Kalvystė senovės istorijoje

Kalvystė, tai procesas kurio metu meistras iš įkaitusios geležies gamina įrankius ar kitus gaminius. Įdomu, kad geležis visais laikais buvo apipinta mitais ir legendomis. Geležinių kalavijų pagalba buvo galima nukauti baisiausius burtininkus ar drakonus. Realybėje šis metalas turi ne ką mažiau galių. Tinkamo kalvio rankose šis metalas gali virsti į puikius tvoros vartus ar lauko šviestuvus… Kalvystės menas yra neapsakomai sudėtingas, tačiau tuo pačiu ir žavus.

Istorikai mano, kad kalvystė, kaip profesija atsirado hetitų valstybėje įsikūrusioje vidurio rytų regione, dar vadinamame derlingajame pusrutulyje apie 1600 metus prieš kristų. Hetitų laikais kalviai gamino geležinius ginklus, kuriuo tuo metu pranoko kaimyninių genčių bronzinius ginklus. Geležis leido hetitų gentims pavergti kaimynines ir išsiplėsti bei sustiprėti.

Geležies apdirbimo principai ir pirmosios technologijos išsivystė maždaug 5000 metais prieš kristų. Pirmieji mąstantys žmonės pastebėjo, kad į laužą įmesti vario luitai lydosi ir iš šių galima formuoti įvairias formas. Taigi išlydytas varis buvo pilamas į iš smėlio suformuotas formas, taip buvo gaminami pirmieji įrankiai ir ginklai. Hetitai atrado, kad pasitelkus anglį ir molines plytas galima pasiekti didesnį karštį, kurio pagalba geležis įkaista iki tokio lygmens, kad šią galima formuoti kalant. Bėgant tūkstantmečiams geležies apdirbimas ištobulėjo. Kalviai atrado, kad metalo kaitinimo temperatūrą galima nustatyti pagal šio spalvą. Taip pat buvo rasti metodai, kaip geležį paversti daug stipresne. Viduramžiais tobulėjant technologijos ir pavykstant išgauti didesnes temperatūras tapo įmanoma metalinius įrankius gaminti masiškiau. Galiausiai pavyko atrasti metodiką, kurios pagalba geležį maišant su anglies dulkėmis gaunamas stiprus plieno lydinys. Būtent po plieno atsiradimo geležies apdirbimas ir gamyba pradėjo judėti link konvejerinės gamybos. Mūsų laikais kalvių gaminamų produktų arsenale yra tokie gaminiai, kaip tvoros vartai, lauko turėklai, dekoro detalės, skulptūros ir kiti. Dauguma šiuolaikinių kalvių gaminių yra labiau susiję su menu.

Žinoma, senovėje dar prieš pramoninius geležies apdirbimo metodus kalviai buvo neatskiriami bendruomenių nariai. Pagrindinės priežastys buvo dvi. Pirmoji, kalviai apdirbdami gamino puikius kovos įrankius: kardus ir šarvus. Istorijoje galime pastebėti genčių ar valstybių iškilimus būtent dėl stipresnių kovos įrankių, pavyzdžiui senovės Roma. Antroji priežastis buityje naudojamų įrankių gamyba. Geležis suteikė galimybę palengvinti žemės apdirbimo procesus. Lengvesnė maisto gavyba pasitelkiant geležį leido vystytis žmonijos kultūrai ir gyventi komfortiškiau.

Metalo apdirbimo technikos ir kalvystės svarbą mes galime įvertinti kiekvieną dieną. Be šios profesijos neturėtume mašinų, laivų, lėktuvų. Tikrai nevažiuotume į tokias šalis kaip Japonija ar Arabų Emiratai pasižiūrėti didžiulių dangoraižių, kurių konstrukcijose naudojamas plienas. Būtent senovės meistrai vystydami geležies apdirbimo technologijas atvedė mus iki šių dienų pasiekimų. Taigi nors dabar vykstame į kalves norėdami užsakyti meno, lauko eksterjero detalių, tokių kaip tvoros vartai, židinių detalės ir kitų, tačiau reikia nepamiršti, kad būtent dėka kalvių profesijos gyvename taip kaip gyvename.

