2009 metų duomenimis pasaulyje gyvuoja 6909 skirtingų kalbų. Egzistuoja 150 – 200 kalbų (t. y. ~ 3 % visų gyvuojančių kalbų), kuriomis šneka daugiau nei milijonas Žemės rutulio gyventojų. Taip pat yra tokių, kuriomis kalba tik po vieną žmogų (net 46 kalbos). 90 % kalbų savo gyvenime naudoja mažiau nei milijonas gyventojų. Trečdalis visų pasaulio kalbų turi ne tik kalbos, bet ir rašto sistemą. Kitomis likusiomis dviem trečiosiomis kalbų įmanoma tik susikalbėti. Kinų, anglų, indų, ispanų, rusų, arabų, bengalų, portugalų, malajų ir prancūzų kalbos – tai 10 populiariausių pasaulio kalbų, kurias kasdien naudoja daugiau nei 3,5 milijardo Žemės gyventojų. Pamačius tokius įspūdingus skaičius kyla klausimas, ar egzistuoja būdas, leidžiantis visiems pasaulio gyventojams susikalbėti viena bendra kalba? Atsakymas – taip, tai esperanto kalba.
Vaikystėje Lenkijoje gyvenęs ir su tautine neapykanta bei kalbos problema susidūręs poliglotas Liudvikas Lazaris Zamenhofas labai domėjosi kalbomis, todėl, siekdamas sunaikinti susišnekėjimo barjerą tarp skirtingai kalbančių žmonių,1878 m. sukūrė bendrą tarptautinę esperanto kalbą. Tačiau šiam išvykus mokytis medicinos į Maskvos universitetą, Liudviko tėvas sudegino visus sūnaus užrašus, susijusius su esperanto kalba, nes manė, kad tokia tarptautinės kalbos idėja vaiką prives prie pamišimo. Grįžęs į Lenkiją Zamenhofas nesunkiai atkūrė koreguotą kalbos variantą: pakeitė gramatines formas ir sukūrė naujus žodžius.
1887 m. Liudvikas Lazaris Zamenhofas dalį būsimos žmonos kraičio pinigų panaudojo knygos apie esperanto kalbą leidimui. Pirmoji knygelė, kurią sudarė tik 40 psl., pasirodė rusų kalba. Vėliau ji buvo išversta į lenkų, prancūzų, vokiečių ir anglų kalbas. Tarptautinė esperanto kalba Europoje ėmė populiarėti.1889 m. pasaulį išvydo pirmasis esperantininkų laikraštis „La esperantisto“. Vėliau įvairiose pasaulio šalyse šia kalba pradėti rašyti vadovėlius, leisti knygas, steigti draugijas. 1904 m. įvyko pirmasis esperantininkų kongresas. Po metų – antrasis. Nuo to laiko šis kongresas vyko ir tebevyksta kasmet vis kitoje pasaulio valstybėje.
1917 m. esperanto kalbos pradininkas mirė.
UNESCO 55–osios vykdomojo komiteto sesijos metu Liudvikas Lazaris Zamenhofas pripažintas viena iš labiausiai nusipelniusių asmenybių, todėl 1959 m. pasaulio visuomenė buvo pakviesta paminėti 100–asias jo gimimo metines.
Parengė UAB Baltijos vertimai
