Žyma: spintos

Kokią spintą pasirinkti kambariui?

Renkantis naują spintą gali atrodyti sunku išsirinkti: spalvos, veidrodžiai išmatavimai, kaip viską žinoti? Galima pasikliauti profesionalais ir rinktis spintą pagal jūsų kambarį arba ieškoti universalios, Įrengiant miegamąjį, vienas svarbiausių dalykų, į kurį reikia atsižvelgti, yra spintos stumdomomis durimis. Jos ne tik vaidina didžiulį vaidmenį jūsų kambario išvaizdai, bet ir yra labai svarbūs kambario funkcijoms. Įtaisytos spintos su stumdomomis durimis yra vienas iš prabangiausių dizainų, kuriuos galite pasirinkti, geriausiai išnaudojant erdvę, kad sukurtumėte puikiai įrengtą miegamąjį, persirengimo kambarį arba įeinamą drabužių spintą – jos taip pat atrodo nuostabiai. Straipsnyje rasite privalumus, renkantis stumdomų durų spintą savo gražiam naujam miegamajam.

Suteikite kambariui daugiau vietos

 

Pagrindinis privalumas renkantis spintą su stumdomomis durimis, o ne su atverčiamomis durimis, yra ta, kad ji suteikia jums daugiau erdvės kambaryje, nes durys slysta iš vienos pusės į kitą, o ne atsidaro. Tai reiškia, kad jums nereikia atiduoti papildomų kambario centimetrų, kurių reikėtų norint atidaryti tradicines duris. Dėl to šios spintos idealiai tinka miegamajame, kur erdvės dažnai nėra labai daug, todėl aplink lovą atsiranda daugiau vietos, kilimams ir spintelėms. Tai suteikia daugiau erdvės darbui ir atveria daug daugiau galimybių pertvarkyti miegamąjį, todėl galėsite sukurti tobulą interjero išplanavimą neribodami durų atidarymo erdvės. Dar geriau, kad spintos su stumdomomis durimis yra aptakios ir gali būti pagamintos pagal užsakymą ir jūsų kambario dydį, kad erdvė aplink jas būtų maksimaliai padidinta. Baldų gamyba individualiai yra vienas iš dažniausių pasirinkimų.

Veidrodinės durys sukuria geriausią persirengimo kambarį

 

Dideli veidrodžiai kambaryje yra kiekvienos moters svajonė, verta prisiminti, kad jie ir padidina kambarį optiškai. Šiuolaikinės, aptakios ir įmantrios spintos su stumdomomis durimis sukuria šiuolaikišką išvaizdą dėl paslėptų takelių. Dizaino galimybės taip pat yra beveik neribotos, nes galite pasirinkti daugybę durų išvaizdų ir apdailos, kurios papildys ir paaukštins bet kokį interjero stilių – sklandžiai susiliejant su kambario dekoru. Ar yra kas nors prabangesnio už didelius, viso ilgio veidrodžius miegamajame? Užuot radę papildomos vietos laisvai pastatomiems ar sieniniams veidrodžiams, spintos stumdomomis durimis durys gali būti suprojektuotos kaip viso ilgio veidrodžiai. Tai suteikia jums tobulą persirengimo erdvę, taip pat atveria ir atspindi šviesą aplink kambarį, todėl jis atrodo dar erdvesnis. Kadangi spintos su stumdomomis durimis taupo erdvę patalpoje, galite ją išnaudoti išmaniau, palikdami daugiau vietos tam, kam iš tikrųjų norite.  

 

Baldai pagaminti Italijoje

Amžinasis posakis byloja, kad visi keliai veda į Romą. Italija viena labiausiai turistų lankomų šalių. Kiekvienais metais milijonai žmonių vaikštinėja istorinėmis gatvelėmis ir žavisi nepakartojamais vaizdais, kultūra ir net maistu. Tačiau šį kartą į Italiją pažvelkime kitu kampu. Panagrinėkime šios šalies pramonę ir jos vystymąsi. Juk visi šie procesai atvedė Italiją iki to, kuo šiandien didžiuojasi kiekvienas ten apsilankęs ar gyvenantis. Iki šiol visų vertinami odiniai ir minkšti baldai, vardinės dizainerių suknelės ar batai. Didžiausi lūžiai pramonės istorijoje įvyko per visą pasaulį sukrėtusius Pasaulinius karus. Tačiau kas ir kaip vyko karams praūžus?

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Italijos pramonė buvo visiškai sugriauta, nebuvo net prieškario lygio. Žlugus B. Mussolini fašistinei diktatūrai, prasidėjo visuotinis tautinis, ekonominis, kultūrinis ir meninis atgimimas. Įsitvirtinti pokario rinkoje ir užimti reikšmingą vietą šalia kitų industrinių šalių buvo nelengvas uždavinys. Tačiau per palyginti trumpą pokario rekonstrukcijos laikotarpį italai sugebėjo atkurti pramonę ir išplėtoti eksportą. Atstatomajam darbui pirmiausia buvo pasitelkti dizaineriai, panašiai kaip Amerikoje didžiosios ekonominės krizės metais. Kitas faktorius, leidęs Italijai užimti tvirtas pozicijas tarptautinėje rinkoje, tai perėjimas prie naujų medžiagų ir technologijų gamyboje. Net spintos išsiskyrė savo subtilumu! Italijos eksportas šeštajame dešimtmetyje pralenkė Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Vakarų Vokietiją, tik Japonija išliko lyderės pozicijoje.