metalo palikimas

Istorija: kalvystė

Pirmieji metalo gaminiai atsirado geležies amžiuje. Greičiausiai, to laikmečio žmonės pastebėjo, kad geležies uolienos esant aukštai temperatūrai keičia savo formą, o atšalusios vėl sukietėja. Geležis greitai buvo pritaikyta buityje ir kare. Naudojant kaltinę geležį, metalo gaminiai buvo gaminami 4 tūkstančius metų. Būtent apie kalvystės ir geležies apdirbimo vystymąsi ir papasakosiu šiame straipsnyje.

Tik per pastaruosius kelis šimtmečius, vykstant pramoniniam perversmui, šio metalo apdirbimo technika stipriai pasikeitė. Pagrindinės priežastys buvo dvi: akmens anglies pagalba pradėta pasiekti labai aukštą degimo temperatūrą, reikalingą įvairesniam geležies apdirbimui ir gebėjimas iškasti geresnės kokybės geležį iš žemės ertmių. Bet sugrįžkime į praeitį… Pirmosios geležies rudos apdirbimui naudotos krosnys buvo labai mažos, pagamintos iš molio. Jose taip pat buvo deginama anglis. Norint padidinti degimo karštį į krosnį specialiais vamzdžiais buvo pučiamas oras. Į krosnį įdėta geležies ruda suformuodavo kumščio dydžio geležies gabalą, kuris kalant kūju buvo formuojamas į norimą gaminį. Geležies apdirbimas vystėsi negreitai, tik apie 450 metus prieš Kristų pasiekė D.Britanijoje įsikūrusias gentis.

Romos imperija išpopuliarino kalvystę savo užkariautose teritorijose. Iki tol vidurio Europoje buvo naudojami pirmykščiai geležies apdirbimo metodai. Stipri Romos civilizacija, užkariaudama Galiją ir D. Britaniją, šiose teritorijose steigė prekybos centrus – taip augo poreikis ir metalo gaminiams. Vis dėlto sugriuvus Romai ir prasidėjus tamsiesiems amžiams kalvystės menas beveik netobulėjo. Galima pastebėti, kad tuo laikotarpiu atsirado kalvystės specializacijos, tai yra meistrai užsiimdavo tik tam tikros prekės gamyba, pavyzdžiui: šarvų, kalavijų, buities reikmenų, architektūrinių apdailos detalių.

1299 metais Londone pirmą kartą paminėta kalvių gildija (angl. „The Worshipful Company of Blacksmiths“). Būtent šių gildijų pagalba metalo apdirbimas vėl pradėjo tobulėti. Srities specialistai šiose bendrijose dalijosi patirtimi, užmegzdavo ryšius su pirkliais. XIV amžiuje Anglija pradėjo garsėti savo metalo gamybos technologijomis. 1496 metais Susekso mieste buvo pristatyta pirmoji aukštakrosnė, pakeitusi visą geležies apdirbimo procesą. Šis atradimas leido gaminti didelį kiekį ketaus tipo geležies.

Iki XVII amžiaus kalvystėje neįvyko didelių pokyčių, tačiau būtent tada prasidėjo pramonės perversmas, visam laikui pakeitęs metalo apdirbimo technologijas. Ketaus gamybai buvo pasitelktos mechanizuotos mašinos, tuo tarpu rankų darbo tapo nebereikalingos. Kalviai neteko dalies savo užsakymų.

Henry Bessemer 1855 metais užpatentavo plieno gamybos procesą. Šis metalas buvo kur kas stipresnis už geležį, o jo gamybos procesas buvo gerokai pigesnis, nei kaltinės geležies. Manoma, kad 1975 metais kaltinės geležies gamyba buvo sustabdyta, šiuo metu ši medžiaga laikoma išnykusia. Mažus šio tipo geležies kiekius apdirba metalo kūrinius gaminantys kalviai. Tačiau kaltinė geležis yra 10 kartų brangesnė nei plienas.

