Žyma: vertimai

Vertimo kainos: kokie kriterijai jas nustato?

Ne paslaptis, kad renkantis vertimo paslaugas, vienas labiausiai dominančių dalykų yra vertimo kainos. Ir nors specialistai rekomenduoja pirmiausia orientuotis į kokybę, kaina vis tiek išlieka vienu svarbiausių aspektų. Na, o ja besidomintiems belieka tik priminti, kad vertimo kaina nustatoma pagal daugybę įvairių kriterijų. Taigi, šiandien pats metas apie tai pakalbėti plačiau ir pasistengti suprasti, kokie veiksniai turi įtakos galutinei vertimų kainai.

Verčiamo teksto apimtis

Savaime suprantama, kad vienu svarbiausių veiksnių tampa verčiamo teksto apimtis. Tačiau prieš konstatuojant šį faktą, labai svarbu patikslinti aplinkybes. Visa tai todėl, kad vieni vertimų biurai skaičiuoja bei vertina verčiamo teksto apimtį, tuo tarpu kiti – jau išversto teksto apimtį. be to, svarbu pastebėti, kad kai kurie vertimų biurai suteikia nuolaidų tuo atveju, jei yra pateikiamas ypač didelis teksto kiekis.

Kalbų kombinacija

Dar vienas kriterijus, kuris taip pat yra svarbus, kai kalbame apie tai, nuo ko priklauso vertimų kainos, yra ir kalbų kombinacija. Vienoks įkainis gali būti taikomas tekstui, kuris iš lietuvių kalbos bus verčiamas į latvių kalbą ir visai kitokio įkainio reikėtų tikėtis, jei pageidausite, kad anglų kalbos tekstas būtų išverstas į korėjiečių kalbą.

Vertimas skubos tvarka

Dar vienas svarbus akcentas, taip pat galintis turėti įtakos vertimo kainai, yra skubos tvarka. Neretai užsakovai pageidauja, kad tekstai  būtų verčiami skubos tvarka. Savaime suprantama, tokiu atveju paslaugos kaina išauga.

Vertimų biurai taip pat organizuoja akcijas

Dar vienas svarbus dalykas, kurio negalime pamiršti siekdami kuo geriau suprasti, nuo ko priklauso vertimo kaina, yra tas, kad vertimų biurai, kaip ir daugelis kitų paslaugų teikėjų, taip pat organizuoja akcijas. Taigi, belieka tik pridurti, kad laikotarpis kartais gali būti iš tiesų palankus, tad už šią paslaugą mokėsite mažiau nei įprasta.

Na, o pabaigai belieka tik pridurti, kad visa šiame tekste pateikta informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir, priklausomai nuo jūsų pasirinkto vertimų biuro, gali skirtis. Taigi, kiekvieną kartą, kai renkatės vertimų biurų teikiamas paslaugas, atkreipkite dėmesį į tai, kokie kriterijai yra taikomi kainai nustatyti.

Esperanto kalba

2009 metų duomenimis pasaulyje gyvuoja 6909 skirtingų kalbų. Egzistuoja 150 – 200 kalbų (t. y. ~ 3 % visų gyvuojančių kalbų), kuriomis šneka daugiau nei milijonas Žemės rutulio gyventojų. Taip pat yra tokių, kuriomis kalba tik po vieną žmogų (net 46 kalbos). 90 % kalbų savo gyvenime naudoja mažiau nei milijonas gyventojų. Trečdalis visų pasaulio kalbų turi ne tik kalbos, bet ir rašto sistemą. Kitomis likusiomis dviem trečiosiomis kalbų įmanoma tik susikalbėti. Kinų, anglų, indų, ispanų, rusų, arabų, bengalų, portugalų, malajų ir prancūzų kalbos – tai 10 populiariausių pasaulio kalbų, kurias kasdien naudoja daugiau nei 3,5 milijardo Žemės gyventojų. Pamačius tokius įspūdingus skaičius kyla klausimas, ar egzistuoja būdas, leidžiantis visiems pasaulio gyventojams susikalbėti viena bendra kalba? Atsakymas – taip, tai esperanto kalba.