Drabužių dizainas, kaip ir kitos dizaino šakos, išaugo iš įvairių amatų ir smulkaus verslo. Trys broliai Cerruti XIX amžiaus pabaigoje pradėjo tekstilės verslą ir gamino geros kokybės vilnonius audinius. Cerruti pavardė šiandien asocijuojasi su žymiu vyrų drabužių dizaineriu Nino Cerruti .Visame pasaulyje žinomų prestižinių odos aksesuarų Gucci pradžia buvo Guccio Gucci įkurta balnų krautuvėlė, kuri vėliau pradėjo gaminti raiteliams krepšius ir populiarius mokasinų tipo batus.

Italijos drabužių dizainas ir prekyba su ženklu Made in Italy prasidėjo pokario rekonstrukcijos metais. 1952 metais Florencijoje savo kolekcijas pademonstravo drabužių dizaino pradininkai Emilio Pucci, Roberto Capucci ir šiandien žinomi aukštosios mados atstovai Garavani Valentino, Giorgio Armani bei kiti. Italija pokario metais tapo viena iš drabužių dizaino lyderių, žymiausių drabužių kūrėjų firminiai centrai buvo atidaryti visame pasaulyje. Rekonstrukcijos laikotarpiu Milanas tapo ne tik dizaino, bet ir pasaulio madų sostine. Šių pozicijų jis neapleidžia iki šiol.

Italai norėjo atkreipti pasaulio dėmesį į besiformuojančią naują itališkojo dizaino kryptį. 1961 metais Milane buvo įkurta institucija, kuri skatino ir rūpinosi baldų dizainu, nes Italijoje iki pokario baldų pramonė nebuvo išplėtota. Į baldų projektavimą ir jų gamybą imta žiūrėti kaip į daugelio meno šakų sintezę, ypač daug dėmesio skirta estetikai, todėl net minkšti baldai išsiskyrė savo elegancija.. Socialinės kultūros siekis buvo kurti estetišką naują gyvenamąją aplinką su masinės gamybos daiktais.

Apie Suomijos dizainerius

Kalbant apie skandinavišką dizainą derėtų prisiminti keletą svarbiausių kūrėjų, kurie savo vardus amžiams įrašė į dizaino istoriją. Vienas jų – Tapio Wirkkala (1915-1985) – ne tik simbolinė Suomijos dizaino figūra, išgarsinusi suomių dizainą visame pasaulyje, bet ir vienas iš tų, kurie dėjo moralinius, estetinius projektavimo pagrindus. Lankantis pas žymųjj Suomijos dizaino patriarchą dirbtuvėje paaiškėjo daug reikšmingų jo kūrybos principų, kurie darosi vis reikšmingesni visuotinai komercializuotame pasaulyje. Rankose laikydamas tradicinį suomių iš medžio gumbo išskobtą puoduką Wirkkala yra sakęs „Aš dirbu rankomis, rankos – pats seniausias įrankis visame pasaulyje. Kurti rankomis man didžiausias džiaugsmas“. Jis pabrėžė, kad pavaizduoti paukštį – tai nereiškia jį kopijuoti, reikia analizuoti jo sandarą, konstrukciją, o gamtos formos dizaineriui gali suteikti naujų idėjų. Wirkkala pats gerai buvo įvaldęs amatininkų medžio, metalo apdirbimo ir kitas technikas, kurias naudojo savo kūryboje. Meistras atkreipė dėmesį į tai, kad dizaineris sukurtą daiktą, prieš siūlydamas jį žmonėms, pirmiausia turi išbandyti pats. Kurdamas peilius puukko (tradicinis medžiotojų, žvejų ir medžio darbams naudojamas peilis), jis rėmėsi amatininkų patirtimi.

Wirkkala sukūrė specifinį stiklo gamybos būdą, kuris primena gruoblėtą ledo paviršių. Taip pat jis sumaniai panaudojo storus klijuotinės faneros blokus, iš kurių meistriškai buvo gaminamos pertvaros, atskleidžiant faneros sluoksnių raštą.

Skandinavijos šalyse nuo seno klestėjo geležies apdirbimo amatai – kirvių, medžioklinių peilių, žvejybos įrankių, naudojamų miško darbuose, medžioklėje, žvejyboje, gamyba. Viena seniausių geležies dirbtuvių, gaminanti kirvius, peilius, žirkles, įsikūrė 1649 metais Pietų Suomijos kaimelyje Fiskars. XX amžiuje dirbtuvės tapo moderniu meno ir dizaino centru ir iki mūsų dienų išlaikė autentišką senąją medinę architektūrą. Wirkkalos suprojektuoti kirviai, medžiokliniai peiliai puukko, pagaminti firmų Fiskars ir Hackmarin, papildė pasaulio muziejų ekspozicijas.

Po Antrojo pasaulinio karo išryškėjo ne tik Skandinavijos dizaino kryptis, bet ir atsiskleidė daugelis talentingų jaunųjų dizainerių. Su parodomis Milane susijęs Antti Nurmesniemi (1927-2003) ir jo žmona, talentinga dailininkė Vuokko Eskolin-Nurmesniemi (g. 1930). Milano trienalės jiems atnešė sėkmę, o jų kūryba prisidėjo prie savitos Suomijos dizaino krypties pasaulinio pripažinimo.

