VEŽIMŲ BEI ROGIŲ KAUSTYMAS

metaline_konstrukcija Apkaustyti vežimai jau minimi XVI a. dvarų inventoriuose. Tai buvo ne tik darbiniai vežimai, bet ir išeigai skirtos karietos, lineikos, kočai ir kt. Jau tais laikais j Lietuvą buvo atvežama juostinė {šininė) ir kitokia geležis, kurią naudojo transporto priemonių kaustymui dvarai, bažnyčios ir vienuolynai. Daugiausia buvo rūpinamasi išeigai ir dides­nėms kelionėms skirtų vežimų apkaustymu.Įvairaus tipo darbinius arba kelioninius (pašto, prekių vežimo) ir kitus išeiginius vežimus bei vežimėlius dailiai ir tvirtai apkaustyda­vo ne tik dvarų, miestų ir miestelių, bet ir gabūs kaimų kalviai. Trans­porto priemonių kaustymas bei jų taisymas buvo vienas svarbiausių kalvių darbų.

Specialiai transporto priemonių apkaustymo netyrinėjau, apie tai esu užsiminęs tik prabėgomis viename kitame straipsnyje.Plačiau, iš­samiau ir profesionaliau tai yra padariusios muziejininkė S.Bernotie­nė ir etnologe J.Laniauskaitė. Ypač detaliai vežimų ir vežimėlių (bei rogių) apkaustymą nagrinėjo pastaroji mokslininkė. Su jos kruopščiai atliktais tyrinėjimais ir padarytomis išvadomis galima visiškai sutikti. Ji yra nurodžiusi net keletą įvairių vežimų tipų, taip pat ir rogių kaus­tymo etapų. Kaip teigia tyrinėtoja, pirmosios žinios apie kaustytus vežimus pasiekė raus iš XVI-XVII a. dvarų inventorių. Tuo tarpu apie rogių kaustymą žinių esą mažiau. XVI a. dvarų inventoriuose rogės minimos retai ir, be to, nenurodoma, ar jos kaustytos, ar ne. Tačiau esama žinių, kad XVII-XVIII a. Lietuvos didikų važiai buvę puošnūs ir apkaustyti. Cituodama T.Lepnerį, J.Morkūnienė sako, kad XVII a. pabaigoje turtingieji Prūsijos lietuviai savo roges (kaip ir vežimus, metalo konstrukcijos) … duodavo kaustyti ir sutvirtinti geležimi, o neturtingųjų rogės, vežimai ir akėčios neturėjo nė trupinėlio geležies. Kituose dokumentuose nuro­doma, kad intensyvėjant Lietuvoje prekiniam žemės ūkiui, XVIII a.-XIX a. antroje pusėje, ypač amžiaus pabaigoje) jau ir Suvalkijos dzū­kai turėjo ne tik kaustytas roges, bet ir „puikius geležinašius vežimus”. Rytų Lietuvoje net iki XIX a. vidurio kaustytos rogės daugiausiai buvo tik dvaruose.

Po baudžiavos panaikinimo labiau pradėję plisti kaustyti važeliai. Jau ir valstiečiai kaustė darbines roges. Vis dėlto, remdamasi Rusijos geografų draugijos Siaurės Vakarų skyriaus surinkta medžiaga, tyrinė­toja teigia, kad dar XIX a. 8 dešimtmetyje valstiečiai labiau kaustė ve­žimus nei roges.Bene pirmieji kaustytais vežimais pradėję važinėti XVII a. turtin­gesnieji Prūsijos lietuviai. Tikriausiai dar anksčiau kaustytais vežimais riedėjo Lietuvos dvarų ir dvarelių (palivarkų) savininkai ir valdytojai, o įkandin jų – dvarų ekonomai, miškų ir kitų turtų prižiūrėtojai bei kiti dvarų valdiniai (išskyrus, žinoma, baudžiauninkus, bobilius, daržininkus). Valstiečių ūkiuose iš pradžių vis dažniau imta naudotis vežimais jau su kai kuriomis geležimi apkaustytomis dalimis. Tyrinėtoja atkreipė dėme­sį į Lietuvos kalvių gebėjimą nukalti vežimų ašis. Lietuvoje intensyviau važinėti su geležinašiais vežimais imta tik XIX a. antroje pusėje-XX a. pradžioje. Deja, Lietuvos kaime dar ilgai važinėta ir medinašiais veži­mais. Galutinai juos pakeitė geležinašiai vežimai tik po Pirmojo pasauli­nio karo. J.Morkūnienė, išanalizavusi geležies kelią j Lietuvą iš Rytų rin­kų, didėjantj jos panaudojimą transporto priemonėms kaustyti, padarė logišką ir faktais pagrįstą išvadą, kad XX a. 3-4 dešimtm. ir Lietuvos vals­tiečiai (tiesa, diferencijuotai, pagal ūkių pajėgumą) jau važinėjo geležimi kaustytais vežimais (ir žinoma, kaustytomis rogėmis), nors Patvarius gele-žinašius gerai apkaustytus darbinius, puošnius išeiginius vežimus turėjo tik turtingieji, rečiau vidutiniai valstiečiai. Vargingųjų valstiečių ūkiuose pasi­taikydavo ir apkaustytų medinašių vežimą.

 

Kalviai dirbo ir kaustė vežimus, lineikas arba dailiai išraityta gele­žimi papuoštus važelius. Alsėdžių, Gargždų ir Rietavo kalviai kaustė vienkinkius ir dvikinkius (porinius) vežimus. Apskritai Žemaitijos kalviai garsėjo ne tik geru arklių pasegimu, bet ir tvirtų porinių vežimų apkaustymu*. Antai Viekšnių kalvis D.Stonkus** XX a. pradžioje ve­žė j Akmenės ir Mažeikių turgus savo apkaustytus vežimus (ratus su gardelėmis ir tekiniais), bet ypač plačiai garsėjo Varnių račiai, kal­viai (ir dažytojai), kurie gamino, kaustė (dažė). Patys kalviai vežė par­davinėti išeiginius vežimukus, vadinamus kurliandiškais brikeliais. Per savaitę keturi kalviai apkaustydavo du vežimukus, o per metus Varnių ir apylinkės račiai ir kalviai pagamindavo apie 2000 vežimukų ir tiek pat išeiginių rogių. Kaip tik apie šią Įdomią bei retą darbo koopera­ciją bei prekybą rašiau dar 1985 m. ( „Varnių kalviai”, „Kalvystė ir prekyba geležies dirbiniais Žemaitijoje”).