Vaikystėje Lenkijoje gyvenęs ir su tautine neapykanta bei kalbos problema susidūręs poliglotas Liudvikas Lazaris Zamenhofas labai domėjosi kalbomis, todėl, siekdamas sunaikinti susišnekėjimo barjerą tarp skirtingai kalbančių žmonių,1878 m. sukūrė bendrą tarptautinę esperanto kalbą. Tačiau šiam išvykus mokytis medicinos į Maskvos universitetą, Liudviko tėvas sudegino visus sūnaus užrašus, susijusius su esperanto kalba, nes manė, kad tokia tarptautinės kalbos idėja vaiką prives prie pamišimo. Grįžęs į Lenkiją Zamenhofas nesunkiai atkūrė koreguotą kalbos variantą: pakeitė gramatines formas ir sukūrė naujus žodžius.

1887 m. Liudvikas Lazaris Zamenhofas dalį būsimos žmonos kraičio pinigų panaudojo knygos apie esperanto kalbą leidimui. Pirmoji knygelė, kurią sudarė tik 40 psl., pasirodė rusų kalba. Vėliau ji buvo išversta į lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas. Tarptautinė esperanto kalba Europoje ėmė populiarėti.1889 m. pasaulį išvydo pirmasis esperantininkų laikraštis „La esperantisto“. Vėliau įvairiose pasaulio šalyse šia kalba pradėti rašyti vadovėlius, leisti knygas, steigti draugijas. 1904 m. įvyko pirmasis esperantininkų kongresas. Po metų – antrasis. Nuo to laiko šis kongresas vyko ir tebevyksta kasmet vis kitoje pasaulio valstybėje.
1917 m. esperanto kalbos pradininkas mirė.

UNESCO 55–osios vykdomojo komiteto sesijos metu Liudvikas Lazaris Zamenhofas pripažintas viena iš labiausiai nusipelniusių asmenybių, todėl 1959 m. pasaulio visuomenė buvo pakviesta paminėti 100–asias jo gimimo metines.

Parengė UAB Baltijos vertimai

Kuo laisvai samdomas vertėjas pranašesnis už vertimų biurą?

XXI amžius apipintas įvairiausiais apibūdinimais. Dauguma jų susiję su informacija. Turint omenyje tai, jog pastaroji labai lengvai sklinda iš vienos pasaulio pusės į kitą, kai kas paaiškėja. Didelės intrigos čia nėra – kalba eina apie skirtingas kalbas. Taigi informacija sklinda, bet ne visiems ji suprantama. Kad ji būtų aiški, prireikia vertėjų. Vertimo paslaugos patenka į intelektualių paslaugų racioną, o tai aiškiai sufleruoja darbą patikėti ne bet kam.

Pagal tai, kas atlieka darbą, vertimo paslaugos gali būti skirstomos į dvi rūšis. Tiesa, abiem atvejais veiklą vykdo žmonės. Visgi vienu atveju jie savo vaidmenį atlieka tam tikroje organizacijoje (vertimų biure), o kitu – namuose, kavinėje, hub‘e ar bet kur kitur. Natūraliai kyla klausimas, kuris variantas būtų priimtinesnis paprastam klientui. Radus atsakymą, taptų įdomu, kuo, kodėl ir t.t. Žinoma, galima vengti tiesaus atsakymo, polemizuoti ir galiausiai palikti skaitytoją vieną su apmąstymais. Na, bet juk galima imti ir griežtai pasakyti „laisvai samdomų specialistų vertimo paslaugos kokybiškesnės“. Tai kategoriškas teiginys ir būtent dėl to kai kuriems jis atrodys pernelyg prasčiokiškas. Vis dėlto nemažai žmonių taip reiškia savo nuomonę – subjektyviai, kategoriškai, nenorėdami išklausyti kitos pusės. Ir tai yra blogai. Bloga nuomonė būtų ir ta, kuri ką tik nuskambėjo. Tačiau nusiminti neverta – pakanka tvirto argumento ir pasakymas iškart taps taiklesnis.

