Tik gimę vaikai pradeda mokytis. Jie privalo susidurti su įvairiais iššūkiais, siekiant išvystyti savo jusles ir mąstyseną. Pabandykite įsivaizduoti, kad tik gimęs žmogus turi išmokti kalbėti, sėdėti, vaikščioti ar bėgioti. Vaikai mokosi naudotis juos supančiais daiktais, išmoksta jų funkcijas. Būtent žaislai padeda pagreitinti mokymosi procesą, kai į šį yra pasitelkiama vaizduotė.
Pavyzdžiui, tik gimę kūdikiai nieko nežino apie gravitaciją. Jie nesupranta, kad numesti daiktai krenta žemyn ant grindų. Šitai gimusieji supranta žaisdami su žaislais. Naujagimiai atsitiktinai numetę daiktus pastebi, kad šie krenta žemyn. Jums grąžinus žaislą vaikui, jie neatsitiktinai dažnai pakartoja šio numetimą ant žemės. Greitai vaikus supantys žaislai ir daiktai tampa mokymosi priemonėmis. Tokiu kartojimo principu vyksta visas mokymosi procesas.
Žaislai taip pat svarbūs ir dėl to, kad vaikai žaisdami su jais treniruoja raumenis. Pastebėkite, kaip šie dirba važiuojant dviračiu ar jojant ant medinio arkliuko. Svarbu ir tai, kad žaidimų metu yra lavinama vaikų koordinacija ir greitis.
Be to, norint sukurti įdomų žaidimų scenarijų mažiesiems reikia pasitelkti vaizduotę. Tuo galite įsitikinti savo mažajam davę tuščią batų dėžę, kuri per kelias minutes gali virsti traukiniu, namu ar narvu zoologijos sode. Vaikai mokydamiesi privalo imituoti ir apsimesti tam tikrais veikėjais ar žmonėmis, žaislai šias užduotis palengvina.
Psichologai yra įrodę, kad žaisdami vaikai įgauna pasitikėjimo savo jėgomis. Mažieji įvaldę žaidimą tam tikru žaislu, jaučiasi taip pat kaip ir suaugęs žmogus, kuris išsprendžia kryžiažodį ar sudėlioja puzzle. Ir turbūt daugelis tėvelių yra girdėję iš savo atžalos žodžius: „Pažiūrėk kaip aš moku“. Taip yra dar ir dėl to, kad mažieji laiko jus savo idealu ir vedliu, ko pasėkoje sulaukę pagyrų iš Jūsų jie jaučiasi laimingi. Taigi neužmirškite pagirti savo vaiko, kai šis to prašo, taip tik sustiprinsite jo pasitikėjimą savo jėgomis.
Žaidžiant kartu su savęs pasitikėjimu yra auginami ir socialiniai gabumai. Kai kurie žaislai ar žaidimai reikalauja kelių porų rankų. Pavyzdžiui, smėlio pilies statymas yra daug smagesnis keliese, o ne vienam. Taip pat žaidžiant su kitais vaikais yra mokomasi, ką jaučia, mąsto aplinkiniai, kokias pasekmes atneša vieninga nuomonė ir nesutarimai. Taigi žaisdami vaikai patenkina ir lavina savo socialinius poreikius.
Įdomu ir tai, kad nupirkti žaislai vaikams internetu ar iš parduotuvės neturi jokios reikšmės. Žaislas vaikui yra įrankis palengvinantis mokymosi procesą. Taigi net nepatikusi dovana dažnai virsta puikiu įrankiu. Be to, žaislai mažiesiems leidžia tinkamai panaudoti pro kraštus besiveržiančią energiją. Pagalvokite, ką veiktų jūsų mažylis, jei neturėtų su kuo pažaisti. Gal visą savo energiją nukreiptų indų dažymui ar šokinėjimui ant lovos? Šie veiksmai taip pat skirti įgūdžių gerinimui, tačiau tikriausiai nerasime daug tėvelių, kurie džiaugtųsi tokiais mažųjų veiksmais.
Visgi tėveliams reikėtų suprasti, kad žaislai mažiesiems turi būti pritaikyti pagal amžių. Žaislus galima skirstyti į skirtus: kūdikiams, pradėjusiems vaikščioti, ikimokyklinukams ir pradinukams. Štai kūdikiams geriausiai tinka ryškūs, neaštrūs, skleidžiantys garsus žaislai. Reikėtų rinktis tokius, kurių kūdikiai negali praryti. Pradėjusiems vaikščioti galima nupirkti įvairius piešimo reikmenis, visgi būkite atsargūs, kad pradžioje mažieji nevalgytų dažų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai jaučia didelį poreikį bendrauti, ypač jei nelanko darželio. Tokius vaikus reikėtų vesti į žaidimų aikšteles, nupirkti žaislų, su kuriais gali žaisti ne vienas mažylis. Pradinukų žaidimo įpročiai gerokai skiriasi nuo prieš tai minėtų amžiaus tipų. Mokykloje vaikai susiskirsto pagal lytis, mergaitės žaidžia su mergaitėmis, berniukai su berniukais. Taip pat pradeda išryškėti vaikų hobiai. Todėl žaislus reikėtų pradėti rinktis su vaikais.