Vuokko Nurmesniemi, arba tiesiog Vuokko dirbdama kartu su vyru sukūrė projektuojamų interjerų, baldų, audinių minimalistinę estetiką. Vuokko sukurti geometriniai arba dinamiški minimalistiniai baldų apmušalų, drabužių audinių raštai, pasikartojojo interjeruose ir jais buvo puošiamos net spintos. Reaguodama į jaunatviško stiliaus tendencijas Vuokko sukūrė dryžuotus marškinius kiekvienam berniūkščiui – jokapoika (suom. poika – berniukas, berniūkštis), kurie tapo visų vyrų, ne tik jaunų, modernumo požymiu. Jie iki šiol tebėra gaminami ir neprarado populiarumo.

Antti Nurmesniemi kūryba labai plati – architektūros, interjerų apipavidalinimas, įvairūs baldai, spintos ir net apšvietimo, grafinis dizainas bei kitų plataus vartojimo gaminių projektavimas. Jis yra projektavęs metro, traukinių vagonus, atsižvelgdamas į ergonominius parametrus, kad keleiviui būtų patogu. Nurmesniemi į šiuos reikalavimus atsižvelgdavo projektuodamas bet kokį objektą. Jo darbai, atspindintys modernųjį Skandinavijos humanistinį minimalizmą, įėjo į pasaulinio dizaino klasikinių darbų sąrašą.

Ir šiandien, XXI amžiuje, prieš pusę amžiaus suomių dizainerių sukurti objektai vertinami kaip modernūs. Tai patvirtina tiesą, kad tikrosios meno vertybės nesensta, jos yra amžinai moderni klasika. Jeigu iš tos amžinai modernios klasikos kūrėjų tektų išbraukti nors keletą fundamentinių asmenybių, tokių kaip Aivaras Aalto, Tapio Wirkkala, Kajus Franckas, Timo Sarpaneva, subyrėtų Suomijos architektūros ir dizaino mokyklos pagrindai. Šių dizainerių vardai nuolat prisimenami, jų darbai šiandien atgimsta, atkuriami, pakartojami ir vėl gaminami.

Racionalus vokiškasis dizainas

Nuo seno esame įpratę prie minties, kad vokiečiai tai tvarkinga ir racionali tauta. Tą patį galima pasakyti ir apie jų kuriamus dizaino gaminius. Tam, kad būtų lengviau kalbėti apie dabartinius kūrėjus ir jų kuriamus dizaino elementus, derėtų bent šiek tiek susipažinti su netolima priešistore, o tiksliau XX amžiaus dizaino ir pramonės išradimais. Taigi pradėkime nuo Vakarų Vokietijos, kurioje įsitvirtinusi gero dizaino sąvoka.

Funkcionalaus, gero dizaino atstovai savo kūryba norėjo pasipriešinti amerikietiškojo paviršutiniško dizaino stilistikai. Vokietijos dizaine dominavo aiškios, švarios formos, buvo svarbu sukurti gerą, saugų daiktą. Geram dizainui dažniausiai buvo naudojama mediena, įvairūs metalo lydiniai, plastikas. Skaidraus plastiko, aliuminio su šviesaus medžio plokšte derinys buvo modernaus dizaino požymis. Valdymo sistema – mygtukų, jungtukų, šviesos lempučių išdėstymas turėjo būti optimaliai patogus vartotojui – nesudėtingas, aiškus, funkcionalus.

Vokietijoje dizainas tradiciškai turėjo ryškų socialinį ir politinį atspalvį. XX amžiaus pradžioje Miunchene įsikūręs architektų, dailininkų, visuomenės veikėjų susivienijimas Verkbundas savo programą nukreipė valstybės ekonominiam, socialiniam, politiniam prestižui stiprinti. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje iškilus politinėms, ekonominėms problemoms visų pastangos buvo nukreiptos pramonei atkurti – tvirtam ekonominiam valstybės pagrindui sudaryti. Dizaineriams buvo iškeltas uždavinys kurti aukšto lygio masinę produkciją, kuri galėtų įsitvirtinti tarptautinėje rinkoje. Beveik visos stambesnės Vakarų Vokietijos firmos – Siemens (1847), Rosenthal (1879), AEG (1883) ir kitos turėjo savo dizainerių – projektuotojų biurus. Vyravo nuomonė, kad firmos sistemą sudaro trikampis – vadyba, technika ir dizainas, kuris gamyboje vaidina labai svarbų vaidmenį.

Vokiečių dizaino racionalaus funkcionalizmo kryptis rėmėsi didaktiniu projektavimo principu, kuriam pagrindas buvo dar padėtas Bauhauzo mokykloje. Funkcionalaus, geros formos dizaino kryptį tęsė jaunieji dizaineriai. Jie stengėsi sukurti paprastą, funkcionalų daiktą, kuris, neprarasdamas estetinių bruožų, pasaulinėje rinkoje taptų gero dizaino sinonimu. Tuometė dizainerių kūryba buvo labai įvairi: baldai, tokie kaip spintos ar pertvaros, radijo aparatūra, skaičiuotuvai, kavamalės ir kiti elektros prietaisai. Didžiausias nuopelnas – sukurta funkcionali, moderni aparatūros valdymo sistema. Laikytasi nuomonės, kad geriau sukurti mažiau, bet kokybiškiau.