Vertimai, atliekami biure dažniausiai kainuos daugiau nei kreipiantis į vadinamąjį freelancer‘į. Viena priežasčių galima laikyti vertimo firmos savininko prievolę išlaikyti darbuotojus ir visą biurą. Kad pavyktų gauti pelno, kaina juk negali būti „miniatiūrinė“. Savarankiškai legaliai dirbantis vertėjas taip pat ant pečių užsikrovęs mokesčių naštą, tačiau išlaidos paprastai būna mažesnės nei biuro atveju.

Štai ir argumentas. Taip, nuomonė, kuri čia buvo paminėta, gali būti vadinama kategoriška. Norint realiai pasverti situaciją, reikėtų ne kategoriškumo, o laisvo „už“ ir „prieš“ dėliojimo. Tuomet gal ir paaiškėtų, kokie vertimai yra geresni. Arba tiesiog prieitume prie išvados, jog viskas priklauso nuo 999 veiksnių…

Vertimai ir jų principai

Įvairių tekstų vertimai šiuolaikiniame gyvenime labai svarbūs. Jų reikšmė matoma kone kiekvienoje srityje. Su tekstu pas vertėją ateina ir paprasti darbininkai, ir teisininkai, ir žurnalistai. Vertimo paslaugos apima ne tik rašytinę veiklą, bet ir žodinę. Visa tai sudaro didelį bei reikalingą darbų pluoštą.

vertimų biurasKai prireikia kokio nors vertimo, pagalbos ranką ištiesia ir savo žinias pritaiko vertimų biuras. Vertimai tokioje įstaigoje atliekami palyginti greitai ir kokybiškai. Klientas sumoka pinigus ir gauna gerą rezultatą. Biure paprastai dirba žmonės, turintys didelį bagažą žinių bei patirties. Vienas darbuotojas neprivalo būti genijus ir mokėti dešimties skirtingų kalbų. Juk tam ir yra keleto žmonių kompanija. Vienas galbūt anglų kalboje nardo kaip žuvis, o kitam vieni niekai susišnekėti japoniškai. Labai sunku atrasti „universalų“ vertėją, kuriam būtų nebaisūs, ir moksliniai, ir teisiniai, ir meniniai vertimai. Ir iš tiesų sunku išskirti, kuri vertimų rūšis sudėtingesnė, o kuri atliekama lengviau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog kokio nors romano kalbos konvertavimas paprastesnis nei spausdintuvo instrukcijos perteikimas kita kalba. Tačiau, pasidomėjus plačiau, paaiškėja, jog ir vienas, ir kitas darbas pareikalauja specifinių žinių. Jei meniniais vertimais užsiimantis vertėjas apsikeistų darbu su žmogumi, verčiančiu minėtą spausdintuvo instrukciją, abu asmenys turbūt susiimtų už galvų ir skubėtų vėl apsikeisti darbais.

Jei tokie vertimai kaip instrukcijos reikalauja tikslumo, tai knygų kalbos keitimas negalimas be kūrybiškumo. Visgi vertėjas negali nutolti nuo autoriaus stiliaus, negali kūrinio paversti kažkokiu kitokiu. Trumpai tariant, vertimai negali pakeisti veikalo stiliaus. Veikėjų charakteriai, vietų ar veiksmų apibūdinimai – visa tai turi būti perteikiama taip, kaip norėjo autorius, tik kita kalba. Be to, meniniai vertimai reikalauja susikoncentravimo ir dėmesio išlaikymo. Knygoje būna keli šimtai puslapių, tad net menkiausia detalė yra svarbi. Kai po daugybės skyrių pasirodo tas pats, rodos, nereikšmingas veikėjas, jis negali virsti kitokiu, tad vertėjui tenka užduotis išlaikyti tęstinumą.

Kaip nesunku suprasti, vertimų srityje karaliauja specifinis darbas. Čia negali būti atmestinumų. Kiekvienas užsiima tokiais darbais, kurie labiausiai prie širdies. Taip klientas gauna aukščiausią rezultatą.