Šiandien mes savo butyje naudojame be galo daug rūšių metalo gaminių, kurie yra gerokai lengvesni ir stipresni nei naudoti praeityje. Žinoma, metalą pakeitė ir pigesnės medžiagos, tokios kaip plastmasė, guma.

Kažkada kiekviena gyvenvietė savo tarpe turėjo bent vieną kalvį. Mūsų laikais kalvystės, kaip profesijos pozicijos bendruomenėse gerokai pasikeitė. Mums nebėra poreikio kaustyti žirgus, laukti kol bus pagamintas įrankis žemės apdirbimui ar, pavyzdžiui, tvoros vartai. Šiuolaikiniai kalviai mokosi dailės akademijose ir dažniausiai specializuojasi mene. Gamina architektūrines dekoro detales, metalo skulptūras, išpuoštus tvorų vartus… Taigi po truputį kalvystės menas atgyja, tačiau įgauna visai kitokią prasmę. Pasaulinės tendencijos taip pat pastebimos ir Lietuvoje.

senovės kalvystė

Eksterjero detalės priversiančios pavydėti kaimynus

Reikia pripažinti, kad kiekvienoje kaimynystėje galima jausti didesnę ar mažesnę, žaismingą konkurenciją su kaimynais. Mes norime atrodyti geresni, įdomiau papuošti namų kiemą. Būtent namo eksterjero puošyba tampa vienu iš rimčiausių konkurencijos vietų. Juk paprastas kaimynas labai retai užeina į Jūsų namus, tačiau kiemą mato nuolatos. Taigi šiame straipsnyje papasakosiu apie tokias smulkias eksterjero detales kaip tvoros vartai, lauko šviestuvai, pašto dėžutės, kurie suteikia žaismingumą kiekvieno šeimininko kiemui.

Kiemo kraštovaizdis ir lauko šviestuvai. Ar Jums yra tekę pravažiuoti pro kaimyno kiemą naktį, kuomet šis yra apšviestas įvairiomis šviesomis? O gal šiaip mieste esate pastebėję tokių kiemų? Įspūdinga ar ne? Tokie kiemai įsirėžia atmintyje. Dekoruoti geležiniai lauko šviestuvai gali apšviesti, namus įvažiavimą į garažą, kieme augančius krūmus, lauko tvenkinį. Paprastai šios detalės paskęsta nakties tamsoje, tačiau apšviestos palieka neišdildomą įspūdį. Taigi norėdami pagyvinti savo kiemą naktį privalote pagalvoti apie eksterjero detalių apšvietimą.

Pašto dėžutės. Iš tiesų atskiros prie namų stovinčios pašto dėžutės Lietuvoje nėra labai populiarios, tačiau šią eksterjero detalę pamažu perimame iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Dažniausiai pašto dėžutės yra dviejų tipų, tvirtinamos prie namo sienos arba prie medinio stulpo. Labai svarbu, kad pačios dėžutės architektūrinis stilius derėtų prie namo. Taip pat reikėtų suprasti, kad šias reikės nuolatos prižiūrėti, perdažyti. Nebijokite būti naujoviški, jeigu prie stulpo tvirtinama pašto dėžutė dera prie lauko eksterjero rinkitės šį amerikietišką variantą, tikrai išsiskirsite iš kaimynų būrio.

Namo numeris. Ši detalė bene lengviausiais būdas išskirti savo būstą iš kitų. Internete galima rasti į vairiausių namo numerių sprendimų, nuo apšviestų, tvirtinamų žemėje iki iš akmens išskobtų. Taip pat įdomius sprendimus gali pasiūlyti kalviai, kurie paprašyti pagamins namo stiliui pritaikytą numerį. Prie namo numerio galima tvirtinti ne tik gatvės, bet ir šeimos pavardę. Beje, juokai juokais, tačiau prieš tvirtindami namo numerį, nepamirškite atsistoti gatvėje ir pasižiūrėti ar šis dirbinys gerai matomas, jeigu jau konkuruojame su kaimynais nesinorėtų šito daryti veltui.

