Ar sukurti interneto svetainę už 500 litų yra realu?
Dabar, krizės metu, pasirodė daugybė skelbimų, kuriuose įmonės ar pavieniai interneto svetainių kūrėjai siūlo sukurti interneto svetainę ar elektroninę parduotuvę su turinio valdymo sistema vos už kelis šimtus litų. Vidutinė skelbimuose nurodyta paprastos svetainės kaina – 500 litų, o elektroninės parduotuvės – 800 litų.
Maža to, dar į tą pačią kainą, anot skelbėjų, įeina tokios paslaugos: prekių valdymas, prekių įtraukimas į katalogą, prekių aprašymas, prekių atributų valdymas, prekių komentavimas, prekių duomenų aprašymo importas ar eksportas į arba iš „Excel“ programos ir kitų duomenų šaltinių, akcijinių prekių priežiūra, optimizacija paieškos sistemoms (SEO), nuolatinė svetainės priežiūra ir pan.
Aš tiesiog norėčiau išsklaidyti šias iliuzijas, kad galima atlikti tokio pobūdžio paslaugas už tokius neįtikėtinai mažus įkainius.
Noriu akcentuoti, kad kalbama apie tas interneto svetaines kuriančias įmones ar pavienius asmenis, kurie svetaines kuria nuolat, kitaip sakant – šių paslaugų procesas yra nenutrūkstantis ir nuolatinis. Tą reikia turėti galvoje, kai kalba eina apie šių paslaugų kokybės ir mažos kainos santykį nenutrūkstančios gamybos procese.
Pirmiausia norėčiau supažindinti su keliomis sąvokomis. Tai yra būtina, kadangi dažnas interneto svetainės užsakovas net nenutuokia apie tinklalapio kūrimo eigos etapus ir ypatumus, tuo labiau kad interneto svetainių kūrimas yra daugiasluoksnis procesas, reikalaujantis tikrai daug specifinių žinių.
Turinio valdymo sistema (angl. – Content Management System) – įvairūs programiniai įrankiai, supaprastinantys informacinių sistemų turinio – tekstinio ir grafinio – valdymą taip, kad sukuriant bei keičiant turinį ar jo struktūrą nereikėtų jokių specialių programavimo žinių. Kitaip sakant, svetainės savininkas pats gali redaguoti visą svetainės turinį, pavyzdžiui, tekstus, grafiką, prekes ir pan., naudodamasis ta sistema – panašiai, kaip „Ms Word“ programoje.
SEO (angl. – Search Engine Optimization) – svetainių optimizacija paieškos sistemoms. Tai ilgalaikis procesas, po kurio svetainė tampa matoma, pavyzdžiui, „Google“ sistemoje. SEO esmė ta, kad svetainė ne tik tampa matoma paieškos sistemose, tačiau užima kuo aukštesnes pozicijas ir pagal tam tikrą raktažodį, kuris yra įvedamas paieškos lauke, paieškos sistema nukreipia būtent į jūsų svetainę, o ne kur nors kitur.
Internetinio puslapio šablonas (angl. – Template) – failas, kuris apibrėžia bendrą interneto svetainės išvaizdą. Jame yra visa svetainės dizaino informacija, pavyzdžiui, svetainėje esantys sąrašai, pasirinkti puslapiai ir pan.
Žinoma, rinkoje pateikta nemokamų turinio valdymo sistemų. Jos paprastai yra modulinės, o tai reiškia, kad sistemą galima „sulipdyti“ iš kelių atskirų laisvai platinamų modulių, iš kurių galima gauti, pavyzdžiui, tikrą elektroninę parduotuvę.
Taigi už aukščiau minėtą kainą paslaugų teikėjai naudoja būtent šias nemokamas valdymo sistemas. Aš pats asmeniškai esu atlikęs trumpą rinkos žvalgybą, kad išsiaiškinčiau šį faktą. Kai kurie paslaugų teikėjai yra susikūrę savo firmines turinio valdymo sistemėles, kurias naudoja kaip bazę. Jos pagrindu kuriamos interneto svetainės ar elektroninės parduotuvės. Šiuo atveju aš tikrai nesiryžtu kalbėti nei apie tų sistemų tobulumą nei apie jų efektyvumą – tai jau atskira tema.
Viskas čia gerai ir gražu, o svarbiausia – pigu. Asmeniškai aš pats naudoju vieną laisvai prieinamą ir nemokamą sistemą iš šiuo metu pasaulyje populiariausių ir gerai žinomų turinio valdymo sistemų. Jos pagrindu esu sukūręs nemažai svetainių, tad tikrai žinau tą procesą ir orientuojuosi, kiek tai kainuoja.