Vertimų Biuras

Vertimų biuras tai tam tikra įstaiga, kuri užsiima vertimais. Kainos už vertimus įprastai yra nurodomos už vieną puslapį, t.y. vieną, dažniausiai, A4 formato lapo pusę. Kainos svyruoja įvairiai, priklausomai nuo keleto faktorių.

Vertimų kaina priklauso nuo kalbos, iš kurios verčiama ir kitos kalbos, į kurią būtų verčiamas tekstas. Vidutinė išversto A4 formato puslapio kaina – 30-40LT~, tuo tarpu išverstas svetimos šalies kalbos dokumentas ~20LT. Tokie paslaugų teikėjai, kaip vertimų biuras, įprastai užsideda šiokį tokį antakinį, jeigu jūsų užsakomas vertimas turėtų būti atliktas skubiai. Įkainis įprastai siekia 10-15 proc. priklausomai nuo atlikimo skubos.

Darbas atliekamas priklausomai nuo to, ar mokėjote antkainį už skubesnį darbą ar ne. Jeigu sumokėjote antkainį skubiems darbams t.y. 10-15proc, tai jūsų vertimas bus atliktas vos per porą dienų (priklausomai nuo to, kokios apimties yra jūsų norimi išversti tekstai). Vertimų biuras vidutinis vertimo greitis, sumokėjus antkainį – 3 puslapiai per dieną.

Vertimų biuras įkainoja vieną A4 formato puslapį, tiksliau, 1600 spaudos ženklų, neskaičiuojant tarpų, todėl prieš darant užsakymą, turėtumėte pasinaudodami kompiuterinėmis programomis numatyti, kiek ženklų bus spausdinama, nes mažiausias įkainis yra vienas puslapis, todėl už papildomą medžiagą gali tekti mokėti kaip už naują puslapį.

Be to, tam, kad nekiltų problemų dėl užsakymo (įkainio mokėjimo), pasistenkite užsisakyti savo vertimus iš anksto, tokiu būdu vertimų biuras iš jūsų nereikalaus antkainio už skubiai prašomą atlikti darbą ir jūs sutaupysite nemažai pinigų.

Pavyzdžiui, jeigu jums vertimų prisireiks jau savaitgalį, o užsisakysite tekstus jau savaitgalio pradžioje, kai gatavo varianto reikės jau darbinės savaitės pradžioje, gali tekti nusivilti, nes vertėjai savaitgalį gali nepriimti užsakymų. Kitu atveju, pasiruoškite mokėti dar didesnį antkainį negu vertimų biuras reikalauja įprastai.

Vaikiškų tekstų vertimo ypatumai

Tekstų, kurių vertimus turi pateikti vertėjai, gali būti visokiausių: nuo lengviausio iki sunkiausio. Tarkim, norint išversti asmens dokumentą, tereikia žinoti pačią kalbą ir vertimą atlikti kruopščiai bei atidžiai – nepadaryti korektūros klaidų datose, pavardėse ir kituose asmeniniuose duomenyse. Visai kas kita, jei Jums reikalingas specifinės srities vertimai, tarkim, kad ir astrofizikos ar tiesiog medicininio teksto. Savaime suprantama, jog tokiam vertimui prireiks daugiau laiko ir papildomų žinių.

