Informacija komunikacijos procese gali būti perduodama vaizdais ir garsais (taip ją gauname dažniausiai). Taip pat per kvapus, prisilietimus, skonį ir kt, ]i priimama atitinkamais jutiminiais kanalais. Kanalo sąvoka taip pat gali reikšti būdą, kuriuo perduodama žinia: tai gali būti popierinis arba elektroninis laiškas, pranešimas per „Skype”, tiesioginis bendravimas ir 1.1. Be kanalų, ir viena, ir kita prasme vartojama sąvoka informacinės terpės (media).
Informacijai perduoti komunikacijos procese naudojami du pagrindiniai kodavimo būdai: žodinis (verbalinis) ir nežodinis (neverbalinis). Pirmuoju atveju informacijos perdavimo priemonė yra kalba (sakytinė arba rašytinė), antruoju – visos kitos galimos priemonės. Nors jų įvairovė labai didelė (prisiminkime visus jutiminius kanalus, kuriais galime naudotis), su žodiniu kodavimu daugmaž lygiaverčiai konkuruoja tik kodavimas vaizdais: paveikslais, schemomis, brėžiniais, grafikais, spalva, vizualiai stebimais judesiais…
Komunikacija, kai informacija koduojama žodžiais, dar vadinama žodiniu bendravimu. Nežodinis bendravimas dažniausiai reiškia informacijos kodavimą kūno kalba – poza, gestais, mimika ir kt.
Ar keitimasis informacija vyksta sėkmingai, priklauso nuo to, kaip jos siuntėjas ir gavėjas supranta tų pačių ženklų – žodžių, gestų ir kt. – prasmę. Situacija, kai žinios siuntėjas ir jos gavėjas priskiria žiniai skirtingą prasmę, aktuali ir įdomi įvairių fundamentaliųjų bei taikomųjų mokslų atstovams. Psichologija tiria, kokią įtaką informacijos supratimui turi psichologinė būsena, skirtinga žmonių patirtis, nuostatos ir kiti subjektyvūs veiksniai. Kitais aspektais komunikaciją nagrinėja lingvistika, semiotika (mokslas, tiriantis ženklus ir jų sistemas), informatika ir kt.
Tarpusavio sąveika- tai bendraujančiųjų poveikis vienas kitam. Bendraudami žmonės daro vieni kitiems tam tikrą įtaką: keičia jausmus, požiūrius ir elgesį. Pvz., prekybos agentas, sąmoningai taikydamas veiksmingus įtikinėjimo būdus, gali įsiūlyti mums visai nereikalingą prekę. Nemandagi, pikta pardavėja, su kuria bendravome tik keletą minučių, gali ilgam sugadinti nuotaiką, netgi suformuoti mūsų nuomonę apie kurią nors šalį. Nuostatų keitimas, konfliktai, bendradarbiavimas, grupinis sprendimų priėmimas – tai taip pat tarpusavio sąveikos atvejai. Psichoterapijos kryptis, vadinama transakcine.
Panagrinėkime kiekvieną išsamiau. Dar tik ketindami susitikti su nepažįstamu žmogumi sex pazintys, mes imame svarstyti, koks jis galėtų būti, kokių poelgių galime iš jo tikėtis. Susitikę stengiamės šį vaizdinį patikslinti, papildyti, remdamiesi viskuo, ką matome ir girdime: naujojo pažįstamo išvaizda, elgesiu, kalbos tonu, turiniu ir 1.1. Mūsų bendravimo partneris taip pat stengiasi susidaryti nuomonę apie mus, o mes savo ruožtu – padaryti tam tikrą įspūdį. Abi pusės mėgina įvertinti besiformuojančius santykius, savo jausmus viena kitos atžvilgiu. Tai – tarpusavio suvokimas (socialinė percepcija). Jis leidžia bendraujant numatyti kito žmogaus elgesį ir planuoti savąjį, padeda siekti norimų tikslų.
Komunikacija – tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Informaciją čia reikia suprasti plačiai: tai ne tik žinios, bet ir požiūriai, nuomonės, jausmai. Komunikacija yra labai svarbi bendravimo dalis, tarpusavio įtakos ir santykių pagrindas. Riba, kur baigiasi komunikacija ir prasideda tarpusavio sąveika, – sąlyginė. Neretai sąvokos komunikacija ir bendravimas vartojamos kaip sinonimai. Tekstuose anglų kalba ir siauresne (komunikacijos) ir platesne (apimančia ir kitus bendravimo aspektus) prasme vartojama sąvoka communication.
Kaip keičiamasi informacija, supaprastintai vaizduoja komunikacijos proceso modelis. Yra įvairių – paprastų ir labai sudėtingų – komunikacijos modelių. Pagrindiniai tokio modelio elementai yra siunčiama žinia, jos siuntėjas ir gavėjas (priėmėjas). Sudėtingesni modeliai apima atgalinį ryšį (gavėjo reakciją į žinią, atsakymą siuntėjui), žinios siuntimo būdus, kontekstą, trukdžius (triukšmą) ir kt.. ero pazintys