Įėjimo šviesos. Ne visai žinojau kaip teisingai pavadinti šią eksterjero detalę. Tai šviesos apšviečiančios kieme esančius takelius. Patogiausiai šioms naudoti pigias saulės baterijomis besimaitinančias lempas. Žinoma, reikia pabrėžti, kad brangesnės, tačiau prie elektros tinklo prijungtos lempos šviečia ryškiau ir palieka natūralesnį įspūdį. Sprendimas, ką pasirinkti priklauso nuo Jūsų. Galiu tik pridurti, kad toks apšvietimas suteikia ir saugumo jausmą, bei sumažina galimybę naktį nepastebėti tako ir paslysti ant šlapios žolės.

Automobilio įvažiavimas. Įprastos spalvos betonuotą įvažiavimą, gali pakeisti spalvotas betonas arba brangesnis sprendimas – trinkelės. Trinkeles taip pat galite rinktis iš įvairių formų ir spalvų. Iš tiesų Lietuvoje tapo įprasta kiemuose naudoti stačiakampio formos trinkeles, norint išsiskirti galima paieškoti įdomesnių sprendimų. Taip pat įvažiavimą, gali papuošti nedideli augalai, susodinti šonuose, jeigu turite kelis garažus šiuos galite atskirti tarpe jų pastatydami puodynę su augalais. Svarbu nepamiršti, kad tiek trinkelių, betono, papuošimui naudojamų puodynių spalva privalo derėti prie bendro kiemo ir namo vaizdo. Nesirinkite iššaukiančių spalvų, kurios nukreips dėmesį, nuo paties namo. Visgi ir per daug nebijokite, jeigu Jūsų namo stogas raudonas, drąsiai rinkitės rausvas trinkeles ar kitus panašius sprendimus, kadangi jie derės tarpusavyje.

Tvoros vartai. Metaliniai dekoruoti tvoros vartai palieka didžiulį įspūdį, ypač jei naktį būna apšviesti. Visgi, jei neturite pakankamai pinigų savo teritoriją galite aptverti ir tankiai augalais, tarkime tujomis. Metalo sprendimus galite pasilikti balkono ar įėjimo turėklams.

Štai ir viskas pateikiau keletą minimalistinių sprendimų padėsiančių pagyvinti kiekvieno kiemą. Labai svarbu suprasti, kad neverta rinktis iššaukiančių detalių, kurios nedera prie viso namo architektūrinės stilistikos, siekite išsiskirti, tačiau ne išsišokti.

interjero detalė

Kalvystės amatas skirtingais laikotarpiais

Kalvystė, tai profesija apibūdinanti meistrus arba kitaip amatininkus, kurie specialiais įrankiais apdirba įvairius metalus. Kalviai, auksakaliai ir kartais net juvelyrai gali būti priskiriami šiai profesijai. Praeityje šie žmonės dirbo įvairiose srityse, kaip inžinieriai, juvelyrai, ginkladirbiai, arklių kaustytojai. Jie iki šiol sugeba gaminti ir praktiškai pritaikomus daiktus ir tam tikras dekoro detales, pavyzdžiui toks metalo dirbinys, kaip dekoruoti tvoros vartai atitinka šį kriterijų.

Kalviai praeityje – amato užuomazgos

Tiksli data, kada atsirado kalvystės menas, nėra žinoma. Biblijoje yra aptinkama užuominų apie žmones užsiėmusius žalvario ir geležies apdirbimu, taigi tikrai galima daryti prielaidą, kad kalvystė atsirado dar prieš mūsų erą. Mokslininkų nuomone dauguma geležies rūdos apdirbimo metodų išsivystė geležies amžiuje, maždaug tarp 1200 ir 550 metų prieš Kristų. Pats geležies amžius prasidėjo žmogui atradus tam tikras uolienas, kurios įkaitusios lauže pasidarydavo tąsios, lanksčios, o vėliau atvėsusios vėl sukietėdavo. Būtent tokios uolienos buvo naudojamos pirmųjų geležinių įrankių gamyboje. Bėgant metams geležies apdirbimo procesas tapo kur kas sudėtingesnis. Tame pačiame geležies amžiuje buvo pradėtos gaminti ir įvairios statulos, kurių sudėtyje buvo randama tokių brangiųjų metalų kaip bronza. Šias statulas gaminę žmonės buvo pirmieji menininkai į pagalbą pasitelkę įvairius metalus.