O kaip manote – ar lengva išversti knygelę vaikams? Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visai paprasta: neįmantrus žodynas, nesudėtinga gramatika, jokių specifinių terminų, todėl toks vertimas, atrodo, turėtų „eiti kaip per sviestą“. Tačiau iš tiesų toks vertimas ne vienam vertėjui gali tapti tikru iššūkiu.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų – asmenvardžiai. Jei, pavyzdžiui, veikėjo vardas yra Tomas, nekyla jokių klausimų, nes jis naudojamas daugelyje kalbų ir jam nereikia jokio vertimo (nors, pvz., lenkų kalboje, šis vardas būtų rašomas Tomašek). Tačiau kitas reikalas, jei originale veikėjo vardas yra Džonas, Džordžas ar Mišelis. Tuomet kyla klausimas: palikti jį tokį, koks jis yra, ar, kadangi šis vardas turi vertimo atitikmenį kitose kalbose, jį išversti? Lietuvių kalboje šių vardų vertimas būtų Jonas, Jurgis ir Mykolas. Iš vienos pusės, tarsi nesinorėtų keisti to, kas yra sukurta originaliame tekste, nes tai atspindi tos šalies kultūrą, papročius ir kitus dalykus. Kita vertus, pavyzdžiui, lietuviams vaikams, šis vardas nėra toks artimas, kaip jų kalboje esantis vertimas – Jonas ar Jurgis. Kyla ir kitas klausimas. Ką daryti, jei vardas, kuris yra vaikiškoje pasakoje, neturi vertimo į kitas kalbas? Tarkim, danų kalboje gana dažnas vardas yra Hansas, o lietuvių kalboje tokio vardo atitikmens nėra. Taigi, kaip elgtis vertėjui – rašyti tą vardą, kuris panaudotas originale, ar parinkti dažniausią vardą ta kalba, į kurią verčiama?

Kita problema, taip pat susijusi su personažų vardais, yra tikrinius žodžius reiškiantys vardai. Jei autorius sugalvojo savo personažui vardą, kuris nusako kažkokias jo fizines ar vidines savybes, kaip tokiu atveju turi elgtis vertėjas? Adaptuoti esamą vardą pagal lietuvių kalbos gramatiką, ar išversti tą vardą, o jei išversti – tai kaip? Štai pavyzdžiui Hanso Kristiano Anderseno veikėja Tante Tandpine galėtų būti verčiama arba „teta Tandpine”, arba gali būti pateikiamas vertimas – „Tetulė Dantisopė”. Žinoma, tokiais atvejais vertėjui atsiranda papildoma dilema – kaip geriausia atspindėti tai, ką norėjo pasakyti autorius. Juk tą tetulę galima pavadinti ir Dantaskaude, ir Skaudadante, ir gal dar kaip nors kitaip.

Kai kuriais atvejais vertėju tiesiog tenka sugalvoti tinkamą personažo pavadinimą. Taip Vinipuchas tapo Mike Pūkuotuku, o Čeburaška – Kulverstuku. Bet kuriuo atveju šį klausimą visuomet tenka spręsti vertėjui. Ir nors jis ne visuomet būna lengvas, tačiau visuomet – įdomus.

Vertimų biuras Vilnius

Filmuotos medžiagos vertimas: subtitrai ar dubliavimas?

Mūsų gyvenimas jau neatsiejamas nuo įvairiausios informacijos: knygų, laikraščių, internetinių tinklalapių, televizijos, įvairių laidų ar kino filmų. Jau nuo seniausių laikų, o dabar jau ir turėdami įvairiausias daugiafunkcines technologijas, žmonės dalinosi savo kultūros lobiais ir stengėsi supažindinti su ja kuo daugiau šalių. Tuo pačiu ir kitos šalys ieškojo būdų, kaip praturtinti savo šalį ne tik savo tautos gyventojų kūryba, bet ir kitų šalių kultūriniu paveldu. Taip jau nuo seno atsirado raštų bei knygų vertimai, architektūrinių paminklų aprašymų ar istorinių dokumentų vertimai ir kt. Po daugelio amžių atsiradus garsiniam kinui, buvo norima dalintis ir šios meno formos šedevrais.

Tačiau tuomet iškilo klausimas – koks turėtų būti filmo vertimas: įgarsintas tos šalies, kurioje bus rodomas, kalba, ar teksto vertimas pateiktas subtitrais? Teksto dubliavimas tokiu atveju pakeistų originalo kalbą įgarsintu vertimu. Tuo tarpu subtitrų atveju būtų girdima originalo kalba, o vertimas būtų pateiktas raštu. Abu šie variantai turi savo pliusus ir minusus, tad kokie jie?