Racionalaus funkcionalizmo dizaino kryptį, pradėtą Bauhauze, pavyko tęsti fašistinio rėžimo metais jos auklėtiniui W. Wagenfeldui. Ketvirtajame dešimtmetyje jis daug projektavo buitinės paskirties indų fabrikams, po karo kūrė radijo aparatūrą. Vienas reikšmingesnių Wagenfeldo darbų yra stiklinių modulinių indų rinkinys Kubus, kurį galima lengvai komplektuoti, kompaktiškai sudėti. Dizainerio sukurta modulinė projektavimo sistema buvo taikoma dizaino mokyklose. Jis minimalistinėmis priemonėmis suteikė modernią estetinę ir funkcionalią formą paprastiems stiklo indams, kurie tapo populiarūs buityje.

Apibendrinant, galima teigti, kad vokiškojo racionalizmo sukurti svetainės baldai, talpios ir tuo pačiu kompaktiškos spintos yra puikiai vertinami dizaino kūriniai ir šiandieniniame pasaulyje. Net projektuojamų namų pertavos buvo tinkamai ir atsakingai apgalvoti interjero ir vidinio išplanavimo sprendimai. Visa tai byloja apie vokiškojo racionalizmo tinkamai pasirinktą dizaino kryptį.

stiklo detalės

Dizainas karo metu

Antrasis pasaulinis karas pakirpo dizainerių kūrybos sparnus. Amerikoje nesustojo industrinių susivienijimų, dizainerių veikla, tačiau didžiosioms futuristinėms ateities idėjoms nebuvo lemta materializuotis. Antrojo pasaulinio karo metais Amerika investavo net 40 procentų visos ekonomikos naujoms medžiagoms bei technologijoms į chemijos ir elektronikos pramonės plėtojimą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama buitinės paskirties daiktų, tokių kaip minkšti baldai ar spintos projektavimui ir gamybai.

Naują etapą Amerikos dizaine pradėjo Charlesas Eamesas, atstovaujantis vadinamajai antrajai dizainerių kartai. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Eamesas kartu su Eero Saarinenu pradėjo projektuoti baldus iš lenktinės faneros. Eamesas sukūrė kėdę, pritaikęs naują klijuotinės faneros štampavimo technologiją. Novatoriškas sprendimas buvo esminis perversmas kėdžių dizaine ir masinėje pramoninėje gamyboje.

Charleso ir Ray Eamesų kūryba labai pakoregavo, praplėtė baldų industrinės gamybos galimybes. Eamesas su žmona, naudodami naujas medžiagas, sukūrė visą seriją iš stiklo pluošto presuotų kevalinės formos kėdžių Hermano Millerio firmai. Jų kūryba radikaliai pakeitė XX amžiaus baldų dizainą, baldų projektavimo koncepciją, požiūrį į naujų technologijų, medžiagų panaudojimą baldų gamyboje ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Šia technologija buvo patobulinti net minkšti baldai, o tiksliau jų atraminės konstrukcijos. Minėtų dizainerių kūryba suvaidino svarbų vaidmenį, keičiant visuomenės supratimą apie modernųjį dizainą. Amerikos dizainas, susiformavęs vartotojiškos visuomenės terpėje, sukūrė XX amžiaus masinės produkcijos ikonografiją, kuri iki šiol gyvuoja pasaulio kasdienėje materialioje kultūroje.

Antrasis pasaulinis karas sukrėtė pasaulį, sugriovė ekonomiką, militarizavo pramonę, pažeidė moralines, etines normas, o svarbiausia, pasaulį ilgus dešimtmečius padalijo į konfrontuojančias Vakarų ir Rytų stovyklas. Išryškėjusios skirtingos ideologijos nulėmė ne tik skirtingą visuomenės socialinę struktūrą, tad net ir kultūros, meno, dizaino raida pasuko skirtingomis kryptimis. Rytų Europos šalys, patekusios į socialistinio lagerio zoną, ekonomiškai ir ideologiškai tapo priklausomos nuo Sovietų Sąjungos. Įsigaliojus autoritarinei ekonominei sistemai, buvo apribota savarankiška iniciatyva, kuri pristabdė kūrybišką dizaino raidą. Vakarų Europai pakilti padėjo Amerikos vyriausybės priimtas ekonominės pagalbos Marshallo planas. Amerika norėjo susigrąžinti karo metais prarastą Europos rinką savo prekėms.

Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu visa pramonė, gamybos technologijos, chemijos, inžinerijos mokslai buvo nukreipti karo reikmėms. Dauguma įmonių dirbo karinės technikos srityje. Paspartėjo chemijos, elektronikos mokslų raida, atsirado naujų medžiagų, pažengta ir plastiko, aliuminio, kitų lengvųjų metalų bei medžiagų gamyboje. Sukaupta pažangioji patirtis karo pramonėje buvo perorientuota, pritaikyta naujiems visuomenės poreikiams. Visi naujieji atradimai pasitarnavo ir baldų gamyboje. Net paprasčiausios spintos tapo inovatyvių permainų pavyzdžiais. Pirmasis pokario dešimtmetis išsiskyrė ekonomikos, socialinių struktūrų atstatymo darbais. Pokario metais visos žmonių kūrybinės jėgos pirmiausia buvo nukreiptos ekonominiam pagrindui atkurti. Atslūgus karo metų įtampai, kasdienis gyvenimas įgavo demokratinių bruožų, kurie padėjo pamatus populiariai kultūrai. Iki septintojo dešimtmečio pabaigos gamyboje išliko įsitvirtinę fordizmo principai, susiformavę amžiaus pradžioje Fordo automobilių pramonėje. Kurį laiką pasaulio dizainas rėmėsi Amerikos dizainerių sukaupta patirtimi, aerodinaminių formų estetika.