Apie Suomijos dizainerius

Kalbant apie skandinavišką dizainą derėtų prisiminti keletą svarbiausių kūrėjų, kurie savo vardus amžiams įrašė į dizaino istoriją. Vienas jų – Tapio Wirkkala (1915-1985) – ne tik simbolinė Suomijos dizaino figūra, išgarsinusi suomių dizainą visame pasaulyje, bet ir vienas iš tų, kurie dėjo moralinius, estetinius projektavimo pagrindus. Lankantis pas žymųjj Suomijos dizaino patriarchą dirbtuvėje paaiškėjo daug reikšmingų jo kūrybos principų, kurie darosi vis reikšmingesni visuotinai komercializuotame pasaulyje. Rankose laikydamas tradicinį suomių iš medžio gumbo išskobtą puoduką Wirkkala yra sakęs „Aš dirbu rankomis, rankos – pats seniausias įrankis visame pasaulyje. Kurti rankomis man didžiausias džiaugsmas“. Jis pabrėžė, kad pavaizduoti paukštį – tai nereiškia jį kopijuoti, reikia analizuoti jo sandarą, konstrukciją, o gamtos formos dizaineriui gali suteikti naujų idėjų. Wirkkala pats gerai buvo įvaldęs amatininkų medžio, metalo apdirbimo ir kitas technikas, kurias naudojo savo kūryboje. Meistras atkreipė dėmesį į tai, kad dizaineris sukurtą daiktą, prieš siūlydamas jį žmonėms, pirmiausia turi išbandyti pats. Kurdamas peilius puukko (tradicinis medžiotojų, žvejų ir medžio darbams naudojamas peilis), jis rėmėsi amatininkų patirtimi.

Wirkkala sukūrė specifinį stiklo gamybos būdą, kuris primena gruoblėtą ledo paviršių. Taip pat jis sumaniai panaudojo storus klijuotinės faneros blokus, iš kurių meistriškai buvo gaminamos pertvaros, atskleidžiant faneros sluoksnių raštą.

Skandinavijos šalyse nuo seno klestėjo geležies apdirbimo amatai – kirvių, medžioklinių peilių, žvejybos įrankių, naudojamų miško darbuose, medžioklėje, žvejyboje, gamyba. Viena seniausių geležies dirbtuvių, gaminanti kirvius, peilius, žirkles, įsikūrė 1649 metais Pietų Suomijos kaimelyje Fiskars. XX amžiuje dirbtuvės tapo moderniu meno ir dizaino centru ir iki mūsų dienų išlaikė autentišką senąją medinę architektūrą. Wirkkalos suprojektuoti kirviai, medžiokliniai peiliai puukko, pagaminti firmų Fiskars ir Hackmarin, papildė pasaulio muziejų ekspozicijas.

Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo ne tik Skandinavijos dizaino kryptis, bet ir atsiskleidė daugelis talentingų jaunųjų dizainerių. Su parodomis Milane susijęs Antti Nurmesniemi (1927-2003) ir jo žmona, talentinga dailininkė Vuokko Eskolin-Nurmesniemi (g. 1930). Milano trienalės jiems atnešė sėkmę, o jų kūryba prisidėjo prie savitos Suomijos dizaino krypties pasaulinio pripažinimo.

Vuokko Nurmesniemi, arba tiesiog Vuokko dirbdama kartu su vyru sukūrė projektuojamų interjerų, baldų, audinių minimalistinę estetiką. Vuokko sukurti geometriniai arba dinamiški minimalistiniai baldų apmušalų, drabužių audinių raštai, pasikartojojo interjeruose ir jais buvo puošiamos net spintos. Reaguodama į jaunatviško stiliaus tendencijas Vuokko sukūrė dryžuotus marškinius kiekvienam berniūkščiui – jokapoika (suom. poika – berniukas, berniūkštis), kurie tapo visų vyrų, ne tik jaunų, modernumo požymiu. Jie iki šiol tebėra gaminami ir neprarado populiarumo.

Antti Nurmesniemi kūryba labai plati – architektūros, interjerų apipavidalinimas, įvairūs baldai, spintos ir net apšvietimo, grafinis dizainas bei kitų plataus vartojimo gaminių projektavimas. Jis yra projektavęs metro, traukinių vagonus, atsižvelgdamas į ergonominius parametrus, kad keleiviui būtų patogu. Nurmesniemi į šiuos reikalavimus atsižvelgdavo projektuodamas bet kokį objektą. Jo darbai, atspindintys modernųjį Skandinavijos humanistinį minimalizmą, įėjo į pasaulinio dizaino klasikinių darbų sąrašą.

Ir šiandien, XXI amžiuje, prieš pusę amžiaus suomių dizainerių sukurti objektai vertinami kaip modernūs. Tai patvirtina tiesą, kad tikrosios meno vertybės nesensta, jos yra amžinai moderni klasika. Jeigu iš tos amžinai modernios klasikos kūrėjų tektų išbraukti nors keletą fundamentinių asmenybių, tokių kaip Aivaras Aalto, Tapio Wirkkala, Kajus Franckas, Timo Sarpaneva, subyrėtų Suomijos architektūros ir dizaino mokyklos pagrindai. Šių dizainerių vardai nuolat prisimenami, jų darbai šiandien atgimsta, atkuriami, pakartojami ir vėl gaminami.

Gamtos ir tradicijų sintezė

Šiaurės kraštuose tebegyvuoja glaudus tradicijų ir moderniosios kultūros ryšys, kur viskas stebėtinai harmoningai susipina su šiuolaikinio mokslo, technologijų, technikos naujovėmis ir gamta. Civilizacijos procesas Skandinavijos šalyse yra išskirtinio humaniško atspalvio, kurį lemia išskirtinis dėmesys gamtai, natūralioms vietos medžiagoms, pirmiausia, žinoma, medžiui. Senas suomių posakis byloja: „medžiai grąžina viską, ką yra gavę iš gamtos, saulės, žemės“. Skandinavijoje, kaip ir Japonijoje, susiklostė net savotiškas medžio kultas. Medis įkūnija gyvybės, saugumo, žmogaus gyvenimo periodus. Per medį suvokiamas tiesioginis žmogaus ryšys su gamta, todėl dizainerių, kuriami bet kokie kieti ar minkšti baldai, nevengia demonstruoti ne tik medžio tekstūros, bet dažnai net šakos rievės kaip dekoratyvaus elemento. Kalbant apie Skandinavijos dizainą, dizainerių kūrybą, dažniausiai vartojami demokratiško humanizmo, humanistinio minimalizmo terminai.