Subtitrai. Naudojant šį variantą, pateikiamas vertimas, tačiau išlieka galimybė ir girdėti originalo kalbą. Tai labai pravartu žmonėms, kurie mokosi kažkokios kalbos. Tuomet jie gali girdėti tą kalbą ir tokiu būdu mokytis, tačiau tuo pačiu turi ir vertimą, kad galėtų suprasti ir tai, kas jiems dar nėra žinoma. Be to, net ir visiškai nesuprantant kalbos, galima jausti nuotaiką, kalbančiųjų emocijas ir kt., kai tuo tarpu įgarsinantieji gali to ir nesugebėti perteikti. Kitas subtitrų pliusas yra tas, kad, žiūrint filmą ar kitą medžiagą per kompiuterį, nespėtą perskaityti tekstą visuomet galima susistabdyti ir ramiai viską perskaityti, todėl niekuomet nieko nepraleisite. Be to, palyginus su įgarsinimu, tai daug pigesnis variantas. Tačiau subtitrai turi ir savų minusų. Jei filme kalbama daug, arba yra ilgi ir labai greiti dialogai, o žiūrima kino salėje ar rodoma per televiziją, žiūrovas gali tiesiog nespėti perskaityti vertimo ir kažko nesuprasti. Tokiu atveju žiūrėjimo malonumas gali būti ir visai prarastas. Taip pat subtitrų perskaitymas labai susijęs ir su pačiu vaizdu. Jei vaizdas šviesus, teksto vertimas, jei jis rašomas baltomis raidėmis, gali matytis blogai arba išvis beveik nesimatyti. Toks pats rezultatas būtų ir tada, jei vertimas būtų juodomis raidėmis ir parašytas tamsiame fone. Be to, žiūrint filmą ar kitą vaizdo medžiagą turinčią subtitrus reikia daug labiau susikaupti, sutelkti visą dėmesį į ekraną, todėl gali greičiau pavargti akys.

Įgarsinimas. Kai vertimas perteikiamas žodžiu tekstą įgarsinant, žiūrovui reikia „mažiau dirbti“ ir jis gali žiūrėti filmą daug komfortiškiau. Žiūrintysis gali būti ne visą laiką susikoncentravęs į ekraną, nes supranta kontekstą vien tik klausydamasis. Tačiau garsiniame vertime esama ir minusų. Ne kartą yra tekę girdėti, kaip ant originalo beveik jo nepritildžius „uždedamas“ įrašo vertimas. Tuomet kartais netgi nebeįmanoma suprasti nei vienos kalbos…

Taigi, abu šie vertimų variantai turi ir savų pliusų, ir savų minusų, todėl gerai juos pasvėrus išsirenkamas tas variantas, kuris geriau atitinka kriterijus. O žiūrovui juk svarbiausia tai, kad jis apskritai gavo galimybę susipažinti su kitos šalies menu ir gauti daugiau informacijos bei peno sielai.

Vertimų biurai, Vertėjas

Vertimo istorija

Šiais laikais vertimas suvokiamas kaip savaime suprantamas dalykas, be kurio jau būtų sunku įsivaizduoti komunikaciją tarp skirtingų tautų žmonių, sužinoti apie naujausius kitų šalių pasiekimus, skaityti užsienio rašytojų knygas ir dar daug kitų dalykų, kurie mums dabar yra jau tokie įprasti, jog sunku suvokti, kad kažkada to nebuvo. Bet kada gi atsirado vertimas ir kokia yra jo istorija?

Remiantis Biblija, vertimo reikiamybė atsirado tada, kai žmonės sugalvojo pastatyti Babelio bokštą, kad pasiektų Dievą, o Jis, supykęs dėl tokio savo kūrinių įžūlumo, ėmė ir sumaišė visų statytojų kalbas, kad jie nebegalėtų susikalbėti ir todėl nebesugebėtų pabaigti savo darbo. Tačiau tikriausiai tuo pačiu metu Jis atsiuntė jiems ir pirmąjį vertėją, nenorėdamas dėl nesusikalbėjimo visiškai izoliuoti žmonių vienų nuo kitų, kad jie galėtų bendrauti.

