos. Čia jie randa organizmą grūdinantį ir tonizuojantį jūros klimatą, intensyvią saulės radiaciją, vėsią jūrą, mineralizuotus vandenis bei, žinoma, gydomąjį purvą.
Pajūrio kurortai
Atostogos, saulė, karštis – pats tas laikas poilsiui prie jūros. Liepos mėnesį poilsiautojų skaičius Palangoje, Šventojoje, Nidoje bei kituose pajūrio kurortuose visuomet yra milžiniškas. Tačiau kiekvienas šis kurortas turi savo dvasią ir atmosferą, todėl ir poilsis juose yra tikrai skirtingo pobūdžio.
Palanga paprastai susilaukia daugiausiai dėmesio. Čia suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos, neretai galime sutikti svečių iš Latvijos bei Rusijos. Tai seniausias Lietuvos pajūrio kurortas, žavintis tuo, jog čia nuolatos verda gyvenimas. Nors triukšmo čia netrūksta nei dieną, nei naktį, poilsiauti čia atvyksta ne tik siautulingų atostogų ištroškęs jaunimas, tačiau taip pat ir šeimos su vaikais. Kas žmones traukia į Palangą? Nesunku atsakyti – būtent tokia nuolatos tvyranti džiaugsminga atmosfera. Antras pagal populiarumą kurortas – Šventoji. Čia veiksmo taip pat netrūksta, atmosfera čia taip pat primena Palangą.
Ramybę Šventojoje rasti taip pat nelengva, todėl žmonės mėgstantys ne taip siautulingai praleisti atostogas, dažniausiai patraukia į kitą pajūrio kurortą – Nidą.
Nida nuo seno yra mėgstama ir užsienio turistų vieta, čia dažniausiai atostogauti važiuoja vokiečiai. Todėl nereikėtų nustebti ir pamačius miestelyje kabančias vokiškas iškabas „Zimmer frei“. Šis miestelis mėgstamas romantikų – nuostabios kopos, gražūs saulėlydžiai, marios, jūra ir ramybė – tokiais dalykais alsuoja Nida.
Yra ir daugybė kitų mažesnių kurortų – Juodkrantė, Pervalka, Preila. Juose, kaip ir Nidoje, gyvenimas teka ramiai ir iš lėto. Akivaizdu, kad Lietuvos pajūrio kurortai yra be galo skirtingi, todėl bet kokio poilsio ieškantys žmonės tikrai turi iš ko pasirinkti, vykdami atostogauti.