Europoje kūrėsi nacionalinės dizaino asociacijos, vienijančios gamintojus ir projektuotojus. Dizaineriai ėmėsi organizuoti seminarus, aptarti susidariusią ekonominę situaciją, kūrybines problemas, dizainerių rengimo būtinybę. Europai ekonomiškai stiprėjant, dizainerių dėmesys sutelkiamas į pramoninės gamybos atnaujinimą, mokslinę analizę, gaminamos produkcijos sisteminimą. Mokslininko ir dizainerio kūrybinis bendradarbiavimas buvo vertinamas pozityviai, kaip užtikrinantis pramoninei gamybai sėkmę, ateities perspektyvą. Septintajame dešimtmetyje gamybos mechaninį procesą pakeitė elektronika – prasidėjo elektronikos amžius, pakeitęs ne tik gamybos technologiją, bet ir kultūrinį gyvenimą, meną.

Eames lounge chair

Kur papietauti?

Daugelis dirbančių žmonių susiduria su problema – pietauti kasdien restorane yra brangu, o gaminti namie ir neštis į biurą daugeliui žmonių yra nepatogu. Šiame straipsnyje palyginsime šių dviejų variantų pranašumus ir trūkumus bei įvertinsime, kokį pasirinkimą turėtų atlikti kiekvienas žmogus.

Pirmiausia, ar Jūsų biure yra mikrobangų krosnelė ar mini virtuvė? Jei biure turite priemonių, su kuo gaminti ar bent pasišildyti maistą – pabandykite pasigaminti savo maisto ir jo atsinešti bent kartą per savaitę. Kartą per savaitę papietavę namie gaminto maisto sutaupysite vidutiniškai nuo 40 iki 60 Lt per mėnesį, nes pietauti restorane kainuoja nuo 10 iki 15 Lt. Žinoma, iš šios sumos reikia atimti gaminimui namie panaudotų produktų kainą.

Kartais vadovai persistengia Biure įrengdami dideles virtuves. Biure nėra būtini visi virtuvės baldai ar spintos kruopų ir kitų neesminių produktų laikymui. Biure užtenka priemonių maisto šildymui – tai mikrobangų krosnelė ar maža viryklė. Daugeliu atveju biure būna daug žmonių, kurie tiesiog fiziškai negalėtų pietų metu sau gamintis net pačių paprasčiausių patiekalų. Taip pat darbo metu daugelis žmonių stengiasi, kuo optimaliau išnaudoti laiką ir negali viso jo skirti maisto gaminimui. Žinoma, yra ir išimčių – kartais žmonės gamina maistą ir biure. Vienas iš kolektyvo narių skiria laiko prieš pietų pertrauką maisto gaminimui, o visi pietų pertraukos metu pietauja. Tokių atvejų pasitaiko mažuose kolektyvuose. Kiekviename biure taip pat būtinas arbatinukas – darbuotojai galės pasigaminti arbatos ar kavos bei maža spinta, kur būtų galima laikyti šiuos gėrimus.

Maisto gaminimui skirtas laikas – nėra sugaištas laikas. Dažnai žmonės stengiasi per dieną atlikti kuo daugiau darbų ir neįvertina, kad reikia skirti laiko ir poilsiui. Maisto gaminimas irgi gali būti poilsis. Kiekvienas patiekalas yra kartu ir meno kūrinys, o ne tik organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų šaltinis. Maisto gaminime reikia daug kūrybos: sugalvoti, kokius ingredientus naudosi, kaip juos apdorosi, kaip patieksi. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po rutininių darbų, kuriuos įprastai tenka atlikti daugeliui biuro darbuotojų. Net jei nesate pratę gaminti namie, žinokite, kad virtuvės baldai nėra reikalingi, jei norite paruošti paprastas salotas ar skanią košę.

Restoranuose pateikiamas maistas ne visada yra kokybiškas. Ieškodami, kur kiekvieną dieną galime papietauti dažniausiai renkamės vietas pagal kainą, o ne pagal maisto kokybę. Ne paslaptis, kad įvairių restoranų valdytojai stengdamiesi sumažinti jų patiekalų kainą dažnai taupo būtent kokybės sąskaita. Naudojami ne patys šviežiausi produktai, samdomi mažesnę kvalifikaciją turintys virtuvės darbuotojai. Iš žemesnės kokybės produktų pagamintas maisto skonis gali būti geras ir skonio skirtumą gali pajausti tik specialistai, bet organizmas skirtumą pajaus. Suvalgęs nekokybiškai pagamintą patiekalą jausiesi apsunkęs, neenergingas. Gamindamas maistą namie visada gali būti garantuotas, kad produktai ir gaminimo metodai tau yra priimtini.

Gamindami maistą namie mes sutaupome laiko. Vietoj to, kad pietų pertraukos metu sėstume į automabilį, važiuotume iki artimiausios kavinės, lauktume aptarnaujančio personalo, greitai pavalgome kavinėje ir po visos procedūros keliautume atgal į biurą, mes galime ramiai papietauti per 30 min biure. Teigiama, kad visada pietauti reikia ramiai, neskubant. Svarbu maistą kuo daugiau kartu sukramtyti.

Taigi, pietaudami namie gaminto maisto mes sutaupome, saugome savo sveikatą ir sugaištame mažiau laiko. Panašu, kad tai geriausias būdas pasistiprinti darbo metu. Restoranus ir kavines galime aplankyti kelis kartus per savaitę, kai ten esame susitarę susitikti su partneriais ar draugais.

ofiso virtuvė

Kaip dirbti su skirtingais žmonėmis?