Kad ir kaip ten buvo iš tikrųjų, turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad vertėjo amatas egzistuoja jau labai seniai. Kai tik atsirado skirtingomis kalbomis kalbančių žmonių grupės, kurioms reikėjo susikalbėti tarpusavyje, atsirado ir pirmieji vertėjai, kurių dėka galėjo vykti komunikacija. Taip atsirado nepamainoma vertėjo žodžiu profesija. Vėliau, kai atsirado raštas, turėjo rastis ir žmonių, gebančių versti iš vienos kalbos į kitą raštu. Taip atsirado vertėjai, verčiantys raštu. Jų veikla apėmė įvairių sričių vertimus: nuo oficialių verslo dokumentų iki religinių raštų, tarp jų, savaime suprantama, ir Biblijos. Šiandien Šventasis Raštas išverstas į daugiau kaip 2036 kalbų ir tarmių.

Vertimo raštu paplitimas taip pat atvėrė žmonėms galimybes susipažinti su kitų tautų pasiekimais, kultūromis, literatūros lobiais. Žinoma, sunku nesutikti, kad net ir geriausias vertimas niekada neatstos originalo kalba parašyto literatūros kūrinio, ne taip tiksliai perteiks jo nuotaiką bei tarp eilučių slypinčius niuansus. Kita vertus, tikrai verti dėmesio kūriniai privalo būti išversti net ne į vieną, bet į kuo daugiau užsienio kalbų, o vienas žmogus geriausiu atveju gali skaityti originalus tik keliomis kalbomis. Todėl ypatingo dėmesio ir pagarbos nusipelno tie vertėjai, kurie įdėdami nepaprastai daug pastangų, ryžtasi versti literatūros kūrinius. Tik tokių vertėjų dėka žymiųjų literatūros genijų, tokių kaip Homero ir Šekspyro, Dantės ir Gėtės, Tolstojaus ir Dostojevskio, palikimas tapo žinomas visam pasauliui.

Augant ir besiplečiant įvairių sričių verslui, didėjant išsilavinusių žmonių skaičiui, atsiradus įvairioms medijos priemonėms bei dėl daugybės kitų priežasčių, vertimų populiarumas ir reikiamybė nepalyginamai padidėjo. Dabar vertėjai gali išversti net iš atokiausiai gyvenančių tautelių kalbų, atlikti sinchroninius vertimus keliasdešimt kalbų kalbantiems vienoj patalpoj sėdintiems žmonėms vienu metu bei daugybę kitų su vertimais susijusių dalykų. Tačiau nepaisant to, jog kvalifikuotų vertėjų šiuo metu visame pasaulyje yra labai daug, atsižvelgiant į neaprėpiamą kiekį verstinų tekstų, jų kainą bei vertimo laiką, prieita prie visiškai naujo vertimo istorijos etapo. Jau kuris laikas sukurta ir kasdien vis labiau tobulinama automatinio vertimo technologija. Šis vertimas savo kokybe toli gražu atsilieka nuo žmogaus vertėjo ir vargu ar kada nors bent iš dalies jam prilygs. Tačiau šis nuolat tobulinamas automatinis vertimas yra puiki galimybė išsiversti tekstą ir bent jau sužinoti turimo teksto esmę tiems, kurie originalo kalbos visiškai nesupranta.

Netolimoje ateityje jau bus parduodami telefonai, kurie, kalbant žmonėms dviem skirtingomis kalbomis, iš karto kalbančiojo kalbą transformuos į klausančiojo kalbą, todėl jiems nebereikės tarpininkaujančio vertėjo. Mašininis vertimas taip pat kuo toliau tuo labiau stums vertėją iš jo ilgalaikių standartinių dokumentų bei instrukcijų vertimo pozicijų. Tačiau ar tai reiškia, kad vertėjo profesija apskritai išnyks?

Vertimo paslaugos, vertimų biuras

Ar norėtumėt tapti vertėju žodžiu?

