Amerikietis Aronas Ralstonas (Aron Ralston) 2003-ųjų balandžio 26 dieną keliavo po Blue John kanjoną Jutos valstijoje. Bandydamas nusileisti į vieną iš plyšių kanjone, jis išjudino 362 kg sveriančią uolą, kuri, Aronui leidžiantis žemyn, prispaudė jam dešinę ranką. A. Ralstonas įstrigo plyšyje. Problema buvo tame, kad jis su savimi neturėjo mobiliojo telefono, niekam nebuvo pranešęs, kur keliauja, o pats kanjonas apima didžiulę teritoriją, kurioje žmonės negyvena.
Keliautojas 3 dienas praleido peiliuku krapštydamas uolą, tačiau pastangos buvo bevaisės. Blogiausia tai, kad jis su savimi turėjo vos 350 mililitrų vandens ir dvi vištienos buritas, o pasibaigus vandeniui buvo priverstas gerti savo paties šlapimą. 5-ąją “įkalinimo” dieną jis nusprendė pats sau amputuoti ranką, nes kitaip jam grėsė mirtis. Aronas sugebėjo susilaužyti abu savo dešinės rankos kaulus, tada naudodamasis paprastu peiliuku nusipjauti nervą ir visus audinius, taip įvykdydamas rankos amputaciją ir išsilaisvindamas.
Išsikapstęs iš plyšio, su nupjauta ranka jis dar sugebėjo virve nusileisti nuo 20 metrų aukščio stataus šlaito, per karštį eiti 4,5 valandos, kol galiausiai buvo išgelbėtas. Per 5 dienų laikotarpį A. Ralstonas visiškai nemiegojo, numetė 18 kg ir prarado 25% viso kraujo, jau nekalbant apie tai, kokius psichologinius išgyvenimus jam teko patirti. Vėliau apie šią istoriją buvo sukurtas filmas “127 valandos”.