Suskaičiuojama, kad pasaulyje yra daugiau, kaip 700 skirtingų kultūrų ir gyvenimo stilių. Globalizacija sukūrė tokias sąlygas, kad per savo gyvenimą turime galimybes sutikti žmonių priklausančių praktiškai visoms šioms kultūroms. Kartais tenka su visiškai kitokiais žmonėmis ne tik bendrauti, bet ir dirbti. Būntet šiame straipsnyje ieškosime būdų, kaip sutarti ir pasiekti gerų rezultatų dirbant su skirtingais žmonėmis.

Nusistatykite bendrą tikslą ir kriterijus. Skirtingų kultūrų žmonės gali visiškai kitaip suprasti elementarias sąvokas. Vienas iš geriausių pavyzdžių bendravimas tarp dviejų žmonių: iš tankiai apgyvendinto miesto ir kaimo vietovės. Miesto gyventojas stengsis bendrauti su kitu žmogumi per mažesnį fizinį atstumą, nes miesto sąlygomis taip yra paprasčiau. Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojas stengsis bendrauti per didesnį atstumą. Taigi, reikia suvokti, kad kiekvienas žmogus gali tuos pačius dalykus suvokti visiškai kitaip nei tu esi įpratęs.

Taip pat svarbu sukurti bendras taisykles. Kai komandoje dirba tos pačios kultūros žmonės apie daug dalykų yra išsprendžiama savaime. Pavyzdžiui visi toje pačioje šalyje ar tame pačiame mieste užaugę žmonės turės panašų suvokimą apie tai, kas yra tvarka, kada reikia ateiti į darbą ar kaip elgtis atėjus verslo partneriams. Tuo tarpu, kai prie vieno projekto dirba žmonės iš skirtingų kultūrų šias taisykles reikia aptarti. Labai tikėtina, kad paprasti dalykai bus suvokiai visiškai skirtingai.

Kuriant darbo vietas taip pat reikia numatyti, kad nevisiems bus patogu dirbti mažuose kabinetuose. Kai kurie žmonės yra linkę dirbti vienumoje, erdviuose kabinetuose, kur jie gali susikaupti. Kitiems būtinai reikės komandos narių, kad visada galėtų pasitikslinį darbų atlikomo detales. Visais atvejais gali praversti pertvaros – panaudoję jas galėsite padalinti dideles erdves. Erdvių padalinimui taip pat gali būti panaudotos ir didelės spintos. Tiesa, spintas yra sunkiau pernešti į kitą vietą. Tuo tarpu pertvaros yra sukurtos taip, kad geriau izoliuotų garsą, neužimtų per daug vietos ir dailiai atrodytų.

Į darbo aplinkos kūrimą įtraukite visus komandos narius. Pasirūpinkite, kad kiekvienas išsakytų savo idėjas apie tai, kaip jis norėtų dirbti. Spintos ar darbo stalo vieta gali būti labai svarbi.

Klausyk kitų žmonių. Neveltui sakoma, kad žmogui duota tik viena burna ir dvi ausys, nes žmogus turi dvigubai daugiau klausyti nei kalbėti. Ši taisyklė puikiai tinka darbe, kai tenka bendrauti su skirtingais žmonėmis. Daugiausia konfliktų kyla būtent dėlto, kad viena iš pusių neišgirdo kitos pusės idėjų, priekaištų ar klausimų.
Žinoma, nereikia perlenkti lazdos. Klausyti būtina, o išsakyti savo nuomonę dar svarbiau. Jei matai, kad tavo nuomonė skiriasi nuo komandos narių ir tiki, kad ji yra teisi, būtinai ją išsakyk. Diskusija padeda atrasti geriausią sprendimą.

Visada palaikyk pozityvų požiūrį į darbą ir kitus žmones. Kartais kitų žmnių savybės ar darbo metodai gali tau pasirodyti keisti, bet visada išlaikyk pozityvų požiūrį. Gera atmosfera darbo vietoje tiesiogiai įtakoja jūsų komandos ir kiekvieno asmeniškai pasiekiamus rezultatus.

Galiausiai, venk stereotipų. Stereotipai yra tam tikros mąstymo taisyklės, kurios padeda atskirti skirtingus žmones. Stereotipai susiformavo, kaip funkcija padedanti žmogui greičiau ir efektyviau priimti sprendimus. Tiesa, šiais laikais jie dažniau trukdo ir apriboja. Odos spalva ar kiti skiriamieji ženklai globaliame pasaulyje turi vis mažiau reikšmės. Vertinkite kiekvieną žmogu pagal jo nuveiktus darbus,o ne išvaizdą. Pastebėję diskriminacijos ženklų komandoje nedelskite, o pakalbėkite su abiem pusėm ar praneškite apie tai vadovui.

darbinė aplinka

Modernizmo architektūros srovė – Bauhauzas

Bauhaus – sutrumpintas Staatliches Bauhaus, architektūros ir meno mokyklos, veikusios nuo 1919 iki 1933 m. Vokietijoje pavadinimas. Šis terminas taip pat reiškia šios mokyklos ideologija pagrįstą ir sukurtą architektūros bei dizaino stilių, kuris tapo viena įtakingiausių modernizmo architektūros srovių. Tačiau apie viską nuo pradžių.