Vertimas žodžiu yra pranešimo ar kitokio pobūdžio teksto žodinis vertimas. Vertimo žodžiu istorija menkai dokumentuota, tačiau apskritai tyrinėtojai sutaria, kad tai daug senesnė veikla nei vertimas raštu. Nuo pastarojo ji skiriasi keliais aspektais. Pirma, žodžiu verčiantis asmuo privalo sugebėti daug daugiau: be kita ko, jis turi būti žodinio kontakto specialistas. Antra, raštu verčiantis vertėjas, prieš atiduodamas galutinį variantą, turi santykinai neribotas galimybes atlikti pataisymus, o žodžiu verčiantis žmogus turi sukurti produktą „realiuoju laiku“ be galimybės grįžti ir pataisyti. Kitaip tariant, vertimas žodžiu, skirtingai nei vertimas raštu, yra negrįžtamas, netaisomas ir nepatikrinamas procesas. Trečias dalykas, vertėjas visas būtiniausias žinias turi turėti iš anksto, nes gauti kolegų patarimą ar peržvelgti nuorodas vertimo metu neįmanoma. Taigi vertėjai žodžiu yra vykdytojai, priimantys sprendimus savarankiškai, patiriantys tiesioginį susidūrimą su klientu, jų darbo diena daug įtemptesnė.

Vertimai žodžiu yra įvairus konteksto prasme: verčiama konferencijose, teismuose, tam tikrose bendruomenėse ir t. t., taip pat atlikimo atžvilgiu: nuoseklusis, sinchroninis, pašnibždomis.

Nuoseklųjį vertimą atliekantis asmuo išklauso dalį teksto (kartais gana ilgą) originalo kalba ir kai ką lakoniškai pasižymi. Tada kalbėtojas stabteli ir vertėjas tuo metu verčia į reikiamą kalbą tai, kas buvo pasakyta. Taigi nuosekliajam vertimui reikia įvairių gabumų ir įgūdžių, kaip antai: vertėjas turi puikiai suprasti originalo kalbą, sugebėti daryti labai gerus užrašus, turėti daug bendrų žinių ir gerą atmintį, taip pat pasižymėti įtikinama kalbėjimo maniera.

Per nuoseklųjį vertimą teksto suvokimas ir perdavimas (vertimas) vyksta skirtingu metu. Kalbėtojas ir vertėjas kalba ne vienu metu, taigi procesas trunka gerokai ilgiau nei sinchroninis vertimas.

Sinchroninio vertimo atlikėjas yra tarsi nematomas proceso dalyvis: jis dirba specialioje kabinoje, naudojasi ausinėmis ir mikrofonu. Jis klausosi kalbėtojo ir tuo pat metu verčia į reikiamą kalbą.

Sinchroninio vertimo metodas pirmą kartą pritaikytas Niurnbergo tribunole po Antrojo pasaulinio karo. Dabar jis dažniausiai naudojamas konferencijose ir panašiuose renginiuose. Darbas intensyvus, todėl vertėjai keičia vienas kitą kas 20–30 minučių (kabinoje paprastai sėdi 2 vertėjai). Jei vertėjui prireikia pagalbos, geriausiu atveju jam gali padėti „besiilsintis“ kolega.

Sinchroninį vertimą atliekantis žmogus privalo susidoroti su trimis sunkumais. Pirma, kalbėtojas „primeta“ vertimo tempą: jo kalbėjimas gali būti ir darnus, bet gali būti ir labai greitas. Antra, kalbėtojas gali nukrypti nuo teksto, kurį vertėjas išsinagrinėjo iš anksto. Ir trečia, vertėjui gali trūkti bendrų arba specialių žinių, kai kalbėtojas sulaukia auditorijos reakcijos.

Kiek panašus į sinchroninį yra vertimas pašnibždomis. Vertėjas sėdi šalia kliento ir tyliai verčia jam į ausį. Šis metodas naudojamas įvairiuose renginiuose: dalykiniuose susitikimuose, teismo posėdžiuose, kai vertimo reikia tik 1 ar 2 dalyviams. Taigi verčiama sinchroniškai (kada ne kada verčiama ir nuosekliai). Vertimas pašnibždomis dar vadinamas šušutažu.

Būna atvejų, kai vertėjui tenka versti ir nepasirengusiam: renginio dalyvis paduoda tekstą vietoje ir paprašo jį „perskaityti“ kita kalba.

Vertimo paslaugos