Skandinavijos dizaineriai, kaip jau buvo sakyta, pirmenybę teikia vietos medžiagoms – pastelinių tonų beržo, pušies, buko, vyšnios medienai, jos paviršių padengia skaidriu matiniu laku, atskleisdami natūralų medžio grožį. Visuotinai pripažintų Danijos, Suomijos, Švedijos firmų kietieji ir net minkšti baldai išsiskiria medienos specifikos, medžiagos privalumų atskleidimu. Suomių dizaino patriarchas Tapio Wirkkala iš daugybės medžio sluoksnių unikalia technologija pagamintų medienos lukšto blokų, kurios buvo tarsi pertvaros, sukūrė unikalius skulptūrinius reljefus, dekoratyvinius objektus. Šeštajame ir septintajame dešimtmetyje tai buvo novatoriški sprendimai. Jo darbai buvo eksponuojami Milano trienalėse, Amerikoje, kūrinių reprodukcijos apkeliavo visų specializuotų žurnalų puslapius.

Palyginus tradicinį Skandinavijos šalių liaudies architektūros paveldą, esminių skirtumų tarytum nepastebima. Kiek daugiau skirtumų aptinkama Švedijos kultūroje, liaudies tradicijose, kurias lėmė įtakingos karalystės Baltijos regione istorinė praeitis. Tačiau galingos valstybės statusas nepakeitė atšiaurių gamtos sąlygų. Uolėtuose užutekiuose, fiordų slėniuose įsikūrę Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Danijos gyventojai savo namus dažydavo geležies oksidu, sumaišytu su derva, baltai pabrėždami sienų sandūras, langus, duris. Todėl beveik visur dominuoja gelsvas, rusvai rausvas koloritas. Mėgstama mėlyna indigo spalva, simbolizuojanti vaiskų šiaurės dangų ir vandenį. Tradicinę spalvų gamą aptinkame ir šiuolaikiniuose pastatuose. Gyvenamuosiuose namuose betono statybinės plokštės dažnai dažomos rusvai, o sujungimo linijos išryškinamos baltai. Statybų metu iš betono gaminamų liejinių paviršiuje specialiai paliekama neužglaistyta medžio lentų klojinių faktūra, kaip užuomina Į medinę architektūrą.

Gamtos teikiamos žaliavos nulėmė specifinių verslų plėtrą. Vandens keliai buvo pagrindinė susisiekimo, prekybos ryšių priemonė. Plukdomi sieliai, sakai, žvėrių kailiai, rūda, skatino atsirasti verslus šalia vandens telkinių. Amatininkų dirbtuvės, pirmosios manufaktūros kūrėsi prie jūros užutėkių, ežerų, upių pakrantėse, kur amatininkus lengvai pasiekdavo žaliavos. Ir dabar žinomiausios industrinės įmonės tebėra savo istorinėse vietovėse. Skandinavijos šalyse buvo išplėtoti medžio apdirbimo, tekstilės, keramikos, stiklo amatai, kurie palengva išaugo į pramoninę gamybą. Šviesi mediena, natūrali vilna, lino pluoštas sukūrė santūrią, pastelinę spalvų gamą. Šiaurinėse platumose atsiranda ryškesnių raudonų, mėlynų spalvų, kurios gerai matyti baltuose sniego toliuose. Ypač spalvingi drabužiai, spalvos derinamos prie elnio kailio.

vizualinis dizainas

Racionalus vokiškasis dizainas

Nuo seno esame įpratę prie minties, kad vokiečiai tai tvarkinga ir racionali tauta. Tą patį galima pasakyti ir apie jų kuriamus dizaino gaminius. Tam, kad būtų lengviau kalbėti apie dabartinius kūrėjus ir jų kuriamus dizaino elementus, derėtų bent šiek tiek susipažinti su netolima priešistore, o tiksliau XX amžiaus dizaino ir pramonės išradimais. Taigi pradėkime nuo Vakarų Vokietijos, kurioje įsitvirtinusi gero dizaino sąvoka.

Funkcionalaus, gero dizaino atstovai savo kūryba norėjo pasipriešinti amerikietiškojo paviršutiniško dizaino stilistikai. Vokietijos dizaine dominavo aiškios, švarios formos, buvo svarbu sukurti gerą, saugų daiktą. Geram dizainui dažniausiai buvo naudojama mediena, įvairūs metalo lydiniai, plastikas. Skaidraus plastiko, aliuminio su šviesaus medžio plokšte derinys buvo modernaus dizaino požymis. Valdymo sistema – mygtukų, jungtukų, šviesos lempučių išdėstymas turėjo būti optimaliai patogus vartotojui – nesudėtingas, aiškus, funkcionalus.

Vokietijoje dizainas tradiciškai turėjo ryškų socialinį ir politinį atspalvį. XX amžiaus pradžioje Miunchene įsikūręs architektų, dailininkų, visuomenės veikėjų susivienijimas Verkbundas savo programą nukreipė valstybės ekonominiam, socialiniam, politiniam prestižui stiprinti. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje iškilus politinėms, ekonominėms problemoms visų pastangos buvo nukreiptos pramonei atkurti – tvirtam ekonominiam valstybės pagrindui sudaryti. Dizaineriams buvo iškeltas uždavinys kurti aukšto lygio masinę produkciją, kuri galėtų įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje. Beveik visos stambesnės Vakarų Vokietijos firmos – Siemens (1847), Rosenthal (1879), AEG (1883) ir kitos turėjo savo dizainerių – projektuotojų biurus. Vyravo nuomonė, kad firmos sistemą sudaro trikampis – vadyba, technika ir dizainas, kuris gamyboje vaidina labai svarbų vaidmenį.