Toliau papasakosiu veiksmų seką, kai gaunama užduotis. Tarkim, aš jau turiu iš anksto pasiruošęs sukonfigūruotą internetinės svetainės serverį, pasidaręs keletą dizaino šablonų ir visa kita. Sukuriu atskirą katalogą, kuris bus skirtas kliento interneto svetainei talpinti ir kuris dirbs vietiniame režime (angl. – localhost).
Aiškumo dėlei, aš kiekvieną etapą suskirstysiu į laiko sąnaudas tam, kad būtų aišku, kiek kainuos mano darbo valanda. Sakykim, pasiruošimo darbams sugaišau apie 1 valandą.
Einam toliau. Suderinu galutinį interneto svetainės dizainą su užsakovu. Tai gali trukti vos 1 valandą, o kitą kartą šis reikalas gali užsitęsti net iki savaitės. Sakykim, kad šį kartą dizainas suderintas per 1 valandą. Svarbiausia, kad aš tikrai neturiu iš anksto pasiruošęs būtent tokio dizaino šablono, pagal kurį man reiks daryti svetainę, vadinasi, man pačiam jį reiks pasigaminti.
O čia ir prasideda visi techniniai dalykai. Labai nenoriu gilintis į šablono gamybos detales, tačiau trumpai atskleisiu, kad šis procesas nėra labai jau lengvas ir greitas vien todėl, kad tokį šabloną reiktų gamintis taip, kad jis atitiktų tos mūsų naudojamos nemokamos turinio valdymo sistemos techninius reikalavimus. Tai reiškia, kad reiktų susikurti tam tikrą bylų struktūrą, kuriose būtų įrašytos tam tikros programinės komandos, kad turinio valdymo sistema „suprastų“ tą naujai pasigamintą šabloną.
Maža to, šį šabloną reikės dar priderinti prie turinio valdymo sistemos – sujungti programiškai. Vadinasi, gali tekti programuoti, pavyzdžiui, su PHP ir/arba „JavaScript“ programomis ir rašyti komandas žymėjimo, meta ir struktūrinėmis kalbomis: CSS, HTML, XML. Noriu pabrėžti, kad tai galioja, jei kuriamas naujas, unikalus šablonas, tačiau galima naudoti ir nemokamus – kažkieno jau pagamintus šablonus.
Turint kažkieno kito pagamintą šabloną, jį reiks atitinkamai paruošti, t.y. išmesti visokius GNU įrašus, gerai apgalvoti ir įrašyti savo raktažodžius (SEO), įrašyti autorinių teisių apsaugas ir pan. Žodžiu, net ir turint kažkieno kito pagamintą šabloną, vis tiek teks jį pritaikyti prie esančios turinio valdymo sistemos pagal kliento poreikius. Sakykim, jei darbas vyko sklandžiai, sugaišome 2 dienas vien tik gamindami šabloną, dirbant po 8 valandas per dieną.
Jau turint pasigamintą šabloną, galima pereiti prie kitų etapų: duomenų bazės sukūrimo darbai gali trukti maždaug 1 valandą, turinio valdymo sistemos diegimo darbai su visais reikalingais nustatymais – 2 valandas, testavimo darbai – 1 valandą, dizaino šablono diegimas ir derinimas prie turinio valdymo sistemos su testavimais pagal kliento pageidavimą – nuo 1 valandos iki 2 dienų, turinio valdymo sistemos paruošimas eksploatacijai (pačios sistemos ir interneto svetainės sulietuvinimas, reikalingų modulių diegimas ir testavimas, modulių paruošimas darbui pagal šabloną, t.y. meniu punktų išdėstymas ir pan.) – 1 dieną, kliento informacijos užpildymas turinio valdymo sistemoje (teksto, grafikos įvedimas ir korektūra ir raktažodžių įvedimas) – 1 dieną, SEO darbai (registracija paieškos sistemose, sitemap.xml gamyba ir kt.) – 5 valandas, kiti smulkūs darbai, tiesiogiai susiję su užduoties atlikimu – 8 valanda, nenumatyti atvejai, pavyzdžiui, serverio problemos, kiti žmogiškieji faktoriai, – 1 dieną.
Viską susumavus, mes jau turime: 8 dienas ir 2 valandas (iš viso 66 valandos). Atliekame skaičiavimus: 500/ 66= 7,58. Vadinasi mano darbo valanda kainavo 7,58 litus.
Beje, darbų atlikimo laikas yra suapvalintas iki valandų, kad skaičiuoti būtų patogiau. Tačiau bendrai paėmus, visas šis išskaidytas darbų laikas yra realus, t.y. per tiek laiko yra padaroma paprasta, tačiau kokybiška ir visiškai funkcionuojanti dvikalbė interneto svetainė su nemokama ir laisvai platinama turinio valdymo sistema, pagal daugiau ar mažiau sudėtingesnį užsakovo dizainą – ir tai tik tada, jeigu atlikėjas yra pakankamai gerai perpratęs vienokią ar kitokią jo naudojamą turinio valdymo sistemos vidinį mechanizmą.
