Kalvystė, tai procesas kurio metu meistras iš įkaitusios geležies gamina įrankius ar kitus gaminius. Įdomu, kad geležis visais laikais buvo apipinta mitais ir legendomis. Geležinių kalavijų pagalba buvo galima nukauti baisiausius burtininkus ar drakonus. Realybėje šis metalas turi ne ką mažiau galių. Tinkamo kalvio rankose šis metalas gali virsti į puikius tvoros vartus ar lauko šviestuvus… Kalvystės menas yra neapsakomai sudėtingas, tačiau tuo pačiu ir žavus.
Istorikai mano, kad kalvystė, kaip profesija atsirado hetitų valstybėje įsikūrusioje vidurio rytų regione, dar vadinamame derlingajame pusrutulyje apie 1600 metus prieš kristų. Hetitų laikais kalviai gamino geležinius ginklus, kuriuo tuo metu pranoko kaimyninių genčių bronzinius ginklus. Geležis leido hetitų gentims pavergti kaimynines ir išsiplėsti bei sustiprėti.
Geležies apdirbimo principai ir pirmosios technologijos išsivystė maždaug 5000 metais prieš kristų. Pirmieji mąstantys žmonės pastebėjo, kad į laužą įmesti vario luitai lydosi ir iš šių galima formuoti įvairias formas. Taigi išlydytas varis buvo pilamas į iš smėlio suformuotas formas, taip buvo gaminami pirmieji įrankiai ir ginklai. Hetitai atrado, kad pasitelkus anglį ir molines plytas galima pasiekti didesnį karštį, kurio pagalba geležis įkaista iki tokio lygmens, kad šią galima formuoti kalant. Bėgant tūkstantmečiams geležies apdirbimas ištobulėjo. Kalviai atrado, kad metalo kaitinimo temperatūrą galima nustatyti pagal šio spalvą. Taip pat buvo rasti metodai, kaip geležį paversti daug stipresne. Viduramžiais tobulėjant technologijos ir pavykstant išgauti didesnes temperatūras tapo įmanoma metalinius įrankius gaminti masiškiau. Galiausiai pavyko atrasti metodiką, kurios pagalba geležį maišant su anglies dulkėmis gaunamas stiprus plieno lydinys. Būtent po plieno atsiradimo geležies apdirbimas ir gamyba pradėjo judėti link konvejerinės gamybos. Mūsų laikais kalvių gaminamų produktų arsenale yra tokie gaminiai, kaip tvoros vartai, lauko turėklai, dekoro detalės, skulptūros ir kiti. Dauguma šiuolaikinių kalvių gaminių yra labiau susiję su menu.
Žinoma, senovėje dar prieš pramoninius geležies apdirbimo metodus kalviai buvo neatskiriami bendruomenių nariai. Pagrindinės priežastys buvo dvi. Pirmoji, kalviai apdirbdami gamino puikius kovos įrankius: kardus ir šarvus. Istorijoje galime pastebėti genčių ar valstybių iškilimus būtent dėl stipresnių kovos įrankių, pavyzdžiui senovės Roma. Antroji priežastis buityje naudojamų įrankių gamyba. Geležis suteikė galimybę palengvinti žemės apdirbimo procesus. Lengvesnė maisto gavyba pasitelkiant geležį leido vystytis žmonijos kultūrai ir gyventi komfortiškiau.
Metalo apdirbimo technikos ir kalvystės svarbą mes galime įvertinti kiekvieną dieną. Be šios profesijos neturėtume mašinų, laivų, lėktuvų. Tikrai nevažiuotume į tokias šalis kaip Japonija ar Arabų Emiratai pasižiūrėti didžiulių dangoraižių, kurių konstrukcijose naudojamas plienas. Būtent senovės meistrai vystydami geležies apdirbimo technologijas atvedė mus iki šių dienų pasiekimų. Taigi nors dabar vykstame į kalves norėdami užsakyti meno, lauko eksterjero detalių, tokių kaip tvoros vartai, židinių detalės ir kitų, tačiau reikia nepamiršti, kad būtent dėka kalvių profesijos gyvename taip kaip gyvename.