Vokiečių dizaino racionalaus funkcionalizmo kryptis rėmėsi didaktiniu projektavimo principu, kuriam pagrindas buvo dar padėtas Bauhauzo mokykloje. Funkcionalaus, geros formos dizaino kryptį tęsė jaunieji dizaineriai. Jie stengėsi sukurti paprastą, funkcionalų daiktą, kuris, neprarasdamas estetinių bruožų, pasaulinėje rinkoje taptų gero dizaino sinonimu. Tuometė dizainerių kūryba buvo labai įvairi: baldai, tokie kaip spintos ar pertvaros, radijo aparatūra, skaičiuotuvai, kavamalės ir kiti elektros prietaisai. Didžiausias nuopelnas – sukurta funkcionali, moderni aparatūros valdymo sistema. Laikytasi nuomonės, kad geriau sukurti mažiau, bet kokybiškiau.

Racionalaus funkcionalizmo dizaino kryptį, pradėtą Bauhauze, pavyko tęsti fašistinio rėžimo metais jos auklėtiniui W. Wagenfeldui. Ketvirtajame dešimtmetyje jis daug projektavo buitinės paskirties indų fabrikams, po karo kūrė radijo aparatūrą. Vienas reikšmingesnių Wagenfeldo darbų yra stiklinių modulinių indų rinkinys Kubus, kurį galima lengvai komplektuoti, kompaktiškai sudėti. Dizainerio sukurta modulinė projektavimo sistema buvo taikoma dizaino mokyklose. Jis minimalistinėmis priemonėmis suteikė modernią estetinę ir funkcionalią formą paprastiems stiklo indams, kurie tapo populiarūs buityje.

Apibendrinant, galima teigti, kad vokiškojo racionalizmo sukurti svetainės baldai, talpios ir tuo pačiu kompaktiškos spintos yra puikiai vertinami dizaino kūriniai ir šiandieniniame pasaulyje. Net projektuojamų namų pertavos buvo tinkamai ir atsakingai apgalvoti interjero ir vidinio išplanavimo sprendimai. Visa tai byloja apie vokiškojo racionalizmo tinkamai pasirinktą dizaino kryptį.

stiklo detalės

Kaip dirbti su skirtingais žmonėmis?

Suskaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau, kaip 700 skirtingų kultūrų ir gyvenimo stilių. Globalizacija sukūrė tokias sąlygas, kad per savo gyvenimą turime galimybes sutikti žmonių priklausančių praktiškai visoms šioms kultūroms. Kartais tenka su visiškai kitokiais žmonėmis ne tik bendrauti, bet ir dirbti. Būntet šiame straipsnyje ieškosime būdų, kaip sutarti ir pasiekti gerų rezultatų dirbant su skirtingais žmonėmis.

Nusistatykite bendrą tikslą ir kriterijus. Skirtingų kultūrų žmonės gali visiškai kitaip suprasti elementarias sąvokas. Vienas iš geriausių pavyzdžių bendravimas tarp dviejų žmonių: iš tankiai apgyvendinto miesto ir kaimo vietovės. Miesto gyventojas stengsis bendrauti su kitu žmogumi per mažesnį fizinį atstumą, nes miesto sąlygomis taip yra paprasčiau. Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojas stengsis bendrauti per didesnį atstumą. Taigi, reikia suvokti, kad kiekvienas žmogus gali tuos pačius dalykus suvokti visiškai kitaip nei tu esi įpratęs.

Taip pat svarbu sukurti bendras taisykles. Kai komandoje dirba tos pačios kultūros žmonės apie daug dalykų yra išsprendžiama savaime. Pavyzdžiui visi toje pačioje šalyje ar tame pačiame mieste užaugę žmonės turės panašų suvokimą apie tai, kas yra tvarka, kada reikia ateiti į darbą ar kaip elgtis atėjus verslo partneriams. Tuo tarpu, kai prie vieno projekto dirba žmonės iš skirtingų kultūrų šias taisykles reikia aptarti. Labai tikėtina, kad paprasti dalykai bus suvokiai visiškai skirtingai.

Kuriant darbo vietas taip pat reikia numatyti, kad nevisiems bus patogu dirbti mažuose kabinetuose. Kai kurie žmonės yra linkę dirbti vienumoje, erdviuose kabinetuose, kur jie gali susikaupti. Kitiems būtinai reikės komandos narių, kad visada galėtų pasitikslinį darbų atlikomo detales. Visais atvejais gali praversti pertvaros – panaudoję jas galėsite padalinti dideles erdves. Erdvių padalinimui taip pat gali būti panaudotos ir didelės spintos. Tiesa, spintas yra sunkiau pernešti į kitą vietą. Tuo tarpu pertvaros yra sukurtos taip, kad geriau izoliuotų garsą, neužimtų per daug vietos ir dailiai atrodytų.

Į darbo aplinkos kūrimą įtraukite visus komandos narius. Pasirūpinkite, kad kiekvienas išsakytų savo idėjas apie tai, kaip jis norėtų dirbti. Spintos ar darbo stalo vieta gali būti labai svarbi.

Klausyk kitų žmonių. Neveltui sakoma, kad žmogui duota tik viena burna ir dvi ausys, nes žmogus turi dvigubai daugiau klausyti nei kalbėti. Ši taisyklė puikiai tinka darbe, kai tenka bendrauti su skirtingais žmonėmis. Daugiausia konfliktų kyla būtent dėlto, kad viena iš pusių neišgirdo kitos pusės idėjų, priekaištų ar klausimų.
Žinoma, nereikia perlenkti lazdos. Klausyti būtina, o išsakyti savo nuomonę dar svarbiau. Jei matai, kad tavo nuomonė skiriasi nuo komandos narių ir tiki, kad ji yra teisi, būtinai ją išsakyk. Diskusija padeda atrasti geriausią sprendimą.

Visada palaikyk pozityvų požiūrį į darbą ir kitus žmones. Kartais kitų žmnių savybės ar darbo metodai gali tau pasirodyti keisti, bet visada išlaikyk pozityvų požiūrį. Gera atmosfera darbo vietoje tiesiogiai įtakoja jūsų komandos ir kiekvieno asmeniškai pasiekiamus rezultatus.

