Pirkinys – dėvėti drabužiai. Gėdinga ar protinga?
Kartais snobais, gero skonio turėtojais ar gurmanais save tituluojantys žmonės pasako – prastas maistas, neoriginalūs vakarėliai, pigus rubai – tai ne man. Aš verčiau renkuosi rečiau įsigyjamą, tačiau brnagų ir kokybišką daiktą. Tačiau ar tikrai teisinga manyti, jog dėvėtų drabužių parduotuvėse parduodami pigus rubai reiškia prastą kokybę ir prastą skonį? Surinkome nuomonių asorti, pateikiame tai Jums:
Galima rasti gerų firmų drabužių
Viena sostinės dėvėtų drabužių parduotuvių lankytojų Vaida teigia, jog būtent tokiose vietose randami tikrai gerų gamintojų aukštos kokybės rubai. „Apsipirkinėjimo tokiose parduotuvėse sepcifika yra kiek kitokia nei kitur. Jeigu nori gero daikto – turi į medžioklę išeiti nuolat. Nes tai nėra taip kaip įprastoje parduotuvėje, jog viskas, ko tau glai prireikti, visada laukia tavęs toje pačioje vietoje. Ne, reikia nuolat tikrinti situaciją, žiūrėti, ar ko nors gero neužvežė. Man, pavyzdžiui, labai sekasi rasti pigus rubai vasarai. Visada prisiperku tiek suknelių, kad paskui net nespėju visų sudėvėti. Tik, kaip tasyklė, visada perku sukneles žiemą arba rudenį, ir čia, kai kalbos objektu tampa rubai, tikrai galioja ta taisyklė tiesiogine jos prasme – kailinius ruošk vasarą.
Vis dėlto, kuo labiausiai mane žavi tokios parduotuvės, tai, kad čia gali surasti labai gerų, prabangių apdarų, kurie yra tokie pigus, negali jų nepirkti, negali praleisti tokio šanso! Aš daug randu drabužių tokių firmų, kaip „Atmosphere“, „NEXT“, „VERO MODA“, „Lyndex“, „Adidas“, „La Coste“ ir kitų. Labai geri visuomet ir gerų firmų parsiduoda pigus rubai vyrams. Tik vyrai dažniausiai neturi kantrybės ieškoti kažko sau sendaikčiuose, tai nebent rūpestigos mylimosios parneša laimikė namo“, – pasakoja mergina.
Gėda kuistis po nešiotus drabužius
Verslininkas Vadimas, dirbantis transporto įmonėje, tikina, jog pigus rubai išduoda asmens paviršutiniškumą, prastą skonį ir blogą turtinę situaciją. „Man asmeniškai, tai yra skurdo viršūnė, kada save gerbiantys žmonės leidžia ant savęs rengtis pigus drabuziai. Geras drabužis turi savo kainą, ir ją reikia mokėti. Aš sutinku, kad kartais ten tuose skudurynuose yra ir gerų firmų pratampytų skarmalų, bet jie juk kažkieno nešioti.
Neįsivaizduoju, kaip galima apsirengti žmogaus, kurio tu net nesi matęs, priprakaituotus rūbus ir dar apsimesti kažkokiu puošeiva – stileiva! Pigus rubai išduoda –mogaus blogą skonį ir gal net, sakyčiau… nevalyvumą. Mano pasirinkimas – kas jau kas, tik ne pigus rubai. Internetu galima susirasti irgi šiek tiek nukainuotų gerų firmų naujų drabužių. Tai geriau jau jie, negu drapanos iš bendros krūvos,“ – kritikos dėvėtų drabužių kultūrai negaili jaunasis verslininkas.
Stilingų rūbų aukso kasyklos
„Tiesiog reiveriu“ prisistatantis VDA dizaino studentas sako, jog šiais laikais tikros stilingų detalių kasyklos kaip tik ir yra pigus rubai. „Kaina man apsritai nėra aktualu – svarbiausia yra išskirtinumas. Ir tokiuose sekondhenduose jis ir atsiskleidžia visomis prasmėmis. Ateini iš ryto, pereini per pakabas, kur kiekvienas daiktas labai pigus, išsimatuoji, apsižiūri, mąstai – tiks prie tavo garderobo, ar netiks. Tiks. Išsirenki. Parsineši namo. Tu – tikras povas gražuolis. Džiugu ir gražu.
Anksčiau, kai su tėvais gyvenau prie jūros, man dar nebuvo taip atsiskleidusi visa pigių rūbų panorama, mat uostamiestyje tai nėra labai dažnai sutinkama prekė – pigus rubai urmu. Klaipeda turi savitą skonį, ir kas daugiau perka drabužių, juos perka brangius, o jeigu iš dėvėtų drabužių parduotuvių – tokius gana šabloninius, kad tik nieko nešokiruotum, kad tik neišsiskirtum iš minios. Čia, Vilniuje, priešingai, žmonės daug liberalesnis, daug daugiau individualybių ir asmenybių, todėl ir apsipirkinėti čia įdomiau. Tėvai šaiposi iš tokių mano kalbų, sako, kad neva kai suaugsiu, suprasiu, kas iš tikro paviršutiniška, kas ne. Tai aš tik palinkiu jiems sėkmės šliumpinant į darbą su tais pačiais senais batais, ir tuo mūsų visi pokalbiai pasibaigia“, – dalijas nuomone „Tiesiog reiveris“.