Po Pirmojo pasaulinio karo, ekonominės ir politinės suirutės laikotarpiu, Veimaras tampa Tiuringijos sostine. Vokietija, kuri tuo metu buvo trečioji industrinė šalis po Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, siekė išplėsti savo politinę įtakos sferą, užimti tvirtas pozicijas ekonomikos, prekybos srityse, todėl buvo rimtai susirūpinta projektuojančių pramoninei gamybai dailininkų rengimu. Svarbiausias reformuojamų dailės mokyklų uždavinys buvo parengti tokias mokymo programas, jog pagal jas studijas baigę dailininkai gebėtų apipavidalinti interjerą, bendradarbiauti su gamintojais, kurti pavyzdžius pramonei. Buvo siekiama sudaryti kuo platesnes būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programas. Atsiranda naujo tipo mokymo institucija – Aukštoji apipavidalinimo mokykla.

Karo nuvargintame Veimare nebuvo elektros, stigo maisto, paprasčiausių darbo įrankių. Tokiomis sunkiomis sąlygomis kūrėsi naujoji Bauhauzo mokykla. Bauhauzo programiniu pagrindu tapo nuosekliai ir dėsningai tęsiamos XIX amžiaus antrojoje pusėje skleidžiamos meno ir amatų atgimimo, menų sintezės idėjos. Radikaliai besikeičiantis požiūris į kūrėjo misiją mašinos amžiuje natūraliai subrandino poreiki integruotis į pramonę, kurti funkcionalius masinės gamybos objektus. Buvo žengtas konkretus žingsnis pramoninio projektavimo meno – dizaino link. Veimare buvo įkurta mokykla, atvėrusi duris visų moderniųjų meno krypčių kūrėjams. Čia rinkdavosi įvairių ne tik meno, bet ir mokslo sričių pažangiausi atstovai – mokslininkas Albertas Einšteinas, dvylikatonės muzikos pradininkas Arnoldas Schonbergas, tapytojas Oskaras Kokoschka ir kiti.

Bauhauzas – viena ryškiausių mokyklų po Pirmojo pasaulinio karo, kurioje išsiskleidė naujos avangardinės meno kryptys, parengtos naujos mokymo programos. Tai buvo pirmoji mokykla, rengusi dailininkus dizainerius pramonei, taip pat ji turėjo nemažą įtaką meniniam gyvenimui.

Bauhauzo idėja užkoduota modulinėse formose. Baltos gipsinės formos, leidžiančios kombinatorikos principu suformuoti net keletą skirtingų arbatinukų gamybai, pateikti įvairesnį asortimentą. Tuo pačiu tai buvo programinė mokyklos nuostata rengiant pramonei dailininkus projektuotojus. Būsimųjų pramonės dailininkų rengimo programose plastiniai, vaizduojamieji menai turėjo užimti svarbią vietą šalia architektūros, inžinerinių mokslų, praktinio darbo dirbtuvėse, sudarant kuo platesnes specialistų pasirengimo galimybes. Vadovaujantis šia koncepcija, pastatai, infrastruktūra, aplinką formuojantys daiktai ir net minkšti baldai, turėjo būti kuriami kaip ištisa aplinka, griežtai atitinkanti žmogaus socialinius poreikius, derinama su pramonės galimybėmis ir reikalavimais panaudojant naujas technologijas, nuošalėje nepaliekant estetinių dalykų.

Mokymo procesui vadovavo dailininkas kartu su mokymo meistru.Veimaro laikotarpiu mokyklos dirbtuvėse buvo kuriami minkšti baldai, metalo, stiklo, tapybos, tekstilės ir keramikos dirbiniai. Studentai turėjo atsiskaityti vadovams. Bauhauze mokymas buvo organizuojamas taip, kad visi studentai ir pedagogai dirbtų dirbtuvėse kartu – mažiau patyrę su daugiau patyrusiais specialistais. Praktika, darbas dirbtuvėse buvo itin svarbi mokymo programos dalis, kita dalis buvo teorija. Į kūrybinį, mokomąjį ir praktinį darbą buvo žiūrima kaip į svarbius bendro mokymo elementus. Mokyklos pagrindinis uždavinys buvo: visas meno formas išlaisvinti nuo izoliacijos, uždarumo, kad tapytojai, skulptoriai – visi išmoktų amato ir dirbtų kartu. Antrasis siekis: panaikinti ribas tarp menininko ir amatininko, tarp meno ir taikomosios dailės – amatų. Trečiasis – užmegzti tiesioginį kontaktą su žinomais meistrais, amatininkais ir pramone. Galutinis ir esminis tikslas turėtų būti statinys, kurį kuriant dalyvauja visi menai. Bauhauzo tikslas buvo parengti kūrėją, gebantį kurti modernią aplinką nuo pastato iki funkcionalių daiktų ar tiesiog spintos, turinčios estetinę prasmę.

juodas krėslas

Projektuojame ir gaminame baldus bei apstatome namus – viskas venoje vietoje

Panevėžyje įsikūrusi minkštų baldų gamybos įmonė UAB EGVITA gamina standartinius ir nestandartinius minkštus baldus, siūlo įvairias paslaugas, susijusias su baldais bei kontraktinę minkštų baldų gamybos paslaugą. Gamina įvairias lovas, sofas, tachtas, fotelius ir minkštus kampus.

Taip pat jau kuris laikas Panevėžio baldų įmonėje veikia ir korpusinių baldų gamybos linija. Gaminanti virtuvės baldus, spintas, stalus, staliukus, komodas ir daug kitų nestandartinių baldų. „Gamindami nestandartinius korpusinius ir minkštus baldus vienoje vietoje, galime pilnai įrengti namus pagal klientų individualius projektus. Projektuojame ir gaminame prieškambario baldus, svetainės baldus, miegamojo baldus ir baldus vaikams“, – sako pardavimų vadovas V. Šukys.