Galiausiai, venk stereotipų. Stereotipai yra tam tikros mąstymo taisyklės, kurios padeda atskirti skirtingus žmones. Stereotipai susiformavo, kaip funkcija padedanti žmogui greičiau ir efektyviau priimti sprendimus. Tiesa, šiais laikais jie dažniau trukdo ir apriboja. Odos spalva ar kiti skiriamieji ženklai globaliame pasaulyje turi vis mažiau reikšmės. Vertinkite kiekvieną žmogu pagal jo nuveiktus darbus,o ne išvaizdą. Pastebėję diskriminacijos ženklų komandoje nedelskite, o pakalbėkite su abiem pusėm ar praneškite apie tai vadovui.

darbinė aplinka

Pramoninio meno vystymasis

Pramoninis dizainas rūpėjo ne tik dailininkams projektuotojams, gamintojams, bet ir teoretikams. Pirmosios pastangos daryti jtaką pramoninės gamybos es­tetiniam lygiui jau buvo XIX amžiaus viduryje, o XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje jos išplėtotos ir įtvirtintos kūrybi­nių susivienijimų programose.

Vokiečių automobilių industrijos pradininkai inžinieriai, išradėjai Karlas Benzas ir Gottliebas Daimleris pajudino vokiečių pramonę iš sąstingio. Pirmieji Benz & Co sukons­truoti keturračiai automobiliai amžiaus pabaigoje buvo pa­našūs į karietas, tačiau jie buvo populiarūs ir greitai įsitvir­tino rinkoje.

Radikalų posūkį Vokietijos ekonominėse reformose pa­darė pramoninkas Emilis Rathenau, kuris pamatęs T. A. Edisono šviečiantį burbulą suprato, kad elektra gali pakeisti du­jas, kad tai bus perversmas socialinėje sferoje, kultūroje, kad elektra – tai industrijos, pramoninio dizaino ateitis. Viso pasekoje atsirado elektros kompanija AEG pavadinimu, kuri padėjo pagrindus Vokietijos elektros įrengimų, turbinų, buitinių prietaisų pramonei. Miunchenas nuo XIX amžiaus vidurio užėmė svarbią vietą kultūriniame Vokietijos gyvenime. Amžiaus pabaigo­je mieste būrėsi pažangiai nusiteikę dailininkai, formavosi naujos meno krypties centras. Dėmesys aplinkos estetinei kultūrai, dekoratyvinei dailei atsispindė­jo naujuose žurnaluose bei kituose leidiniuose. Tačiau iš pramonės perversmo grįškime į dizainerių dirbtuves.

Dizaino istorijos raidoje reikšmingas posūkis suvieni­jant projektuotojų ir gamintojų jėgas, formuojant socialiai orientuotą masinės produkcijos programą įvyko Vokieti­joje, kur buvo įkurtos susivienoję kūrėjai įkūrė dirbtuves. Pastarosiose buvo gaminami įvairūs baldai, spintos, buities reikmenys ir naujo tipo dizaino elementai namų interjerui. Prasidėjo masinės gamybos etapas kuomet pramonei buvo pritaikytas standartizacijos metodas. Vokietijos masinės gamybos, dizaino istorijoje XIX amžiaus pabaigoje buvo žengtas svarbus žingsnis kuriant naujas pramonės įmones.

Vokietijos dizaino baldai, spintos ar tiesiog pertvaros gali būti labai skirtingi. Visa tai pirmiausiai priklausė nuo tuo metu vyravusio laikotarpio ir mados tendencijų bei pačio dizainerio, kūrėjo sugebėjimų, išsilavinimo ir noro peržengti stereotipinius rėmus.

Šiais laikais Vokietijos dizaineriai ne be reikalo laikomi šiuolaikinio dizaino ir ergonomikos ekspertais, tačiau atvertus keletą istorijos lapų atgal, tarp vertingiausių amatininkų sukurtų kūrinių pamatytume jau seniai antikvariniais virtusius baldus. Mediena visuomet buvo pati artimiausia statybinė medžiaga kūrėjui. Medis kur kas lengviau pasiduoda meistro rankoms, nei tarkim metalas. Tradiciškai Vokietija pasižymėjo medienos ir jos gaminių gausa, todėl ne tik įvairūs baldai, tokie kaip spintos ar stalai buvo gaminami. Įsimintina ir vokiškoji architektūra, kurios pavyzdžių galime rasti ir ne taip toli – Klaipėdos krašte. Šio miesto senamiestis ypatingai pasižymi vokiškosios architektūros principais. Memelio mieste jaučiama autentiškumo dvasia, kurią dar labiau sustiprina net tradicinės vokiečių virtuvės patiekalai.

Grįžtant prie senovinių vokiškų baldų verta pastebėti, kad didelio atotrūkio dizaino prasme nuo likusios Europos dalies tikrai nepastebėsime. Tačiau daugelis Vokietijos antikvarinių baldų, ypač sukurtų ir pagamintų provincijoje pasižymi stipresniu liaudiškuoju motyvu. Senovinės spintos pasižymi stipriu tapybos, drožybos motyvų prieskoniu. Baldų projektavimą šioje šalyje ypatingai veikė įvairūs istoriniai įvykiai ir unikalūs estetiniai konkrečių laikotarpių aspektai. Visa tai ilgas ir niekada nesibaigiantis meistriškumo laikotarpis.

Privalomi biuro atributai

Biuras – tai vieta, kur žmonės kiekvieną dieną susirenka ir stengiasi pasiekti bendrą tikslą. Visų verslo organizacijų tikslas yra pelnas. Siekiant šio tikslo sunku išsiversti be papildomų įrankių – daiktų, kurie yra būtini kiekviename šiuolaikiniame biure.

biuro baldaiStalai ir kėdės. Daugelis žmonių visą darbo dieną praleidžia prie kompiuterių. Šiandien lieka vis mažiau profesijų, kurias dirbant galima išsiversti be kompiuterio raštingumo įgūdžių. Biure šie įgūdžiai yra reikalingi praktiškai kiekvienam darbuotojui. Biuro baldai, kaip kompiuterio stalas ir patogios kėdės yra būtinos, kad darbuotojai galėtų patogiai dirbti. Įrodyta, kad nepatogūs biuro baldai gali net iki 30% sumažinti darbuotojų produktyvumą.

Geras apšvietimas. Lempos, kurios garantuoja, kad net labiausiai apsiniaukusią dieną biure bus šviesu yra būtinos. Geras apšvietimas padeda išsaugoti gerą regėjimą ilgiau ar sustabdyti regėjimo silpnėjimą.

