Kvapiosios medžiagos buvo nepaprastai svarbios didingai senovės Egipto civilizacijai. Tuo metu žinomas smilkymas ir tepalų bei balzamu vartojimas. Smilkoma būdavo labai paprastai: ant šilumos šaltinio padėdavo medžio, prieskonių ar sakų ir laikydavo tol, kol imdavo sklisti kvapas. Smilkymas labai greitai paplito šventovėse, kur pamažu įvairias neapdorotas medžiagas pakeitė vis sudėtingesni ruošiniai. Tai rodo hieroglifais parašyti receptai, rasti Edfu mieste ar Filė saloje. lš tų laiku žinomi garsūs kvepalai kyphi. Jų pagrindinės sudedamosios dalys — mira, mastika (mastikinės pistacijos medžio derva), kadagio uogos, ferulos sėklos, pistacijos riešutai, papiruso stiebai – pirmiausia būdavo sutrinamos, po to persijojamos. Gauti milteliai buvo maišomi su vynu, paskui su mišiniu, išvirtu iš spygliuočių sakų ir medaus. Smilkymui egiptiečiai naudodavo dviejų rūšiu indus — metalinį puodelį su žarijomis ir smilkyklę — medinę ar bronzinę „ranką“ su plaštakos formos mentele, prilaikančia taurelę su smilkalais. Kvapieji aliejai ir tepalai buvo vartojami kosmetikai bei gydymui. Distiliacijos tada dar nežinota, tad nebuvo ir gryno etilo alkoholio, be kurio neįsivaizduojama šiandieninių kvepalų gamyba. Kvapiosioms medžiagoms iš gėlių ar dervų gauti buvo vartojami riebūs produktai (augalinis aliejus, gyvulių taukai). Dar pridėdavo dažų ir gydomųjų medžiagų. Tepalai dažniausiai buvo laikomi alebastrinėse vazose ar puodeliuose be ąsos. Pasitaikydavo taip pat mažų flakonų iš fajanso, akmens ar terakotos, daugiausia vaizduojančiu gyvulius. Vėliau pasirodė įvairiaspalviai stikliniai flakonai: ąsočiai su ąsomis, amforos, vazos ir taurės. Tiek Senosios, tiek Naujosios imperijos laikais kvepalai buvo daugiausia vartojami apeigose: patepimams per laidotuves, dievams šlovinti, apsivalymo ceremonijose… Naujosios imperijos metais (1580-1085 m. pr. Kr.) kvapiosios medžiagos buvo vartojamos per religines šventes. Kiekvienos celebracijos metu turėjo būti vartojami tik jai skirti smilkalai. Juos visada gamindavo dvasiškiai, tačiau vartodavo daugybė žmonių — ir ne visada pagal paskirtį. Moterys vartojo kvapiuosius aliejus ir tepalus kūno priežiūrai ar atjaunėjimui, taip pat meilės ritualų metu.