Tai vis dėl to kas yra toji liaudies medicina?

Liaudies medicina (angl. traditional medicine) – medicinos žinių sistemos, kurios per ilgą laikotarpį buvo sukauptos visų visuomenių viduje ir perduodamos iš kartos į kartą. Pradėtos kaupti jau pirmykštėje visuomenėje. Liaudies medicina dar vadinama alternatyviąją ar tradicine medicina. Liaudies medicina susidėlioja stebint ir nagrinėjant žmogaus reakciją į tam tikrus poveikius, kaip žolelių antpilai ar akupunktūra (pagrinde taikyta kininoje), kurios vystėsi šimtmečiais įvairių visuomenių viduje iki šiuolaikinės medicinos eros. Tradiciniai vaistai apima tokias praktikas kaip žolių medicina, Ajurvedinė medicina, akupunktūra, tradicinė Kinijos medicina, Pietų Afrikos gyventojų Muti ir kitos panašios kilmės medicinos žinios ir praktikos iš viso pasaulio. Liaudies mediciną tiria etnomedicina, etnobotanika ir medicinos antropologija.

Pasaulio sveikatos organizacija (WHO- World Health Organization) apibūdina liaudies mediciną kaip „sveikatos praktikos, metodai, žinios ir tikėjimai, panaudojantys vaistus iš augalų, gyvūnų ir mineralų, dvasinę terapiją, manualines terapijas ir pratimus, naudojamus atskirai ar kartu ligoms gydyti, diagnozuoti, ligų profilaktikai ir sveikatos palaikymui“.

Afrikos, Azijos ir Lotynų Amerikos naudoja liaudies mediciną, kai kuriems pirminės sveikatos priežiūros uždaviniams spręsti. Pavyzdžiui, Afrikoje, net 80 % gyventojų naudoja tradicinę mediciną pirmaeilei sveikatos priežiūrai. PSO (WHO) taip pat teigia, kad jos populiarumas didėja ir industrinėse šalyse. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose 158 milijonai suaugusių naudoja papildančią mediciną (sritis, kuri apima ir tradicinę mediciną, bet yra platesnė). PSO (WHO) taip pat pažymi, kad „netinkamas tradicinių vaistų ar praktikų naudojimas gali turėti neigiamų ar pavojingų padarinių“ ir kad „yra būtini tolimesni tyrimai, kad nustatyti efektyvumą ir saugumą“ kelių praktikų ir vaistinių augalų, naudojamų liaudies medicinoje.