Kiekviename biure turi būti pieštukų, tušinukų, popieriaus ir kitų biuro reikmenų atsargų. Nors dėl sparčios interneto šie reikmenys naudojami vis rečiau, jie išlieka reikalingi.

Dideliuose biuruose yra būtinos pertvaros. Pertvaros tai lengvų konstrukcijų dažniausiai plastikinės nešiojamos sienos. Pertvaros yra reikalingos dideliuose biuruose, kuriuose yra didelės atviros erdvės ir daug dirbančių žmonių. Pertvaros padeda sumažinti triukšmo lygį. Būtent triukšmas yra vienas didžiausių kiekvieno biuro darbuotojo priešas. Dėl triukšmo vystosi lėtinis nuovargis, kuris gali drastiškai sumažina darbuotojo produktyvumą. Geriausiai triukšmą izoliuoja stiklinės pertvaros.

Kiekviename didesniame biure turi būti vieta skirta poilsiui. Poilsis kelis kartus per dieną gali padėti išlikti darbingu visą darbo dieną. Teigiama, kad geriausia daryti trumpas pertraukėles kartą per valandą. Žmogus gali išlaikyti savo dėmesį sukoncentruotą į užduotį vidutiniškai iki 90 min. Kai kurios kompanijos savo darbuotojams įrengia specialius tylos kambarius, kuriuose jie gali praleisti kelias ar keliolika minučių ramiai atsiriboję nuo kolegų darbų ir kitų rūpesčių.

Balta lenta yra būtina kiekvienam biurui. Susitikimų metu didelė lenta, ant kurios galima braižyti brėžinius, užrašyti idėjas ar pasižymėti kitą informaciją. Vienas iš geriausių būdų pakelti produktyvumą yra ant šios baltosios lentos užrašyti 5 svarbiausius savaitės darbus kiekvienam darbuotojui. Toks sąrašas veiks, kaip motyvacijos priemonė ir padės koncentruotis į pačias svarbiausias savaitės užduotis.

Spausdintuvas. Spausdinti dokumentus vis dar išlieka būtinybė. Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių jau galima naudotis elektroninio parašo suteikiamomis galimybėmis. Naudojantis elektroniniu parašu galima patvirtinti dokumentus vienu pelytės paspaudimu. Tiesa, net ir naudojantis elektroniniu parašu dar ne vienerius metu teks pasirašinėti dokumentus ir klasikiniu būdu. Norint patvirtinti dokumentą ar sutartį turi būti uždėti abiejų pusių parašai. Jei kita pusė nenaudoja elektroninio parašo, teks pasirašinėti įprastu būdu ir siųsti dokumentus paštu.

Kavos aparatas. Kartais juokaujama, kad pasaulis sukasi ne dėl pinigų ir ne dėl meilės. Pasaulis biure sukasi dėl kavos. Būtent šis gėrimas yra vienas mėgstamiausių tarp įvairių pasaulio šalių biurų darbuotojų. Su kava prasideda daugelio biurų darbuotojų diena. Eilinės darbo dienos pradžioje visada galima pamatyti eiles prie kavą išsinešimui parduodančių kavinių ar kavos aparatų verslo centruose.

Galiausiai, nepamirškite, kad biuras tai vieta, kur dirba žmonės, o ne robotai. Biure turi būti ir jaukumo suteikiančių elementų, kaip gėlės, nuotraukos ir apdovanojimai. Teigiama, kad gėlės ne tik suteikia biurui gyvybės, bet ir padeda sumažinti kompiuterinės įrangos skleidžiamą spinduliuotę. Taigi, gėlės gali padėti ne tik suteikti biurui jaukumo, bet ir ilgoje perspektyvoje pagerinti jūsų ir kitų darbuotojų sveikatą.

Kaip nebrangiai atnaujinti namų interjerą?

Bene kiekvieno jauno žmogaus svajonė yra turėti savo būstą, kuriame nepriklausomai nuo aplinkinių būtų kuriama pati jaukiausia, šilčiausia, romantiškiausia, o gal net kūrybinė ir stereotipus laužanti erdvė. Pasirinkimą tarp buto daugiabučiame name ar atskiro, nuosavo būsto su erdviu kiemu dažniausiai lemia finansinė situacija, o noras turėti kažką savo atsiranda dar vaikystėje.

Daugelis vaikų mėgsta žaisti žaidimą namai, kuriame vaikiškomis akimis sprendžiamos net tėvų gyvenimo situacijos, o tam reikalinga tokia erdvė, kurioje būtų saugu ir patikima. Tokius namus vaikai įsirengia net dėžėje nuo šaldytuvo ir su kiekvienais metais ta „dėžė“ vis didėja, kol pagaliau tenka iš viso palikti tėvų namus ir iš saugaus lizdelio iškeliauti į naują paslaptingą ir nepažintą, studentišką pasaulį. Studijų metu viename kambaryje tenka gyventi su įvairaus plauko, panašaus ar skirtingo mąstymo bendraamžiais, kurie po kelių metų bendro gyvenimo drauge arba tampa geriausiais draugais, arba…

Jau bendrabutyje kiekvienas kuria savo jaukių namų viziją, kuri pasireiškia mielų smulkmenų, primenančių namus, kabinimu ant sienų ar dėliojimu ant nedidelės spintelės šviestuvui. Ir kokia palaiminga diena būna ta, kai pagaliau persikeli, kad ir į išsinuomotą butą, tačiau jau su mažesniu žmonių kiekiu viename kambaryje! Tačiau ir čia dar ne viskas. Retas buto nuomotojas leidžia daryti drastiškus remontus ar kitokius perversmus. O taip norisi pagaliau pademonstruoti savo per daugelį metų susikaupusias namų interjero dekoravimo idėjas.