Kalvystė Jungtinėje Karalystėje

Kalvystė sparčiausiai vystėsi Europos pietuose, graikų ir romiečių valdymo laikotarpiu. Į šiaurės Europą atkeliavo apie 450 metus prieš Kristų. Tuo metu Romos pasiuntiniai šį meną atnešė į barbarų žemes dabartinėje Jungtinėje Karalystėje. Metalo apdirbimas greitai išpopuliarėjo šiuose kraštuose dėl šios pritaikymo žemės ūkyje ir karuose. Nuo pat atkeliavimo į šiaurės Europą šis menas beveik nekito iki 13 amžiaus. Apie 1200-uosius metus prekyboje buvo pasitelkti vandens keliai, paspartintos kelionės į tolimesnes vietas, tuo pačiu lėmė ir kalvystės plėtrą. 12 ir 13 amžiuje metalas pradėtas naudoti gaminant sudėtingus šarvus ar bažnyčių papuošimus, pavyzdžiui tvoros vartus. Tuo pačiu laikotarpiu pradėjo steigtis ir pirmosios profesinės gildijos, kuriose buvo dalinamasi darbo patirtimi, naujais atradimais. Galima paminėti, kad kalvystės menas į Lietuvą pradėjo skverbtis 15 amžiuje Gediminui pradėjus kviestis amatininkus į Vilnių. Ligi šio įvykio dauguma metalo gaminių į mūsų šalies teritoriją atkeliaudavo mainų būdu.

Technologinis vystymasis

Verta paminėti, jog pirmoji geležies apdirbimui skirta aukštakrosnė buvo pastatyta 1496 metais. Šis išradimas leido gaminti geležies dirbinius, kur kas didesnėmis apimtimis. Naujoji technologija buvo naudojama gaminant patrankas ir patrankų sviedinius ar pavyzdžiui kitus sudėtingus metalo gaminius. Tačiau 18 amžiuje industrinė revoliucija sunaikino dalį tradicinės kalvystės metodų. Nauji išradimai leido atsisakyti rankų darbo ir pagreitinti metalų apdirbimo tempus.

Kalvystės žūtis

Dėl procesuose pasitelktos mechanizacijos plieno lydinys tapo srities karaliumi. Nuo 1975 metų kalusis plienas visai nebebuvo gaminamas. Dabartiniu metu kalvystės sritis atsigauna ir kalusis plienas naudojamas dekoratyvinių metalo dirbinių gamyboje, bet dažniausiai šis yra perdirbamas naudojant nenaudojamus dirbinius. Kai kuriuose šiuolaikiniuose šaltiniuose yra teigiama, kad perdirbto kaliojo plieno vertė yra 7 kartus didesnė nei naujojo.

Kalvystė šiais laikais

Kalvystė šiuolaikiniame pasaulyje yra gana reta profesija. Dalis kalvių vis dar gamina rankų darbo pasagas arkliams. Kai kurie juvelyrai tebepraktikuoja tradicines aukso ir sidabro apdirbimo metodikas. O likusieji tebedirbantys su geležimi siekia parodyti istorinę šios profesijos pusę turistams arba gamina dekoratyvinius metalo gaminius lauko ar vidaus interjero apdailai. Beje patyrusio kalvio darbai yra gana brangūs. Visgi gana nemaža kalvystės bėda yra ta, kad liko labai nedaug gaminių, kuriuos gali pagaminti tik kalvystę išmanantis žmogus, dauguma darbų šiais laikais gali atlikti suprogramuotos mašinos.

Kalvis dirbtuvėje