Taigi, šiuo atveju, jei viskas sklandžiai sekėsi, mes turime svetainę su turinio valdymo sistema, kuri buvo padaryta per 8 dienas. Pabrėžiu: aš į laiko sąnaudas dar neįtraukiau atvejų, kai proceso metu vyksta derinimai su klientu dėl visokių šriftų stiliaus, logotipo vietos ir pan. – šis procesas paprastai neišvengiamas, o tai taip pat užima laiko.
Kaip matėme, atlikto darbo valandinis įkainis sudaro viso labo tik 7,58 Lt. Noriu atkreipti dėmesį, kad čia pateikti skaičiavimai yra tokie, jei užsakovas sumokėtų privačiam asmeniui už padarytą darbą grynaisiais, t.y. be jokių mokesčių.
Jei pagal šituos skaičiavimus privatus asmuo turėtų keturis panašius užsakymus iš eilės, jis per mėnesį teuždirbtų iki 2 tūkst. litų. Tačiau čia kalba eina ne apie fizinį asmenį, o apie įmonę, kuri atlieka interneto svetainių kūrimą su turinio valdymo sistema už tokią pačią sumą, t.y. – vos už 500 litų.
O ką jau kalbėti apie elektroninę parduotuvę, kainuojančią vos 900 litų? Kaip žinia, elektroninei parduotuvei yra taikomi kiek griežtesni reikalavimai, kurie susiję su apsaugomis, naudojamomis elektroninėje bankininkystėje ir pan., o visa tai reikalauja žymiai didesnių darbo resursų, kurie atitinkamai ir brangiau kainuoja. Tik šiuo atveju, šita nurodyta kainos proporcija (400 litų skirtumas) yra mažų mažiausiai neadekvati.
Beje, aš sąmoningai į skaičiavimus dar neįtraukiau internetinės svetainės talpinimą metams jų serveryje kartu su elektroninio pašto dėžutėmis bei nuolatinę svetainės priežiūros ir palaikymo kainą. Visa tai yra papildomi resursai, kurie kainuoja. Ir visa tai siūloma už 500 litų? Jeigu mes kalbame apie juridinį asmenį, vadinasi, mes kalbame ir apie mokesčius bei kitas išlaidas. Tai kas lieka?
Gerbiamieji, pagaliau mes jau prieiname prie išvadų. Viskas labai paprasta: taip, interneto svetainę kartu su turinio valdymo sistema sukurti už 500 litų galima. Tik lieka vienas klausimas – kieno sąskaita: labai kantraus kliento, laukiančio mėnesį, ar įmonės darbuotojo (programuotojo), dirbančio vos už 1500 litų per mėnesį ir po 16 valandų per parą, ar pačios įmonės? Drįstu teigti, kad visų trijų.
Bandau įsivaizduoti tokią situaciją, kai, tarkim, įmonė apsiima sukurti tokių pat, tik dešimt svetainių už 500 litų. Ir visos jos turėtų būti galutinai padarytos per mėnesį. Taip jau susiklostė situacija rinkoje, kad paprastutę, skoningą ir gerai veikiančią svetainę su turinio valdymo sistema sukurti tetrunka apie dvi savaites. Na, gerai, sakykim, visi dešimt užsakovų lauktų vieną mėnesį.
Dar nereikia pamiršti, kad įmonė yra įsipareigojusi prižiūrėti tas pačias svetaines. Be to, ta įmonė jau seniai prižiūri kitų savo klientų svetaines. Pamenate, iš pradžių aš ne veltui paminėjau, kad šių paslaugų procesas yra nenutrūkstantis ir nuolatinis? O kiekvienas užsakovas yra pretenzingas ir reiklus – kiekvienas nori būti pirmas ir kiekvienam reikia visko „čia ir dabar“.
O kas prižiūri tas interneto svetaines? Atsakymas – tie patys darbuotojai. Tad kitas klausimas toks: kokiu reikia būti, kad sugebėtum prižiūrėti senesnių klientų interneto svetaines ir dar užsiimtum naujų svetainių kūrimu ir dar įsipareigotum jas prižiūrėti? Ir visa tai už 500 litų vienai interneto svetainei.
Nepaminėjau dar vieno labai svarbaus dalyko – kokybės. Kiek įmonėje turėtų dirbti programuotojų, internetinių svetainių dizainerių ir internetinių svetainių prižiūrėtojų ir kiek jie turėtų uždirbti? Ir nepamirškite, kad nuo tų 500 litų reikia dar sumokėti mokesčius.
Gerbiamieji, nežinau, kaip tai atrodo jums, tačiau man čia kai kas neaišku…
Kitos nuorodos: interneto svetainių kūrimas, svetainių kūrimas.