rytietiško stiliaus pertvaros Tačiau norint bent šiek tiek pakeisti interjero situaciją gali pagelbėti net keletas ryškesnių ir nebrangių akcentų. Pirmas tokių gali būti įvairios pertvaros ar net rytietiško stiliaus širmos. Šių išskirtinių elementų dėka gali pasikeisti ne tik kambario konfigūracija, erdvių išplanavimas, tačiau ir viso buto stilistika. Tokios vizualios pertvaros tinka norint suskirstyti kambarį į keletą funkcinių erdvių. Taip miegojimo zoną galima atskirti nuo darbo ir panašiai. Jei pabodusios nykios spalvos kambario sienos, jas galima paįvairinti tinkamo formato paveikslų reprodukcijų ar fotonuotraukų gaminiais. Svarbiausia tinkami rėmeliai ir spalvinė tematika juose. Įrėmintos didelio formato meninės fotografijos puikiai tiks norint ne tik paslėpti sienos nelygumus, tačiau ir sumažinti, vizualiai priartinti ilgus koridorius. O jei vis dar kambaryje atrodo nyku – pakeiskite užuolaidas! Jei namuose trūksta natūralaus saulės apšvietimo ir nesibaiminate įkyrių kaimynų žvilgsnių – užuolaidų galite iš viso atsisakyti. Jų nebuvimas padidins kambario erdvę, įneš daugiau šviesos ir gaivumo.

Kalbant apie poilsio zoną – rinkitės tokius spalvinius sprendimus, kurie geriausiai atskleistų jūsų asmenybę. Jei esate pozityvus ir naujoves mėgstantis žmogus – nebijokite kontrastingų sprendimų. Tokiu akibrokštu gali būti net ryškiaspalvės kėdės. Jei kambaryje vis dar trūksta spalvų ir kažko tokio, kuo norėtųsi vis grožėtis – įsigykite išskirtinį krėslą ar fotelį. Juo gali būti patogusis sėdmaišis arba įnoringai ir moderniai atrodanti plastiko kėdė. Negi manote, kad plastikinės kėdės būna tik baltos ar žalios spalvos ir tinkamos tik pasisėdėjimui sode? Klystate! Vos tik išradus šią dizaino prasme unikalią medžiagą, prasidėjo tikras konkurentų karas, kas moderniau ir stilingiau ją pristatys pasauliui. Jei pabodo baltos kambario sienos – įsigykite aštriai raudoną, oranžinę, o gal žalią ar net geltoną kėdę, kuri suteiks ne tik spalvų, bet ir kontrasto nykiai erdvei.

Nebijokite eksperimentuoti ir išleisdami visai nedaug pinigų galite atsikratyti nuobodžios namų kasdienybės ar tos pačios nykios sofos. Tam, kad būtų smagiau gyventi gali užtekti vos keleto linksmų ir spalvotų pagalvių nors ir ant senos bei nuobodžiai atrodančios lovos.

Kokie daiktai yra reikalingi dideliame biure?

Kiekvienas supranta, kad biure turi būti stalai, kėdės ir spintos. Šių baldų puikiai užtenka normaliam kasdieniam darbui biure. Būtent tokias darbo vietas galima išsinuomoti už labai nedidelę kainą daugelyje pasaulio miestų. Tiesa, jei jūsų kompanija turi daug darbuotojų, kuriems reikia nuolat tarpusavyje derinti darbus, organizuoti susitikimus ir kartais pailsėti jūsų biure turi būti daugiau baldų. Šiame straipsnyje pateiksime sąrašą baldų ir daiktų, kurie turi būti kiekviename dideliame biure.

Didelis stalas. Šis stalas turi būti skirtas komandos susibūrimui. Nesvarbu, tai vieno iš komandos narių gimtadienis ar darbinis susitikimas tarp komandos narių ar susitikimas su klientais ar partneriais. Geriausia, kad šis stalas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, kur pokalbiai ir diskusijos netrukdys tuo metu dirbantiems žmonėms susikoncentruoti į svarbiausias užduotis.

Kiekviename dideliame biure taip pat turi būti minkšti baldai. Laukiamasis ar poilsio kambarys yra puiki vieta šiems baldams. Minkšti baldai puikiai pasitarnaus, kai biure lankysis svarbus svečias. Juk jo nepasodinsi ant paprastos biuro kėdės. Taip pat sofa ar fotelis pravers nuo darbo norintiems pailsėti darbuotojams. Poilsis, pirmiausia, yra aplinkos pakeitimas. Trumpas prisėdimas ant minkštų baldų yra puikus būdas trumpam atsipūsti.

Pertvaros dideliame biure yra labai naudingos. Jos padeda suskirstyti dideles erdves į mažesnes nestatant sienų. Daugeliui šiuolaikinių biurų darbuotojų reikia turėsi atskirą erdvę, kurioje jie galėtų susikoncentruoti į darbus. Mokslininkų tyrimai įrodė, kad darbuotojai dirbtų net iki 50% produktyviau, jei jie darbo vietoje nebūtų išblaškomi. Pertvaros padeda išblaškymo skaičių sumažinti. Tai ypač aktualu biuruose, kuriuose yra didelės atviros erdvės ir daug darbuotojų.

Didelės kamštinės ar rašymui skirtos lentos. Šios lentos puikiai pasitarnaus, kaip priemonė darbų planavimui ar susitikimų vedimui. Daugelis kompanijų jas naudoja pardavimų tikslų sekimui. Savaitės eigoje organizuojamo susitikimo metu pardavimų ir rinkodaros skyriaus darbuotojai užsibrėžia pardavimų tikslus ir veiksmus, kurių bus imamasi šiuos tikslus norint pasiekti. Vėliau ant šios lentos galima žymėti, kas jau yra įgyvendinta ir pasiekta. Šie rezultatai yra matomi visiems darbuotojams ir veikia, kaip puiki motyvacinė priemonė. Jei norite dar labiau paskatinti darbuotojus, įsiteikite geriausiam savaitės darbuotojui prizą, kuris puikuosis šalia šios lentos.

Drabužių spinta. Dažnai po kompanijos plėtros, kai iš mažos kelių žmonių firmos ji tampa didesne kompanija su daugiau nei 10 ar 20 darbuotojų išlieka seni įpročiai. Vienas iš dažniausių – pasidėti rūbus ant kėdžių. Mažose kompanijose dažnai taip yra elgiamasi dėlto, kad yra taupoma ar tiesiog kabinete nėra vietos drabužiams skirtai spintai. Tuo tarpu didelės kompanijos to sau leisti negali. Kiekvienas daiktas šioje žmonių bendruomenėje turi turėsi savo vietą. Netvarkingai sukabinti drabužiai ne tik sukurst bendrą neigiamą atmosferą, bet ir neprofesionaliai atrodys jūsų klientams ir partneriams. Įvaizdis šiuolaikiniame versle yra labai svarbu.