Įmonėje yra didelis pasirinkimas įvairių gobelenų, dirbtinių ir natūralių odų skirtų minkštiems baldams. Korpusinius baldus taip pat galima rinktis iš daugelio spalvų bei dažyti pagal individualius projektus, pilnai pritaikant prie namų interjero

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės:

Vaidas Šukys
Pardavimų Vadovas

EGVITA, UAB
Tinklų g. 11C, Panevėžys
Mob. +370 696 95717
El. p. vaidas@egvita.lt
www.egvita.lt

Pramoninio meno vystymasis

Pramoninis dizainas rūpėjo ne tik dailininkams projektuotojams, gamintojams, bet ir teoretikams. Pirmosios pastangos daryti jtaką pramoninės gamybos es­tetiniam lygiui jau buvo XIX amžiaus viduryje, o XX amžiaus pirmajame dešimtmetyje jos išplėtotos ir įtvirtintos kūrybi­nių susivienijimų programose.

Vokiečių automobilių industrijos pradininkai inžinieriai, išradėjai Karlas Benzas ir Gottliebas Daimleris pajudino vokiečių pramonę iš sąstingio. Pirmieji Benz & Co sukons­truoti keturračiai automobiliai amžiaus pabaigoje buvo pa­našūs į karietas, tačiau jie buvo populiarūs ir greitai įsitvir­tino rinkoje.

Radikalų posūkį Vokietijos ekonominėse reformose pa­darė pramoninkas Emilis Rathenau, kuris pamatęs T. A. Edisono šviečiantį burbulą suprato, kad elektra gali pakeisti du­jas, kad tai bus perversmas socialinėje sferoje, kultūroje, kad elektra – tai industrijos, pramoninio dizaino ateitis. Viso pasekoje atsirado elektros kompanija AEG pavadinimu, kuri padėjo pagrindus Vokietijos elektros įrengimų, turbinų, buitinių prietaisų pramonei. Miunchenas nuo XIX amžiaus vidurio užėmė svarbią vietą kultūriniame Vokietijos gyvenime. Amžiaus pabaigo­je mieste būrėsi pažangiai nusiteikę dailininkai, formavosi naujos meno krypties centras. Dėmesys aplinkos estetinei kultūrai, dekoratyvinei dailei atsispindė­jo naujuose žurnaluose bei kituose leidiniuose. Tačiau iš pramonės perversmo grįškime į dizainerių dirbtuves.

Dizaino istorijos raidoje reikšmingas posūkis suvieni­jant projektuotojų ir gamintojų jėgas, formuojant socialiai orientuotą masinės produkcijos programą įvyko Vokieti­joje, kur buvo įkurtos susivienoję kūrėjai įkūrė dirbtuves. Pastarosiose buvo gaminami įvairūs baldai, spintos, buities reikmenys ir naujo tipo dizaino elementai namų interjerui. Prasidėjo masinės gamybos etapas kuomet pramonei buvo pritaikytas standartizacijos metodas. Vokietijos masinės gamybos, dizaino istorijoje XIX amžiaus pabaigoje buvo žengtas svarbus žingsnis kuriant naujas pramonės įmones.

Vokietijos dizaino baldai, spintos ar tiesiog pertvaros gali būti labai skirtingi. Visa tai pirmiausiai priklausė nuo tuo metu vyravusio laikotarpio ir mados tendencijų bei pačio dizainerio, kūrėjo sugebėjimų, išsilavinimo ir noro peržengti stereotipinius rėmus.

Šiais laikais Vokietijos dizaineriai ne be reikalo laikomi šiuolaikinio dizaino ir ergonomikos ekspertais, tačiau atvertus keletą istorijos lapų atgal, tarp vertingiausių amatininkų sukurtų kūrinių pamatytume jau seniai antikvariniais virtusius baldus. Mediena visuomet buvo pati artimiausia statybinė medžiaga kūrėjui. Medis kur kas lengviau pasiduoda meistro rankoms, nei tarkim metalas. Tradiciškai Vokietija pasižymėjo medienos ir jos gaminių gausa, todėl ne tik įvairūs baldai, tokie kaip spintos ar stalai buvo gaminami. Įsimintina ir vokiškoji architektūra, kurios pavyzdžių galime rasti ir ne taip toli – Klaipėdos krašte. Šio miesto senamiestis ypatingai pasižymi vokiškosios architektūros principais. Memelio mieste jaučiama autentiškumo dvasia, kurią dar labiau sustiprina net tradicinės vokiečių virtuvės patiekalai.

Grįžtant prie senovinių vokiškų baldų verta pastebėti, kad didelio atotrūkio dizaino prasme nuo likusios Europos dalies tikrai nepastebėsime. Tačiau daugelis Vokietijos antikvarinių baldų, ypač sukurtų ir pagamintų provincijoje pasižymi stipresniu liaudiškuoju motyvu. Senovinės spintos pasižymi stipriu tapybos, drožybos motyvų prieskoniu. Baldų projektavimą šioje šalyje ypatingai veikė įvairūs istoriniai įvykiai ir unikalūs estetiniai konkrečių laikotarpių aspektai. Visa tai ilgas ir niekada nesibaigiantis meistriškumo laikotarpis.