Sekretorė – anekdotų apsuptyje

Pasakius „administratorė” žmonės vis dar galvoje išverčia į „sekretorė”. O kokia stereotipiška sekretorė? Ilgakoje blondinė didele krūtine taisanti kavą ir atsiliepinėjanti į telefono skambučius negyvu balsu. Ir ta sofkutė šefo kabinete ne dėl to, kad sekretorė prisėstų užsirašyti šefo įsakymų, o … na, patys žinote. O jei nežinote, paskaitykite anekdotus apie sekretores.

Ateina sekretorė pas viršininką, pažiūri į kabinetą ir klausia: Ar mane jau atleidote?
Viršininkas:  Ne.
Sekretorė: – Tai kodėl sofą išnešėte?

Trys komandos, kurias turi žinoti sekretorė:
-Sedėt!-Gulėt!-Faksas!.

Vadojas diktuoja, o sekretorė rašo laišką.
– Būkite toks malonus ir pakartokite tai, kas buvo tarp „Gerbiamas pone” ir „Su pagarba”…

Galbūt tokie anekdotai ir buvo viena iš priežasčių lėmusi sekretorės pareigų pakeitimą į administratorės. Aišku administratorių atsiradimą lėmė ir poreikis versle turėti dirbančius, universalius žmones, o ne gražias pupytes and sofkutės. Kaip pastebima ne viename administratorių darbo apibūdinimas, administratorė turi mokėti ir kavos pataisyti, ir prezentaciją svečiams padaryti ir vinį įkalti. Nekalbant apie darbuotojų gimtadienio paminėjimų organizavimą, raštvedybą, kolegų problemų išklausimą ir sprendimą. Kaip yra pasakiusi viena mano draugė administratorė, šiais laikais vadovai iš administratorių tikisi to ką gali padaryti tik superman’as, spiderman’as, moteris katė ir batman’as viename.

Taigi realybėje administratorės- visų galų meistės – darbas yra sudėtingas, bet kartu ir malonus bei įdomus savo iššūkiais. Bet nepamirškime ir anekdotinių situacijų – jos praskaidrina dieną, net ir pačioms administratorėms.

Šefas bara sekretorę: – Kur dingo dulkes nuo mano stalo? Aš ant ju buvau užsirašęs kelis telefono numerius…

Sekretorė firmos klerkui:
– Aš, aišku, galiu papasakoti, kaip nusipelniau tos premijos, bet abejoju, kad jums tai padėtų.

Direktorius priėmė į darbą sekretorę įsakyme parašydamas: „Išbandymo laikas – mėnuo”. Praėjo dvidešimt dienų. Sekretorė sunerimusi skundžiasi:
– Ponas direktoriau, jau baigiasi mėnuo, o manęs niekas nebando…