Daugiafunkcinis spausdintuvas. Daugelis šiuolaikinių verslininkų sako, kad spausdintuvas šiais laikais nėra reikalingas. Visus darbinius reikalus galima sutvarkyti naudojantis el. paštu ar telefonu. Tai tiesa, jei jūsų kompanija yra nedidelė. Mažai darbuotojų turinčiai kompanijai retai prireikia spausdinti dokumentus. Tuo tarpu didelėje kompanijoje atsiranda vis daugiau „popierizmo“. Tai lemia kompanijos dydis, darbuotojų skaičiaus augimas ir privalomas biurokratinio aparato augimas. Jei mažoje kompanijoje galima laisvai susitarti dėl kiekvieno darbuotojo savaitės užduočių žodžiu, tai didelėje šias užduotis geriausia atsispausdinti ir išdalinti kiekvienam. Taip pat didesnėje kompanijoje dažniau prireikia spausdinti ir kopijuoti dokumentus.

biuro sofa

Šiuolaikiniai architektūros sprendimai

Greitai keičiantis gyvenimo sąlygoms, keičiasi ir žmonių poreikiai, to pasėkoje keičiasi ir mūsų būstas, šio išvaizda ir netgi statybos būdai. Šiame straipsnyje papasakosiu apie šiuolaikinių namų statybos ypatybes, architektūrinius lauko ir vidaus sprendimus.

Šiuolaikiniuose būstuose naudojami architektūriniai sprendimai

Jau tapo įprasta, kad naujojo stiliaus namai ar butai sujungia kelių laikmečių madas ir istorinius elementus. Dažniausiai siekiama, kad namai būtų jaukūs išorės dizainas sietųsi su kieme esančiais elementais. Šiuolaikinius namus galime atskirti iš:

  • Asimetriškų formų;
  • Geometrinių formų naudojimo;
  • Didelių langų;
  • Pabrėžta stogo linija, stogai dažniausiai plokštesni arba turi daug lūžio vietų;
  • Vieno ar dviejų aukštų;
  • Statyti iš natūralių medžiagų dažniausiai būdingų regionui;
  • Naudojamos ilgaamžės ir ekologiškos detalės, bambukinės grindys ar granitiniai stalviršiai;
  • Optimalus natūralios šviesos išnaudojimas;
  • Kambarių išplanavimas gali būti keičiamas, šitai leidžia padaryti slankiojančios pertvaros;
  • Atsinaujinančių elektros šaltinių naudojimas siekiant apsirūpinti energija.

Kur atsirado naujojo stiliaus namai?

Dauguma architektų pripažįsta, kad naujasis stilius atsirado 20 amžiaus pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pats stilius apibrėžiamas labai plačiai, kadangi jame iš tiesų nesivadovaujama naujomis idėjomis. Architektūriniai lauko ir vidaus sprendimai pasiskolinti iš prieš tai vyravusių stilių, tačiau sujungtos į vieną šios idėjos patenkina šiuolaikinio žmogaus poreikius. Kaip bebūtų nors dauguma detalių pasiskolintos šis stilius pripažįstamas kaip naujas ir JAV vadinamas tiesiog šiuolaikiniu.

Skolintasi iš istorijos

Kaip jau minėjau dauguma šiuolaikinio stiliaus detalių buvo pasiskolinta iš praeities. Dažnai architektai naudoja bokštelius, kupolus, įvairias žaliuzes, modernistinio stiliaus pastoges ir stogus. Taip pat akivaizdu, kad iš moderniųjų laikų pasiskolinti plokšti stogai ir dideli langai. Langai yra bene viena aiškiausiai išskiriamų naujųjų namų detalių. Šie yra aukšti, nestandartinių formų, asimetriškai pritaikyti namo formoms.

Kalbant apie namo interjerą, namuose paliekama kuo daugiau atvirų erdvių, beveik nenaudojamos durys, tačiau nenaudojamos šaltos ir griežtos formos, kaip tai darė modernistai. Sušvelninti įspūdį naudojamos medinės detalės: pertvaros, durys, grindys.

Vasaros metu naujuosiuose namuose virtuvė iškeliauja į kiemą, kur iš JAV rančų pasiskolinta lauko virtuvės idėja. Įprastai kiemą nuo namo šiuolaikinio stiliaus namuose skiria stumdomos pertvaros ar langai. Vasarą šios erdvės atveriamos ir maistą galima ruošti lauko kepsninėse, laužavietėse prisėdant prie medinių stalų.

Žaliosios technologijos

Vis stipriau ir stipriau žaliosios technologijos integruojasi į žmonių gyvenimą, taip pat yra ir su šiuolaikinio stiliaus namais. Namuose naudojamos tvarios medžiagos galinčios tarnauti šimtus metų, tai jau minėtos bambukinės grindys ar granitiniai stalai. Dideli langai dienos metu leidžia kambarius užpildyti reikiamu šviesos kiekiu taip taupant energiją. Taip pat dažnai naudojami saulės energijos kolektoriai, kurie puikiai pritaikomi ant plokščių stogų.

Namai tampa mažesni

Nuo 20 amžiaus 8 – tojo dešimtmečio namų pirkėjai reikalavo didelių namų. Rinkoje vyravo požiūris, kad kuo namas didesnis tuo jis geresnis, tačiau šiuolaikinės tendencijos stipriai pasikeitė, brangstant namų išlaikymui ir stiprėjant ekologiškosioms idėjoms žmonės priversti statyti mažesnius namus. Tai ypač pastebima JAV, kuomet dar net neprasidėjus krizei 2007 metais namai buvo pasiekę 770 kvadratinių metrų dydi, tačiau nuo to laiko pradėjo stipriai mažėti.

Taigi šiuolaikinio stiliaus namai nėra labai dideli, viduje vyrauja atviros erdvės, kurias dėka didelių langu dieną užpildo saulės šviesa, taip pat dažnai naudojamos pertvaros. Šie namai artimi modernistiniams stiliui, tačiau išlaiko jaukumą. Taip pat šių namų gyventojai naudoja ekologiškus energijos šaltinius padedančius tausoti, gamtą ir finansus.